Sudomintas ir motyvuotas studentas – misija įmanoma?

Studentas, kuris mokosi tik dėl diplomo – dažnas vaizdas mūsų aukštosiose mokyklose. Tačiau tai nereiškia, kad viskas yra prarasta. Studentą sudominti ir motyvuoti galima. Tačiau kokia yra ta sėkminga studentų motyvavimo ir profesionalių specialistų užauginimo formulė?

Vienas iš būdų: studijas papildyti programomis, praktiškai mokančiomis sukurti savo pirmąjį verslą. Tokį modelį išbandė Vilniaus universiteto ir Marijampolės kolegijos dėstytojos, kurios į savo studijų programas integravo pirmą kartą Lietuvoje vykstančią jaunimo verslumo programą „Futurepreneurs“. Dėstytojos vienareikšmiškai teigia, kad dalyvavimas tokiose programose itin motyvuoja studentus, jie jaučiasi svarbūs. Negana to, jos stebisi, kad studentai noriai vyksta daugiau nei 100 km ir dalyvauja programos paskaitose gyvai – vien tik tam, kad tiesiogiai bendrautų su dėstytojais, mokytųsi ir semtųsi patirties.

Studentų reakcijos džiugina

Dalyvavimo programoje idėją studentai priėmė itin pozityviai ir entuziastingai. „Kai studentus informavau apie šį renginį, jie patys ėmėsi iniciatyvos jame registruotis ir dalyvauti. Visą papildomą informaciją apie šią programą susirado patys“, – teigia Živilė Myru, Marijampolės kolegijos verslo ir ekonomikos katedros lektorė.

Negana to, jaunimą ypač motyvuoja galimybė pamatyti, kaip praktiškai kuriamas verslas, išgirsti patyrusių profesionalų patarimus. „Studentus geriausiai motyvuoja galimybė prisiliesti prie realaus sprendimų priėmimo versle proceso. Juos taip pat įkvepia padrąsinimai iš žmonių, kurie taip pat kažkada anksčiau buvo nedrąsūs studentai, o šiandien valdo ar turi savo verslus“, – pastebi dr. Indrė Šikšnelytė, Vilniaus universiteto Kauno fakulteto Verslo ekonomikos ir vadybos katedros lektorė.

„Studentų motyvacija auga labai ryškiai. Prie to ypač prisideda bendravimas su programos mentoriais. Kai profesionalai ar specialistai, praktiškai dirbantys toje srityje, kalba su studentais, pagiria, paskatina, studentai jaučiasi darantys svarbius darbus, o ne tik studentiškas iniciatyvas įgyvendindami. Taip pat pastebėjau, kad studentai pradėjo skaityti mokslinius žurnalus, nes to reikia jų verslo idėjai pagrįsti“, – pažymi dr. Rasa Pušinaitė-Gelgotė, Vilniaus universiteto Kauno fakulteto Verslo ekonomikos ir vadybos katedros docentė.

Verslo įsitraukimas didėja

Šiandien itin stipriai jaučiama būtinybė integruoti verslo ugdymo programas į studijas ir taip stiprinti ryšį tarp mokslo ir realaus gyvenimo. Kaip pastebi I. Šikšnelytė, verslas mokslo institucijose visada yra laukiamas ir pastaruoju metu išties pastebimas vis aktyvesnis jo dalyvavimas mokslo gyvenime. Paskutiniais metais su mokslo institucijomis aktyviausiai bendradarbiauja užsienio kapitalo įmonės: veda seminarus, paskaitas, skaito pranešimus. „Lietuviško kapitalo įmonėms tai dar pakankamai svetima, bet tikiuosi, kad greitu laiku verslo ir mokslo bendradarbiavimas bei socialinės atsakomybės principų diegimas į verslą taps norma“, – pažymi I. Šikšnelytė.

Būtinybę tęsti verslo ir mokslo integraciją pabrėžia ir R. Pušinaitė-Gelgotė. Jos nuomone, viskas sukasi ratu – esami studentai potencialiai taps įmonių darbuotojais. „Universitetai negali išmokyti visų verslų subtilybių, taigi verslas pats turi būti suinteresuotas integruoti studentus dar ankstyvoje stadijoje per praktikas ar kitas programas“, – teigia R. Pušinaitė-Gelgotė. Jai antrina ir Ž. Myru, teigdama, kad studentus motyvuoja jų įtraukimas į tikslingą veiklą – jie noriai daro tai, kas jiems atrodo reikalinga.

Studentų kuriamos idėjos išvys dienos šviesą

Studentai, dalyvaujantys programoje, demonstruoja išmonę ir sprendžia realias šių dienų problemas. Dėstytojų prižiūrimos ir programoje dalyvaujančios komandų idėjos neapsiriboja viena sritimi. Komanda „GREEN cup“ kuria perdirbamus, aplinką tausojančius popierinius puodelius, „The economists“ vysto skaitmeninių čekių mobiliąją aplikaciją, kuri pakeistų popierinius čekius ir taip palengvintų kasdienį išlaidų stebėjimą, „Guerilla“ generuoja vaisių ir daržovių rinkos logistiką – kaip per trumpiausią laiką paskirstyti produktus verslo įmonėms, o komanda „Zentaipreneurs“ ketina gaminti šildymo briketus iš žolėdžių gyvūnų atliekų, kurie pakeistų plačiai dabar paplitusius medienos briketus.

Gegužės 3 d. įvyks baigiamasis „Futurepreneurs“ programos renginys, kuriame tiek dėstytojos pamatys savo studentų rezultatus, tiek patys studentai galės pasilyginti su bendraamžiais bekovodami dėl geriausios verslo idėjos bei kuriamo startuolio vardo. Tą dieną visos komandos pristatys savo verslo idėjas potencialiems investuotojams, o komisija išrinks geriausius. Jaunuoliai varžosi penkiose kategorijose: informacinės ir komunikacijos, finansų, švariosios technologijos, gynyba ir saugumas, transportas ir logistika.

Plačiau apie programą

„Futurepreneurs“ – tai tarptautinė verslumo skatinimo programa, kviečianti jaunimą iki 29 metų kurti ateities startuolius ir pokyčių verslą. Programa Lietuvoje įgyvendinama pirmą kartą.

Prie projekto organizavimo prisideda: Vilniaus universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, VU Verslo mokykla, UAB „Tieto Lietuva“, Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacija, „Lietuvos energija“, „AsstrA Associated Traffic AG“, rizikos kapitalo fondas „Practica Capital“, verslo akseleratorius „Startup.lt“, VGTU „Linkmenų fabrikas“, „Swedbank“, „Callcredit Information Group“, „Civitta“. Žiniomis ir patarimais dalinasi partneriai iš Nyderlandų „Pure Birds“, taip pat iš Lietuvos Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros, Lietuvos inovacijų centro, Baltijos aplinkos forumo, Žinių ekonomikos forumo, „Verslios Lietuvos“, Visorių informacinių technologijų parko.

Informaciniai konkurso partneriai – „BZN Start“, ZIP FM, „Startup Lithuania“ ir “Zoom TV”. Programą įgyvendina Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parkas.

• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
• 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
• Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti.
• Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
• Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
• „Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks.
• Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?
• Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?
• Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?
• Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“.
• Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus.
• Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?
• Vairuotojų išbandymas duobėtais keliais, gatvėmis: nuostoliai siekia tūkstančius.
• ES reguliavimas „ChatGPT“ ir dirbtiniam intelektui: pliusų daugiau, nei minusų?
• Skrendame dažnai, suprantame mažai: 9 keisti faktai apie aviaciją.
• Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus.
• Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa.
• Žvejyba – ar tikrai verta?
• Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
• FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams.
• Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?
• „Bitė“ nutraukia 4G namų maršrutizatorių prekybą.
• Įpročiai iš vaikystės: 5 smagūs būdai, padėsiantys vaikams gyventi tvariau.
• Atkreipia dėmesį į dažniausias vaistų nuo skausmo vartojimo klaidas.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147