Didelės atliekos – didelės ir problemos

Sofos, foteliai, spintelės, panaudotos automobilių padangos – šie ir panašūs daiktai, kuriais apverčiami komunalinių atliekų konteineriai, kelia gyventojų nepasitenkinimą, apsunkina atliekų tvarkytojų darbą bei papildomai apkrauna savivaldybės biudžetą.

Deja, šiukšlintojai, nebijodami gresiančių baudų, vis tiek teršia atliekų konteinerius supančią aplinką.

Dažniausiai šiukšlina pašaliniai

Pasak Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Atliekų tvarkymo programos įgyvendinimo skyriaus vyriausiosios specialistės Giedrės Baranauskienės, tokių atliekų problema dar neišspręsta, nes nuostata, kad visas atliekų tvarkymo išlaidas apmokėtų atliekų turėtojas (pagal principą „teršėjas moka“), neveikia taip, kaip norėtųsi.

Palikdami stambiagabarites atliekas šalia atliekų konteinerių, pažeidėjai didžiausių rūpesčių pridaro vietos gyventojams. Pastarieji teigia, kad dažniausiai taip elgiasi pašaliniai asmenys, kurie atliekomis atsikrato iš pravažiuojančių automobilių. Tokia situacija kelia pasipiktinimą bei nepatogumus tiems, kurie atsakingai tvarko ir rūšiuoja atliekas bei rūpinasi aplinka.

„Pagal taisykles didžiąsias atliekas šalia mišrių komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteinerių, Savivaldybės atliekų tvarkymo operatoriai surenka ne rečiau kaip 3 kartus per mėnesį (kiekvieno mėnesio 5, 15 ir 25 dieną), tai kurį laiką ne vietoje paliktos didžiosios atliekos ,,bado akis“ tiems, kurie savo miestą nori matyti gražų ir sutvarkytą“, – sakė G. Baranauskienė.

Sutvarkyti gali ne visada

Šią problemą pastebi ir ekologinių sprendimų bendrovės „Ecoservice“ vadovas Saulius Urbonas, sakydamas, jog statybinėmis, žaliosiomis ar panašiomis atliekomis apkrauti konteineriai ir toliau išlieka pakankamai dažnu reiškiniu šalia gyvenamųjų namų, daugiabučių kvartalų.

„Apmaudu, tačiau tikrai ne visi pagalvoja apie padarinius ir užuot gabenę atliekas į surinkimo aikšteles ar už išvežimą mokėję tuo užsiimančiai įmonei, jas tiesiog išmeta kur papuola. Juk vos kelios didesnės atliekos šalia konteinerių ir supanti aplinka pradeda atrodyti it užleistas šiukšlynas, kliudo kitiems naudotis konteineriais.

Dėl tokios situacijos pirmiausiai linkstama kaltinti atliekų išvėžėjus, tačiau, deja, mes nesame įpareigoti rūpintis statybinėmis, žaliosiomis ir panašiomis šalia konteinerių savavališkai paliktomis atliekomis“, – paaiškino S. Urbonas.

Motyvai – įvairūs

Baranauskienės manymu, viena iš priežasčių dėl kurių gyventojai pastoviai palieka didžiąsias, statybos ir kitas atliekas yra ta, kad jiems trūksta informacijos – žmonės paprasčiausiai nežino, kaip ir kur turi būti tvarkomos tokios atliekos.

„Kita priežastis, dėl kurios gyventojai nepriduoda didžiųjų, statybos ir kitų atliekų į tam skirtas aikšteles gali būti ta, kad atliekų visas pakrovimo, transportavimo bei iškrovimo procesas atrodo sudėtingas ir brangus“, – pridūrė ji.

Bando sudrausminti

Anot S. Urbono, nemažai tokių pažeidėjų pavyko užfiksuoti pernai metais, kuomet vaizdo kameromis buvo stebimos Vilniaus vietos, kuriose neleistinomis atliekomis perkrauti ar apstatyti konteineriai buvo tapę įprastu reiškiniu.

„Įgyvendinus šią prevencinę iniciatyvą, pastebimai sumažėjo užterštumas šalia stebėtų konteinerių. Manau, kad situacija iš esmės pasikeis tik visiems supratus, kad didžiųjų atliekų išmetimas ne vietoje yra neteisingas tiek kaimynų, tiek supančios aplinkos atžvilgiu. Būkime savo miesto šeimininkai, visi kartu rūpinkimės mus supančia aplinka ir neleiskime jos teršti kitiems“, – akcentavo „Ecoservice“ vadovas, pridurdamas, jog iniciatyvos turėtų imtis tiek gyventojai, tiek įmonės – teršėjų sudrausminimas ar informavimas apie juos, yra itin efektyvi priemonė.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus Budėtojų poskyrio vedėjo Dariaus Mitrofanovo teigimu, įprastai pavyksta išaiškinti tik pavienius atvejus, kai, pavyzdžiui, atliekų savininką išduoda jo namuose vykstantys remonto darbai arba apie tokius asmenis informuoja aplinkiniai.

Nustačius tokį asmenį, jis įpareigojamas sutvarkyti užterštą vietą, o to nepadarius taikomos administracinės sankcijos ir skiriama bauda iki 600 eurų.

Aplinkos ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje veikia 95 didelių gabaritų atliekų surinkimo (priėmimo) aikštelės. Išsamesnę informaciją apie jų darbo laiką ir kokios atliekos ten yra priimamos gyventojai gali rasti regioninių atliekų tvarkymo centrų ir savivaldybės tinklapiuose.

• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148