Lietuva siekia tapti regiono informacinių technologijų kompetencijų centru

Lietuva laimėjo galimybę steigti pirmąjį Baltijos regione informacinių ir komunikacijos technologijų (IKT) kompetencijų centrą, kuriame bus kuriami produktai ir paslaugos išmaniam gyvenimui. Laukiama apie 20 milijonų eurų investicijų, kurios, pasak projekto autorių, bus skirtos ne infrastruktūrai, o žmogiškųjų išteklių pritraukimui ir produktų vystymui.

Šiandien, ilgėjant gyvenimo trukmei ir visuomenei sparčiai senėjant, poreikis išmanios aplinkos sprendimams auga. Jau nieko nestebina išmanūs būstai ar transporto priemonės, tad atėjo laikas žengti kitą žingsnį – išmaniųjų transporto sistemų, išmaniųjų miestų link. Technologijos išmaniajam gyvenimui, paremtos Daiktų interneto sprendimais, šiuolaikinėje visuomenėje tampa būtinybe.

IKT kompetencijų centras (projektinis pavadinimas – „InnoITeam“) vienys lietuvių ir švedų tyrėjų kompetencijas ir gerąją patirtį: Kauno technologijos universitetą (KTU) ir Vilniaus Gedimino technikos universitetą (VGTU), Linkopingo universitetą (Švedija) ir Švedijos interaktyvių IKT tyrimų institutą RISE. Linkopingo universitetas patenka tarp 2 proc. geriausiųjų pasaulio aukštųjų mokyklų pagal prestižinius reitingus, o RISE interaktyvių tyrimų institute kuriami produktai remiasi inovatyvių vartotojų sąsajų sprendimais. Unikaliomis kompetencijomis šios mokslo įstaigos papildo Lietuvos tyrėjų sukauptą patirtį ir žinias.

Projekte kaip partneris dalyvauja valstybės įmonė Registrų centras, kuriame sukaupti informaciniai ištekliai suteikia naujajam kompetencijų centrui išskirtinių galimybių.

Trūkstama grandis technologijų perdavimui

Pasak KTU mokslo ir inovacijų prorektorės Astos Pundzienės, IKT srities technologijų ir Daiktų interneto rinka Europos Sąjungoje kasmet auga po 20 proc., o technologijų pažanga bei galimybė realiu laiku valdyti informaciją ir procesus iš esmės keičia verslo modelius.

„Lietuva IKT srityje turi ypač gerai išvystytą infrastruktūrą ir labai aukštos kompetencijos specialistus, tačiau kol kas neišnaudojame mokslo tyrimų potencialo ir IKT žinių technologijas verčiant paslaugomis bei produktais. „InnoITeam“ kompetencijos centras yra ta trūkstama grandis, kuri sujungtų stipriausiųjų Baltijos regione IKT srities tyrėjų kompetencijas ir efektyviai jas perduotų verslui ir viešajam sektoriui“, – teigia A. Pundzienė.

Jos teigimu, Lietuvos IKT specialistų kompetencijos žinomos pasaulio mastu – tai įrodo mūsų šalyje steigiami globalių įmonių paslaugų centrai. Todėl kitas natūralus žingsnis būtų telkti aukštos kompetencijos IKT tyrėjus, kurie prisidėtų prie technologijų kūrimo ir jų diegimo įvairiuose verslo sektoriuose, o taip pat prisidėtų prie pramonės ir inovatyvių skaitmeninimo centrų tikslų įgyvendinimo.

Padės konkuruoti dėl IKT srities tyrėjų

„Paslaugų ir produktų kūrimas, išnaudojant turimas aukštas Lietuvos universitetų tyrėjų kompetencijas, yra pagrindinis naujojo kompetencijų centro uždavinys. Kibernetinis saugumas, didžiųjų duomenų apdorojimas, produktų komercializavimas yra sritys, kuriose jau bendradarbiaujame. Kuriant Centrą, įjungiant švedų partnerius, keitimasis gerąja patirtimi taps dar intensyvesnis ir produktyvesnis“, – teigia VGTU mokslo prorektorius Antanas Čenys.

Pasak jo, konkurencija dėl IKT srities specialistų rinkoje yra labai didelė, todėl susitelkimas ir investicijos į žmogiškuosius resursus taptų svarbiu postūmiu inovacijoms atsirasti.

Valstybės informaciniai ištekliai – išmanių miestų kūrimui

Svarbus projekto „InnoITeam“ partneris yra valstybės įmonė Registrų centras (RC), kuriame sukaupti duomenys gali tapti pagrindu kurti naujos kokybės paslaugas išmaniųjų ateities miestų piliečiams. RC iniciatyvą dalyvauti projekte remia Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.

„Pagrindinių valstybės registrų duomenis tvarkančio ir inovatyvius e-valdžios sprendimus kuriančio RC bendradarbiavimas su akademine bendruomene atveria visiškai naujas valstybės informacinių išteklių efektyvaus panaudojimo galimybes“, – teigia Arvydas Bagdonavičius, šiuo metu vykdantis RC direktoriaus funkcijas.

Anot jo, akademinės institucijos pasižymi plačiu sisteminiu požiūriu į inovacijų diegimą, tad nekyla abejonių, kad iš šio bendradarbiavimo naudos sulauks ir viešasis, ir privatus sektorius. A. Bagdonavičiaus teigimu, panaudojant RC sukurtus ir pasaulinį pripažinimą pelniusius sprendimus, mokslo ir inovacijų kompetencijos centras sieks tapti savo srities lyderiu ne tik Lietuvoje, bet ir visame regione.

Viena kitą papildančios kompetencijos – aukščiausios regione

Pasak „InnoITeam“ projekto vadovų – KTU Realaus laiko kompiuterinių sistemų centro tyrėjų Ryčio Maskeliūno ir Egidijaus Kazanavičiaus – komandos, kuriančios naująjį IKT kompetencijų centrą, stiprybė yra papildanti patirtis. Daiktų internetas, kibernetinis saugumas, duomenų vizualizacija, didžiųjų duomenų kaupimas, vartotojo sąsajos projektavimas – sritys, kuriose projekto partneriai pasižymi aukščiausiomis kompetencijomis regione.

„Mūsų kompetencija Daiktų interneto srityje, vertinant ir atliktus tyrimus, ir komercializuotus produktus bei sukurtas inovacijas, yra bene aukščiausia Baltijos šalyse. Džiugu, jog tai pastebėjo ir Europos Komisijos mokslo vertinimo ekspertai, mūsų pateiktam projektui suteikę aukščiausią – 5 balų – įvertinimą“, – teigia E. Kazanavičius.

Bus investuojama į žmones, ne į pastatus

Pasak E. Kazanavičiaus, toks centras, praėjus 5-6 metams po įkūrimo, jau turėtų išsilaikyti pats iš produktų ir paslaugų, generuodamas vertę Europos Sąjungai.

Projekto vadovas R. Maskeliūnas teigia, jog naujai kuriamo centro privalumas yra tas, jog skirtos lėšos nebus naudojamos papildomai infrastruktūrai kurti.

„Mes turime puikiai išvystytą infrastruktūrą, technologijas, todėl pagrindinis dėmesys bus skiriamas ilgalaikių projektų, produktų prototipų kūrimui, sutelkiant pažangiausius informacinių ir komunikacijos technologijų protus. Paprastai tariant – neprašome lėšų naujiems pastatams, bet siekiame investuoti į žmones, susieti geriausias tiek Lietuvos, tiek Švedijos ir viso regiono IKT žinias ir patirtį“, – teigia R. Maskeliūnas.

Padės suformuoti valstybės IKT vystymo strategiją

KTU mokslo ir inovacijų prorektorės A. Pundzienės teigimu, naujasis centras ne tik telks ir ugdys aukštos kompetencijos tyrėjus daiktų interneto, debesų kompiuterijos ir didelių duomenų (angl. Big Data) srityje, kurs sąlygas efektyviam naujų žinių ir technologijų perdavimui verslo ir viešajame sektoriuje, bet ir bus svarbus žaidėjas, formuojant valstybės strategiją IKT srities tyrimams ir inovacijoms.

• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
• 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
• Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti.
• Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
• Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
• „Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks.
• Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?
• Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?
• Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?
• Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“.
• Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus.
• Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?
• Vairuotojų išbandymas duobėtais keliais, gatvėmis: nuostoliai siekia tūkstančius.
• ES reguliavimas „ChatGPT“ ir dirbtiniam intelektui: pliusų daugiau, nei minusų?
• Skrendame dažnai, suprantame mažai: 9 keisti faktai apie aviaciją.
• Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus.
• Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa.
• Žvejyba – ar tikrai verta?
• Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
• FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams.
• Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?
• „Bitė“ nutraukia 4G namų maršrutizatorių prekybą.
• Įpročiai iš vaikystės: 5 smagūs būdai, padėsiantys vaikams gyventi tvariau.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147