Interneto pavojai: nuo kirminų iki kibernetinių atakų

Skaitmeninės informacijos kiekiai sparčiai auga, o sykiu su jais daugėja būdų asmeninę informaciją saugoti skaitmeninėje erdvėje. Tam tikra informacija, pavyzdžiui, sveikatos duomenimis, nuotraukomis, įvairiais asmeniniais ar verslo dokumentais žmonės retai kada nori dalintis su nepažįstamais sutiktais gatvėje – jie linkę juos saugoti.

Tačiau internete šia informacija dalinamės nevaržomai – siunčiame el. laiškus su jautrias dokumentais, talpiname gyvenimo akimirkas internetinėse failų talpyklose, apsipirkinėjame el. parduotuvėse. Todėl nenuostabu, kad vis dažniau išgirstame apie programišių rengiamas atakas, užgrobiamą konfidencialią informaciją. Tad kokie iš tiesų pavojai mūsų tyko internete? Kaip apsaugoti savo asmeninę informaciją?

Svarbu išlikti budriam

El. parduotuvės ir apsipirkimai jose tampa kasdienybe. Tai ne tik labai paprasta, bet ir patogu. Tačiau būtent el. prekyboje vis dažniau susiduriama su asmeninės informacijos nutekinimu bei programišių atakomis. „Jungdamiesi prie el. parduotuvės, suteikiame informaciją apie savo finansinius duomenis, – teigia „Atea“ IT auditorius Algirdas Šakys. – Privalome išlikti budrūs ir sekti, ar tinklapis yra apsaugotas (internetinės parduotuvės nuoroda privalo prasidėti HTTPS://), ar internetinis adresas yra teisingas, kas yra galutinis pinigų už prekes gavėjas“.

Šakys pabrėžia, kad svarbiausia prieš pateikiant savo duomenis įsitikinti, ar šie bus gerai apsaugoti ir nepanaudoti nekilniems tikslams, pasidomėti ar šaliai, kuriai atiduodate duomenis yra patikimas. „Jei į savo paštą gaunate laiškus, kurių tekstas lietuvių kalba nėra teisingai suformuluotas, siuntėjas – neaiškus adresatas, nuoroda į puslapį neveikia, reikalaujama jūsų visų asmeninių duomenų, tai turbūt pateksite į sukčių-programišių rankas. Ir tikrai neįsivaizduokite, kad programišiai – tamsiame kambarėlyje pasislėpę vyrukai su gobtuvais ant galvos. Dažniausiai jie – pasiturintį gyvenimą gyvenantys žmonės“ , – perspėja A. Šakys.

Internete tykantys virusai

Šiuolaikinė kenkėjiška programinė įranga, arba kitaip – virusai, siekia įsitvirtinti kuo giliau kompiuterio operacinės sistemos viduje, todėl užsikrėtus ne visuomet pavyks tinkamai pašalinti kompiuterį pažeidusį virusą. Verta žinoti, kad virusai skirstomi į kelis tipus:

Tai yra panaši į virusą programa, kuri pasiskleidžia be naudotojo žinios. Kirminai gali plisti el. pašto priedais, kuriuos atvėrus užkrečiamas kompiuteris. Trojos arkliai (trojanai). Tai yra kenkėjiškos programos, turinčios kenkėjiškų funkcijų ir besislepiančios kitose programose. Trojos arkliai patenką į sistemą per spragas naršyklėse ar juos pateikiant kaip naudingą programą. Tai – virusų rūšis, kuri pažeidžia dokumentus. Dokumentas užkrečiamas, jį atidarant programos lange, jis prilimpa prie „Microsoft Word“ ar „Microsoft Excel“ programų šablonų taip, kad atidarant naują dokumentą, jis jau turi savyje viruso kodą. Netikrieji virusai (HOAX). Tai – apgaulingi virusai-laiškai, kuriuose prašome persiųsti laišką kitam vartotojui.

3 patarimai, kaip apsisaugoti nuo šių virusų

„Svarbiausia naudoti antivirusinę programinę įrangą – bet kokią, svarbu ji būtų reguliariai atnaujinama naujausiais virusų parašais. Taip pat svarbu atnaujinti kompiuteryje esamą programinę įrangą iki naujausios versijos bei naudoti legalią programinę įrangą. Neatidarinėkite prisegtų failų, gautų iš nepažįstamų asmenų“, – pataria A. Šakys.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad informacijos sauga buvo svarbi jau senosiose žmonijos civilizacijose. Taigi ji – ne mūsų laikų išradimas. Pavyzdžiui, Antikos laikų diplomatai ir kariuomenės vadai irgi taikė įvairias informacijos saugos priemones, užtikrinančias perduodamos žinutės konfidencialumą ir padedančias įvertinti, ar gauta informacija nebuvo pakeista. Tie patys principai išliko ir iki šių dienų. Skirtumas tik tas, kad pasitelkus naujausias technologijas informacijos per pastaruosius dvejus metus yra sukurta daugiau, nei prieš tai jos sukurta per visą žmonijos istoriją. Milžiniški svarbios informacijos kiekiai įpareigoja mus būti budriems ir atsakingiems bei laikytis bent jau elementarių eismo taisyklių keliaujant internetu. Žinodami šias eismo taisykles sumažinsime avarijų ir netekčių tikimybę.

Informacijos saugumo tema bei kitos aktualios temos buvo aptartos asociacijos „Langas į ateitį“ organizuotame seminare „Skaitmeniniai iššūkiai ir galimybės jaunuoliams“, kurio metu dalyviai- Jaunimo darbo centrų specialistai, turėjo galimybę susipažinti su aktualia informacija, dalyvauti praktiniame užsiėmime bei diskutuoti šiandien jaunimui aktualiomis temomis.

• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
• 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
• Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti.
• Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
• Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
• „Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks.
• Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?
• Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?
• Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?
• Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“.
• Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus.
• Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?
• Vairuotojų išbandymas duobėtais keliais, gatvėmis: nuostoliai siekia tūkstančius.
• ES reguliavimas „ChatGPT“ ir dirbtiniam intelektui: pliusų daugiau, nei minusų?
• Skrendame dažnai, suprantame mažai: 9 keisti faktai apie aviaciją.
• Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus.
• Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa.
• Žvejyba – ar tikrai verta?
• Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
• FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams.
• Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?
• „Bitė“ nutraukia 4G namų maršrutizatorių prekybą.
• Įpročiai iš vaikystės: 5 smagūs būdai, padėsiantys vaikams gyventi tvariau.
• Atkreipia dėmesį į dažniausias vaistų nuo skausmo vartojimo klaidas.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147