Jei sieki vadovauti žmonėms, magistrantūros studijos – ypač reikalingos

Studijuoti toliau ar dirbti? Tobulinti kvalifikaciją universitete ar mokytis savarankiškai, iš patirties? Su šiais klausimais susiduria ne tik netrukus diplomus atsiimsianti nauja bakalaurų karta, bet ir įmonėse jau įsitvirtinę darbuotojai, turintys trumpesnės ar ilgesnės darbo patirties.

JAV atlikti tyrimai rodo, jog darbo pozicijų, kuriose reikalingas magistro laipsnis, skaičius per pastaruosius 10 metų paaugo 20 proc. Lietuvoje (Mokslo ir studijų stebėsenos agentūra) atlikti tyrimai rodo, jog po studijų įsidarbina kone 90 proc. magistrų, o jų vidutinis mėnesio atlyginimas yra kone trečdaliu didesnis nei bakalaurų.

„Esu linkęs manyti, o ir mano asmeninė patirtis rodo, jog magistrantūros studijos yra ypač svarbios, norintiesiems užimti vadovaujančias pareigas. Jeigu bakalauro studijų metu sukraunamas esminių specialybinių žinių bagažas, tai magistrantūros studijas aš matyčiau kaip tą išsilavinimą, kuris padeda žinias taikyti, modeliuoti darbinėse situacijose“, – teigia Pranas Šmažys, bendrovės „Pieno žvaigždės“ personalo direktorius.

Pasak jo, kai esi atsakingas už kitus žmones, būtina turėti gerus bendravimo įgūdžius: gebėti argumentuoti, derėtis, diskutuoti. Šie įgūdžiai pagrinde lavinami magistrantūros studijose: per darbą grupėse, realių atvejų iš praktikos analizę, rašto darbus, paskaitas, kurios formuoja platesnį požiūrį į specialybinį dalyką.

Studijos ugdo „minkštuosius“ gebėjimus

KTU Studijų kokybės ir plėtros departamento direktorės Jurgitos Vizgirdaitės teigimu, į magistrantūrą stojantieji dažniausiai turi ambicingesnių tikslų – jie siekia užimti aukštesnes pareigas, tapti aukštesnio lygio specialistais.

Tyrimai rodo, jog esminiai tokiems specialistams reikalingi įgūdžiai yra, vadinamieji „minkštieji“ gebėjimai: lyderystė, gebėjimas bendrauti įvairiais lygmenimis, aukšto lygio gebėjimai bendrauti raštu ir žodžiu, neapibrėžtumo toleravimas. Šiuolaikinės aukštosios mokyklos reaguoja į šias tendencijas, kurdamos savo magistrantūros studijų programas.

„KTU magistrantūros studijose taikomas MA+ modelis atliepia tiek studijuojančiųjų, tiek rinkos poreikius. Žmogus, pabaigęs magistro studijas, iš universiteto išeina turėdamas plačių gebėjimų, įvairių kompetencijų. Pavyzdžiui, toks specialistas gali išmanyti ne tik informacines technologijas, bet ir turėti projektų vadovo žinių ir įgūdžių, įgyti ne vien tik edukologijos, bet ir duomenų analitikos kompetencijas“, – teigia J. Vizgirdaitė.

Naudinga ir verslui

Nuo praėjusiųjų metų KTU taikomas MA+ magistrantūros modelis leidžia projektuoti savo išsilavinimą pagal būsimos karjeros poreikius. Pavyzdžiui, jei studento siekis yra tapti giliu vienos srities specialistu, vykdyti mokslinį darbą, jam siūloma rinktis specialisto kelią, tarpkryptės kompetencijos leidžia pačiam studentui pasirinkti pagrindinės ir papildomos kompetencijų derinį, o siekiantiesiems įgyti kompetencijų, būtinų kandidatuojant į vadovavimo pozicijas, siūloma rinktis vadovo kelią. Vadovavimo ir projektų vadybos kompetencijos tarp KTU magistrantų – vienos iš populiariausiųjų.

Statistika rodo, jog beveik pusė besimokančiųjų magistrantūroje studijuoti renkasi ne iš karto po bakalauro studijų, bet padarę metų ar ilgesnę pertrauką. Nors studijos reikalauja įsitraukimo, valios užsiimti papildoma veikla šalia įprastinio darbo, vadovai darbuotojų siekį tobulėti magistrantūroje dažniausiai vertina teigiamai.

„Neretai tenka įtikinėti jaunuolius, kurie jau dirba, kad jie mokytųsi toliau, kad magistro studijos praplės akiratį ir atvers didesnes galimybes. Daugelis įsiklauso į šias rekomendacijas ir pasiekia tikrai puikių rezultatų tiek profesinėje veikloje, tiek studijose“, – teigia Jaroslav Karpovič, verslo valdymo sprendimus diegiančios ir pasauliniam įmonių tinklui priklausančios įmonės „Columbus Lietuva“ sprendimų architektas ir vyresnysis konsultantas, KTU lektorius.

Studijos efektyviai papildo praktinę patirtį

Pasak P. Šmaižio, nors patirties ir žinių galima įgyti dirbant, mokantis iš kolegų, lankant papildomus kvalifikacijos kėlimo kursus, studijos magistrantūroje dažnai yra efektyvesnis būdas praplėsti turimas kompetencijas.

„Žinoma, žmogus tobulėja ir mokosi nuolat, tačiau daug kas priklauso nuo aplinkybių. Pavyzdžiui, kiek tiesioginis vadovas yra talentingas mokytojas, kiek jis supratingas ir linkęs padėti darbuotojui tobulėti. Jeigu, turėdamas darbo patirties, ateini į magistro studijas ir jose, jau žinodamas praktines problemas ir iššūkius, padedamas ekspertų, ieškai atsakymų, toks mokymasis efektyvesnis ir kokybiškesnis“, – teigia P. Šmaižys.

Teikiamos rinkai aktualios žinios

Pasak J. Karpovič, verslui ypač palanku bendradarbiauti su aukštosiomis mokyklomis, nes tampa lengviau vieniems kitus suprasti. Verslo įmonės, dalyvaudamos studijų procese, susipažįsta su potencialiais darbuotojais, pamato jų gebėjimus ir kvalifikaciją, o studijos praturtinamos realiais verslo atvejais.

„Kasmet pateikiame temas baigiamiesiems darbams. Sutinku, jos neretai būna sudėtingos, ne paviršutiniškos, jų išsprendimui reikia tarpdisciplininių žinių. Tačiau gabiems studentams tokie iššūkiai patinka“, – teigia J. Karpovič.

Pasak su KTU ne pirmus metus bendradarbiaujančio kompleksinius IT ir verslo procesų optimizavimo sprendimus vystančios įmonės vyresniojo specialisto, pagal verslo aukštajam mokslui išsakytas pastabas, palaipsniui koreguojamas studijų programų turinys.

Ugdo įvairiapusę asmenybę

„Magistrantūros studijos praplečia žmogaus pasaulėžiūrą. Tiesa, tik tiek, kiek pats žmogus yra linkęs pasiimti naudos iš to, ką teikia studijos. Jei studentas lanko teorines paskaitas, praktinius užsiėmimus, aktyviai domisi, studijos padeda išugdyti įvairiapusę asmenybę, kuri gali ne tik vykdyti užduotis, bet ir kurti, sėkmingai spręsti sudėtingas problemas, ieškoti išeičių neapibrėžtose situacijose“, – įsitikinęs Aurelijus Morkevičius, įmonės „No Magic Europe“ Sprendimų skyriaus vadovas, KTU dėstantis organizacijų veiklos modeliavimą.

Su tokiomis korporacijomis ir organizacijomis kaip BMW, „Ford“, „Renault-Nissan“, „Siemens“ ar NASA dirbančios įmonės padalinio vadovas teigia, jog magistrantūroje studentai turi galimybę papildyti savo kompetencijų paketą tais įgūdžiais, kurių jiems po bakalauro studijų neretai trūksta: verslo steigimo, bendravimo versle, viešojo kalbėjimo, darbo etikos gebėjimais.

„Bendraudami su universiteto bendruomene turime galimybę identifikuoti gabiausius studentus, atrasti potencialius darbuotojus“, – atskleidžia A. Morkevičius.

Atveria galimybes bendrauti su srities ekspertais

P. Šmaižio įsitikinimu, magistrantūros studijos išugdo gebėjimą struktūruotai dėstyti mintis, kuris yra ypač svarbus bet kokioje pozicijoje, bet labiausiai – vadovo pareigose. Pasak jo, didžiausia vertė, kurią teikia magistro studijos, yra bendravimas su savo srities ekspertais.

„Esu dėkingas tiems žmonėms, kurie mane skatino domėtis plačiau, gilintis į savo sritį, kelti klausimus“, – teigia vienos didžiausių pieno produktų perdirbimo įmonių šalyje personalo vadovas.

KTU Studijų kokybės ir plėtros departamento direktorės J. Vizgirdaitės teigimu, gylį magistrantūros studijoms suteikia tai, jog studentams dėsto pačios aukščiausios kvalifikacijos dėstytojai – pripažinti Lietuvos ir užsienio mokslininkai ir praktikai. Studijų kokybę nemažai lemia ir dėstymas.

„Šiuolaikiniai didaktikos metodai – probleminis, dizaino mąstymu grįstas mokymasis ir atvejo metodo taikymas – užtikrina tai, jog paskaitų metu studentai gauna aktualias, rinkoje pritaikomas žinias. Be to baigiamųjų projektų tematikos orientuotos į realių problemų sprendimą, formuluojamos bendradarbiaujant su pramonės ir verslo įmonėmis, asociacijomis“, – teigia J. Vizgirdaitė.

Tiek verslo, tiek aukštojo mokslo atstovai sutinka, jog šiandien nėra srities, kurioje nereikėtų nuolat atnaujinti savo turimų žinių, tobulinti įgūdžių. Nors būdų, kaip tai daryti, galima atrasti daug ir įvairių, magistrantūros studijos atveria tokių galimybių, kurias kitaip pasiekti būtų gana sudėtinga.

• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148