Į pasaulio biologijos mokslų organizaciją išrinktas dar vienas VU profesorius

Kasmet – po naują prestižinės Europos molekulinės biologijos organizacijos (EMBO) narį iš Lietuvos. Praėjusių metų Vilniaus universiteto (VU) profesoriaus Virginijaus Šikšnio sėkmę pakartojo VU profesorius, epigenetikas Saulius Klimašauskas – jis tapo antruoju lietuviu, išrinktu šios organizacijos nariu.

Vos prieš porą mėnesių prof. habil. dr. S. Klimašausko VU Gyvybės mokslų centro Biotechnologijos institute atliekamiems fundamentiniams tyrimams Europos mokslų taryba (EMT) skyrė įspūdingą 2,5 mln. eurų dotaciją.

O šiandien, birželio 16-ąją, EMBO patvirtino jo narystę organizacijoje.

Sudėtingas priėmimo procesas

„Į EMBO, organizaciją, vienijančią gyvybės mokslų mokslininkus, negali siųsti paraiškos ar kaip nors pretenduoti. Jie patys kasmet išrenka po keliasdešimt naujų narių, juos įvertina pagal atliekamų mokslinių darbų reikšmę ir kokybę (contribution to scientific excellence), karjeros pasiekimus“, – sakė prof. habil. dr. S. Klimašauskas.

Lietuva vos prieš metus tapo EMBO nare. Profesorius V. Šikšnys organizacijos nariu išrinktas anksčiau, nei į ją įstojo Lietuva. Narį, kuris vertas būti priimtas į šią organizaciją, gali nominuoti tik jau organizacijoje esantis narys. Profesorių S. Klimašauską nominavo panašioje srityje dirbęs žymus Prancūzijos mokslininkas prof. emeritas Henris Grosjeanas, anksčiau buvęs VU Biotechnologijos instituto tarptautinės patarėjų tarybos nariu.

„Jis mane ir mano darbus pažįsta jau daugiau nei dešimtmetį. Tačiau vienos rekomendacijos neužtenka – jis turi suburti grupę iš penkių organizacijos narių, kurie palaiko tą kandidatūrą, ir tik tada nominacija yra registruojama. Vėliau už nominuotus kandidatus balsuoja visi EMBO nariai. Taigi visas procesas vyksta „už akių“, pats kandidatas jokių aktyvių veiksmų imtis negali“, – sudėtingą rinkimų į EMBO procedūrą apibūdino pašnekovas.

Europos mokslo elitas įvertino VU profesoriaus veiklą ir pritarė jo narystei šioje organizacijoje.

„Džiugi naujiena. Tai ne tik didelis pripažinimas man asmeniškai, bet ir mano skyriaus darbuotojų kompetencijos įvertinimas. Ši narystė atveria papildomas galimybes bendradarbiauti, užmegzti naujus kontaktus, dalyvauti įvairiose programose“, – kalbėjo mokslininkas.

Tiria genetinės informacijos „skirtukus“

Prof. S. Klimašauskas pripažino, kad daugiausia paramos iki šiol jis yra gavęs iš JAV fondų „Howard Hughes Medical Institute“ ir „National Institutes of Health“. Tai nulėmė jo 1989–1994 m. stažuotė „Cold Spring Harbor Laboratory“ pas Nobelio premijos laureatą serą Richardą J. Robertsą ir ilgametis bendradarbiavimas su Toronto universiteto epigenetikų grupe, vadovaujama prof. Artūro Petronio.

„Europos mokslo tarybos dotacija ir šis įvykis pažymi svarbų etapą mano mokslinėje karjeroje, yra mūsų vykdomų tyrimų integracijos į Europos mokslinę erdvę patvirtinimas. Taip sutapo, kad abu įvykiai nutiko per vienerius metus“, – sakė prof. S. Klimašauskas.

Kokie klausimai ir tyrimai kasdien neduoda ramybės prof. S. Klimašauskui? VU Gyvybės mokslų centro Biotechnologijos instituto mokslininkas aiškinasi, kaip veikia mūsų ląstelėse užkoduota informacija, kaip pati ląstelė šią informaciją reguliuoja. Kiekvienoje žmogaus ląstelėje yra DNR kodas, koduojantis apie 30 tūkst. genų.

„Genetinės informacijos visuma – genomas – yra kaip didžiulė knyga. Tačiau ląstelėje ji „skaitoma“ ne ištisai, bet pasirenkami konkretūs skyriai, – aiškino profesorius. – Epigenetika tiria ląstelės mechanizmus, kurie užtikrina, kad būtų skaitomi teisingi skyriai reikiamu laiku, o mes tiriame tuos „skirtukus“, kuriais naudodamosi ląstelės skaito šią knygą.“

Gyvybės mokslų tyrimai greitai pritaikomi praktiškai

S. Klimašauskas siekia patentuoti savo atradimus – du patentai jau yra licencijuojami ir naudojami stambių biotechnologijos bendrovių („Qiagen“, „Thermo Fisher Scientific“).

„Nors atliekame fundamentinius tyrimus, naujai atrastos svarbios žinios dažnai randa ir praktinį pritaikymą, – sakė pašnekovas. – Tiesiog dabartiniai mūsų tyrimai nėra skirti kokiai nors praktinei problemai spręsti. Naujai atrasti metodai leidžia vis gilinti mūsų tyrimą, pamatyti tokių dalykų, kurių anksčiau nežinojome.“

Prof. S. Klimašausko tyrimai ateityje gali būti panaudoti kompleksinių ligų diagnostikai.

Paklaustas, ar jau žino mokslininką, kurį pats norėtų nominuoti kaip būsimą EMBO narį, pašnekovas sako, kad pirmiausia norėtų šioje organizacijoje „apšilti kojas“, apsilankyti jos būstinėje Heidelberge, susipažinti su kitais jos nariais.

Prof. Saulius Klimašauskas – VU Gyvybės mokslų centro Biotechnologijos instituto profesorius, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, Didžiosios Britanijos karališkosios chemijos draugijos narys (Fellow of the Royal Society of Chemistry, FRSC).

1976–1981 m. studijavo VU Chemijos fakultete, iki 1982 m. stažavosi Maskvoje. 1987 m. apgynė daktaro disertaciją. 1989–1994 m. stažavosi „Cold Spring Harbor Laboratory“ (JAV), Nobelio premijos laureato sero dr. Richardo J. Robertso laboratorijoje. Kaip kviestinis mokslininkas yra dirbęs JAV ir Japonijoje. 2005 m. tapo profesoriumi. 2012 m. Lietuvos mokslo bendruomenės beveik vienbalsiai išrinktas Lietuvos dešimtmečio biologijos srities mokslininku. Yra paskelbęs daugiau nei 80 mokslinių straipsnių, taip pat yra išradimų bendraautoris. Prof. S. Klimašauskas priklauso ne vienai tarptautinei profesinei bendrijai – yra Amerikos chemikų draugijos (American Chemical Society), Epigenetikos draugijos (Epigenetics Society), Tarptautinės kristalografijos sąjungos (International Union of Crystallography) ir kitų organizacijų narys.

• Reikalavimo važinėti vasarinėmis padangomis nėra – kodėl būtina tai daryti?
• Erkės perduoda daugiau nei 20 ligų, o Laimo liga gali sukelti 70 simptomų.
• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148