iliustracija iliustracija iliustracija
iliustracija iliustracija
Naujienos

Pelėsis: kada draugas, o kada priešas?

2017-07-04 18:40:20

Pastaruoju metu vis dažniau girdime įspėjimų, kokį didelį pavojų žmogaus sveikatai gali sukelti apipeliję maisto produktai - uogos, vaisiai, daržovės ar duona. Kita vertus, tuo pačiu metu valgome sūrius, vytintą dešrą, kurių paviršius taip pat būna apaugęs storesne ar plonesne pelėsine luobele.

Tad kada ir koks pelėsis iš tiesų yra žmogaus organizmo draugas, o koks – priešas?

Darbštuoliai sąvartyne, kenkėjai namuose

Vienareikšmiai atsakyti į klausimą, kokius pelėsius savo aplinkoje turėtume paskelbti persona non grata, o kokius priimti į bičiulių ratą, šiandien neiima net ir jų pasaulio tyrėjas, Aleksandro Stlginskio universiteto (ASU) Biologijos ir augalų biotechnologijos instituto doc. dr. Aurimas Krasauskas. Mat, pasak pašnekovo, pelėsiai yra milžiniškos ir mokslininkų dar toli gražu neištyrinėtos grybų karalystės, susiformavusios prieš 650 mln. m., atstovai.

„Nei augalų, nei gyvūnų ir netgi bakterijų nėra tiek skirtingų, kiek grybų. Didžioji dalis jų, skleidžiančių milžiniškus kiekius savo sporų į mūsų aplinką, iki šiol dar visiškai nėra žinomi. Ir tai - būtent pelėsiai“, - pasakoja pašnekovas, pastebintis, kad visus grybus pagal jų sandarą mikologijos mokslas skirsto į tris grupes: sudarančiuosius vaisiakūnius, t.y. mums įprastus grybus, pelėsius ir vienaląstes mieles. „Beje, tai, ką renkame miške, yra tik vaisiakūniai grybo, pavyzdžiui, baravyko, lytinio dauginimosi organai. Mat subrandinęs šią savo sandaros dalį grybas į aplinką paskleidžia lytiniu būdu suformuotas ląsteles – sporas. Daugelį ši žinia šokiruoja, tačiau tai tiesa“, - su šypsena kalba mikrobiologas.

Lietuviai pelėsio pavadinimą nuo seno yra sutapatinę su žodžiu „pelė“ – t.y. tamsiomis namų kertėmis, kuriose veisiasi šie gyvūnėliai, nors iš tiesų pelėsiai su pelėmis teturi tiek bendro, kad maisto produktus bei įvairius kitokius paviršius padengia pūkuota, pelės kailiuką primenančia mase. „Pelėsiams nebūtinai reikia maisto produktų. Jie sėkmingai minta ir mūru, ir įvairiomis sintetinėmis medžiagomis. Viena vertus, tai gerai, nes pelėsiai šiuo atveju yra neprilygstami darbštuoliai: jie mineralizuoja atliekas, paversdami jas paprastesniais cheminiais junginiais – maistu augalams. Bet jeigu pelėsių atsiranda tokiose vietose, kuriose jų nepageidaujame, pavyzdžiui, šaldytuve ar vonioje, juos jau laikome priešais“, – dviprasmišką šių gyvių veiklą komentuoja A. Krasauskas.

Nuodų gamybos čempionai

Pašnekovo pastebėjimu, bene didžiausia dalies grybų blogybė yra tai, kad jie išskiria nuodingas medžiagas – mikotoksinus. Ir šių mikotoksinų gamybos čempionai yra pelėsiai.

„Pirmasis rimtas incidentas, kuris paskatino mokslininkus rimčiau susidomėti mikotoksinais, 1960 m. įvyko Jungtinėje Karalystėje.

Tais metais paukštininkystės ūkiuose ten ėmė masiškai gaišti kalakutai ir antys. Kadangi buvo Šaltojo karo metai, iš pradžių manyta, jog tai Sovietų Sąjungos diversija ir kad šalyje išplatintas paukščiams pavojingas virusas. Tačiau viruso neaptikus netrukus buvo prieita prie išvados, kad paukščių lesaluose yra nuodingų junginių, kuriuos pagamino pelėsis Aspergillus flavus. Mat atsekus gamybos grandinę išsiaiškinta, jog vienas lesalo komponentų - iš Pakistano importuotų apipelijusių žemės riešutų miltai.

Mūsų šalyje šiuo metu Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kontroliuoja į prekybos centrus patenkančių riešutų kokybę. Tačiau reikėtų žinoti, kad valgyti riešutus iš tokių kraštų kaip Pakistanas ar Iranas pavojinga. Nerekomenduočiau riešutų pirkti ir turgavietėse, nes nežinia, kokiais keliais ir kokiomis sąlygomis šie produktai būna atkeliavę“, - įspėja pašnekovas.

Jis pasakoja, kad istorikams yra žinomi dar Viduramžiais grybų sukeltų masinių žmonių apsinuodijimų atvejai. Tyrinėjant metraščius randama duomenų, kad itin daug žalos žmonių sveikatai padarydavo grybai, kurių lietuviškas pavadinimas skalsės.

„Blogiausia tai, kad skalsių alkaloidai nesuyra nei maisto kepimo, nei virimo metu. Tad jei žiemos pasitaikydavo šiltos ir drėgnos, Europoje įvykdavo masiniai žmonių apsinuodijimai nuo įprastos ruginės duonos. Mat rugius būdavo apnikdavo skalsės, kuriose yra net 40 skirtingų toksinių junginių – alkaloidų“, - aiškina ASU Biologijos ir augalų biotechnologijos instituto docentas.

Skalsės dažniausiai sukeldavo dvi ligas: konvulsinį ergotizmą arba gangreninį ergotizmą.

Pirmuoju atveju būdavo pažeidžiama žmogaus centrinė nervų sistema –ligonį ištikdavo traukuliai, jis regėdavo haliucinacijas.

„Deja, viduramžiais ši problema buvo sprendžiama paprastai: jeigu kliedi, vadinasi, esi apsėstas velnio ir pasmerktas myriop sudeginant ant laužo. Gangreninio ergotizmo atveju žmogui imdavo trūkinėti smulkiosios galūnių kraujagyslės ir išsivystydavo gangrena, todėl belikdavo amputuoti ranką ar koją. Ši liga, skirtingai nei konvulsinis ergotizmas, buvo laikoma šventumo ženklu, nes buvo asocijuojama su Kristaus kančia. Todėl toks ligonis buvo laikomas Dievo pateptuoju. Italijoje kelis šimtmečius šv. Antonijaus vienuolyno vienuoliai globojo net iš kitų Europos šalių suvežtus ligonius, kenčiančius nuo gangreninio ergotizmo“, - pasakoja pašnekovas, pastebintis, kad šiuo metu tos pačios skalsės yra sėkmingai naudojamos farmacijoje bei medicinoje, ir iš jų gaminami vaistai taikomi gydant kraujotakos sutrikimus.

Su antibiotikais jau „prisižaista“

Krasausko aiškinimu, viena pelėsių išskiriamų mikotoksinų grupė mums visiems yra itin svarbi. Tai - antibiotikai. „Pelėsiai nemoka kandžiotis ar greitai bėgti, todėl vienintelis būdas jiems kovoti su didžiausiu savo priešu – bakterijomis – nuodyti jas savo toksinais antibiotikais“, - teigia mikologijos specialistas.

Jis pasakoja, kad iš tiesų antibiotikai buvo atrasti gana netikėtomis aplinkybėmis. Pirmojo pasaulinio karo metais britas mokslininkas Aleksandras Flemingas atkakliai ieškojo priemonės nuo karių mirčių, kurių priežastimi buvo į žaizdas patekęs mikrobas auksinis stafilokokas. Mat daugybė karių mirdavo ne nuo pačių sužeidimų, o nuo žaizdų užkrato. A. Flemingas nustatė, kad auksinis stafilokokas žūva aukštoje temperatūroje, tačiau gyvo paciento į verdantį vandenį nepanardinsi.

„Sykį, per aplaidumą Petri lėkštelėje, kurioje A. Flemingas buvo pasėjęs auksinio stafilokokų bakterijų, užaugo ir melsvas Penicillium pelėsis. Savo nuostabai mokslininkas pamatė, kad bakterijos prie pelėsio artintis nedrįsta, nes pelėsis sunaikina į jo teritoriją „įžengusias“ konkurentes. 1945 – aisiais už šį bene žymiausią visų laikų medicinos išradimą mokslininkui buvo įteikta Nobelio premija. Deja, šiandien galima teigti, kad žmonija su antibiotikais prisižaidė, piktnaudžiaudama dažnu jų vartojimu. Mat bakterijos turi puikią „atmintį“ ir savo palikuoniams perduoda informaciją, apie tai, kuo buvo nuodytos. Farmacijos pramonei tokia situacija gal ir naudinga, nes nuolat kuriamos naujos antibiotikų cheminės formulės, siekiant, kad bakterijos jų neatpažintų. Bet žmonijai plačiąja prasme tai gresia labai liūdnomis pasekmėmis. Manoma, kad antibiotikai šiuo metu išgyvena savo saulėlydį, nors dar visai neseniai buvo tikimasi, jog jie įveiks visas pavojingas bakterines ligas. Deja, taip neįvyko ir belieka tikėtis, kad sparčiai besivystantis mokslas įveiks šį iššūkį ir išras kažką naujo bei efektyvaus“, - su nerimu kalba pašnekovas.

Žemės ūkyje ir kenkėjai, ir talkininkai

Krasauskas atkreipia dėmesį, kad pelėsiai yra žinomi ir kaip žemės ūkio kenkėjai. Jie sukelia ligas, nuo kurių kenčia vaismedžiai, vaiskrūmiai, javai, vaisiai bei daržovės. Todėl ūkininkams tenka naudoti įvairius fungicidus, kurie yra brangūs ir, deja, neekologiški.

„Todėl vienas būdų kovoti su pelėsių sukeliamomis ligomis – sėjomaina. Kelerius metus toje pačioje vietoje auginami vienodi augalai ne tik išsekina dirvožemį, bet ir susidaro sąlygos išplisti pelėsių sukeliamoms ligoms. Pakeitus augalus, ligos sukėlėjui nelieka ką užpulti, ir jo sporos išnyksta“, - aiškina mokslininkas.

Tačiau, kai kurie pelėsiai žemės ūkyje kartu yra ir naudingi. Tarkime, augalus žalojančius vabzdžius galima naikinti ne tik cheminiais insekticidais, bet ir pelėsiais Beauveria. Mat jais užkrėsti vabzdžiai tiesiog gyvi supelija. „Beje, žmones varginantis nagų ar odos grybelis taip pat yra ne kas kita, o mūsų organizmo pelijimas. Laimė, kad stipri žmogaus imuninė sistema šio proceso plitimą sėkmingai sustabdo“, - dėsto A. Krasauskas.

Skirtingas požiūris – skirtingas vertinimas

Pašnekovo aiškinimu, savaime susidarantys pelėsiai ant gendančių maisto produktų ir pelėsiai, specialiai naudojami kulinarijoje, yra visiškai skirtingi dalykai.

„Pelėsinių sūrių, vytintų mėsos produktų ir netgi vyno gamyboje naudojami specialiai laboratorijose, laikantis griežtų sąlygų, išauginti tam tikrų padermių pelėsiai. Pavyzdžiui, Azijos šalių virtuvėse ypač populiarus sojų padažas yra sojų masė, apkrėsta tam tikros rūšies pelėsiu. Būtent sąveikoje su pelėsiu produktai įgyja specifinį skonį bei aromatą. Tačiau jei šaldytuve ėmė pelyti paprastas sūris, jo geriau jau nevalgyti, nes šiuo atveju sūrį yra apnikęs „laukinis“ pelėsis, skleidžiantis toksines medžiagas“, - įspėja mokslininkas.

Atsakydamas į klausimą, kaip yra su raugintomis daržovėmis, kurių paviršių taip pat dažnai būna padengęs pelėsis, A. Krasauskas teigia, kad pelėsiams daugintis būtina sąlyga yra oras. Todėl pelėsiai paprastai susiformuoja tik rauginių indo paviršiuje.

„Raugintuose produktuose aktyviai dauginasi pieno rūgšties bakterijos, kurios yra natūrali ir pati geriausia konservavimo priemonė, beje, labai naudinga žmogaus organizmui. Tačiau šių bakterijų pagamintą pieno rūgštį labai mėgsta ir pelėsiai. Tad kai jie ją suėda, raugintas maistas pradeda pūti. O tai jau blogai. Mūsų močiutės, tikėtina, specialių mokslo žinių neturėjo, tačiau jos puikiai žinojo, kad paprasčiausias būdas apsaugoti raugintas daržoves nuo gedimą sukeliančių pelėsių – produktus paslėgti. Mat nelikus daržovių sąlyčio su oru, nelieka ir pelėsio. Kitaip tariant, valgykime rauginius nuolat ir judinkime indus, kuriuose jie laikomi, kad nespėtų nei susidaryti pelėsis, nei prasidėti puvimo procesas“, - rekomenduoja pašnekovas, pastebintis, kad šiuo metu vis dar braškių, kurių priešas taip pat yra pelėsis, sezonas. „Braškėms kenkia pelėsis Botrytis (pilkasis kekeras), kuris esant jam palankioms oro sąlygoms, dauginasi labai sparčiai. Nuskintas uogas rekomenduojama gerai nuplauti ir greitai suvalgyti. Taigi, sakytum, braškių augintojams ir mėgėjams pilkasis kekeras yra priešas, tačiau mokslo požiūriu - tai labai įdomus archaiškas grybas. O, pavyzdžiui, Vengrijoje garsusis Tokajaus regiono vynas „Aszú“ gaminamas tik iš supelijusių vynuogių, paveiktų pilkojo kekero.

Vadinasi, skirtingas požiūris pateikia ir skirtingus atsakymus į klausimą, pelėsiai žmogaus priešai ar draugai“, - reziumuoja A. Krasauskas.

Fotografo paslaugos Jūsų šventei
paslauga
Naujienos komentarai

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų el. paštas:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
iliustracija2019-08-22 17:23:09

Kokie ženklai rodo, kad atėjo laikas įsigyti naują šaldytuvą

Paprastai buitinę techniką keičiame nauja tada, kai ji nepataisomai sugenda. Vienas ilgiausiai naudojamų buities prietaisų yra šaldytuvas. Jis retai kada pats duoda aiškų signalą apie artėjantį laiką jį remontuoti arba apskritai pakeisti nauju.
iliustracija2019-08-22 17:16:00

„airBaltic“ specialia dovana pagerbė Baltijos kelio 30-metį

Latvijos oro linijų bendrovė „airBaltic“ šiandien pasveikino partnerius ir darbuotojus tarptautiniame Rygos oro uoste, kur vyko renginys, skirtas pagerbti rugpjūčio 23 d. minimam Baltijos kelio 30-mečiui. Šia proga kompanija Baltijos šalims padovanojo šių šalių vėliavomis puoštus lėktuvus ir Baltijos keliui skirtą dainą.
iliustracija2019-08-21 13:43:25

Vėlinės paskelbtos ne darbo diena

Seimas priėmė Darbo kodekso pataisas (projektas Nr. XIIP-4833(2), kuriomis nutarta nuo 2020 m. lapkričio 2-ąją – Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) dieną, įtraukti į švenčių sąrašą ir ją paskelbti ne darbo diena. Už naujas teisės akto nuostatas balsavo 57 Seimo nariai, prieš buvo 10, susilaikė 24 parlamentarai.
iliustracija2019-08-20 19:23:36

Po metų iš saulės elektrą gaminsis penkiskart daugiau gyventojų

Elektrą iš saulės kitų metų pabaigoje gaminsis per 10 tūkst. gyventojų – tai penkiskart didesnis gaminančių vartotojų skaičius, nei šiuo metu. Tokiam proveržiui kelią atvėrė nutolusių saulės elektrinių įteisinimas ir numatoma finansinė parama jų įrengimui.
iliustracija2019-08-20 19:18:57

Kokiais būdais be antivirusinių programėlių galima apsaugoti savo išmanųjį?

Šiais laikais, kai didžiąją dalį duomenų laikome skaitmeninėje erdvėje, išmaniojo saugumas turėtų būti aktualus kiekvienam vartotojui. Visiems geriausiai žinomas būdas, kaip apsaugoti bet kokį įrenginį nuo įsilaužėlių – antivirusinės programos.
iliustracija2019-08-20 19:16:42

Būsto paieška studentui: kodėl verta pirkti nuosavą?

Paskutinis vasaros mėnuo – laikas, kuomet į didžiuosius Lietuvos miestus, daugiausia sostinę, po vasaros atostogų sugrįžta studentai. Dažnas jų padedant tėvams ieško būsto, kuriam kelia esminius kriterijus.
iliustracija2019-08-16 18:38:48

Atostogų paskui vietinius: kur rudenį pasitinka pietų europiečiai?

Nuo Portugalijos Algarvės iki Graikijos Peloponeso – Pietų Europoje rudenį pasitinka tie, kurie mėgsta šilumą, ramybę, tobulo grožio paplūdimius ir skanų maistą: nuo čili festivalio iki pagal slaptą receptą gaminamų desertų.
iliustracija2019-08-16 18:35:15

Minint 25-ąjį išmaniojo telefono gimtadienį: 10 stebinančių faktų

Lygiai prieš ketvirtį amžiaus, rugpjūčio 16-ąją, prekyboje JAV pasirodė pirmasis telefonas, kuris atitiko išmaniojo apibrėžimą: galėjo ne tik skambinti, bet ir turėjo papildomų funkcijų, leido naudotis internetu ir atsisiųstomis programėlėmis.
iliustracija2019-08-14 16:29:03

Kaip pavėžėjai užtikrina jūsų saugumą: 5 patikimiausi automobiliai

Automobilių pramonė užtikrindama patikimumą ir saugumą pastaraisiais metais žengė didžiulį šuolį. Tuo įsitikinę autoservisų specialistai, kartu perspėjantys, jog reguliari transporto priemonių priežiūra vis dar nėra pakankamai „madinga“.
iliustracija2019-08-14 16:25:34

Ateities miestas – toks, kuriame viską pasiekti užteks 20 minučių

Keletą pastarųjų dešimtmečių Vakaruose vyravęs miesto modelis, kai gyvenamosios, darbo laisvalaikio, komercinės ir kultūrinės zonos buvo atskirtos, o susisiekimą tarp jų geriausiai užtikrino nuosavas automobilis, nyksta.
iliustracija2019-08-14 16:22:23

Pirmasis garso įrašas pasaulyje: kaip garsas veikia ir atrodo šiandien

Prieš 142 metus amerikiečių mokslininkas ir išradėjas Tomas Edisonas sukūrė pirmuosius, tuomet visiškai neįtikėtino ir pasaulį nustebinusio išradimo, prototipus. Fonografu pavadintas prietaisas galėjo ne tik įrašyti garsą, bet ir jį netrukus atkurti.
iliustracija2019-08-14 16:19:55

Ruošiatės atostogoms? Nepamirškite pasirūpinti savo augalais

Vasarą daugybė žmonių išvažiuoja atostogauti, namus neretai palikdami savaitei ar dviem. Vienas didžiausių galvosūkių – ką daryti su augalais, kurie reikalauja nuolatinės priežiūros. Išvažiuojant į ilgesnę kelionę, populiaru juos palikti kaimynų priežiūrai. Tačiau galimybė tam ne visuomet yra, ypač atostogų sezonu.
iliustracija2019-08-13 16:49:16

Lietuvos keliuose apstu „nematomų“ automobilių

Rinkdamiesi automobilį Lietuvos gyventojai pirmiausiai vertina techninius jo parametrus ir kainą, o labiausiai mėgstamos spalvos yra tamsios bei konservatyvios. Tai patvirtina ir „Regitros“ duomenys: net 40 proc. visų 2018 m. šalyje pirmą kartą registruotų lengvųjų automobilių buvo pilkos spalvos.
iliustracija2019-08-13 16:46:51

Išsaugoti regėjimą padeda paprastos taisyklės: ką dažniausiai pamirštame?

Kartais jausti akių skausmą, pastebėti raudonį ar po ilgo įtempto darbo prie kompiuterio vaizdą matyti tarsi per miglą – daugelis turbūt susidūrė su tokiais akių nuovargio simptomais.
iliustracija2019-08-13 16:44:04

Esate kairiarankis? Užteks kankintis – tegul įrenginiai prisitaiko prie jūsų

Žirklės, gitara, užrašinė, liniuotė, čiaupas, skardinių atidarytuvas – kaip manote, ką visa tai turi bendro? Atsakymą jums gali pasufleruoti šiandien minima proga – Tarptautinė kairiarankių diena. Įprastai šie ir daugybė kitų kasdien mūsų naudojamų daiktų būna pritaikyti dešiniarankiams. Ne išimtis ir technologijos.
iliustracija2019-08-13 16:40:40

Elektros rinkoje didmeninė elektros kaina Baltijos šalyse toliau krenta

Elektros energijos kainos Baltijos šalyse mažėja jau antrą savaitę iš eilės. Jas žemyn traukia regione išaugusios elektros energijos gamybos apimtys ir pingančios gamybai naudojamos žaliavos.
iliustracija2019-08-13 16:37:53

Kodų korteles visiškai pakeis saugesni prisijungimo būdai

Nuo rugsėjo 10 d. „Luminor“ klientai prisijungti prie banko internete bei tvirtinti mokėjimus galės naudodamiesi nemokama programėle „Smart-ID“, mobiliuoju parašu, elektroniniu parašu arba kodų generatoriumi. Kodų kortelės nuo tos dienos nebegalios ir klientai negalės su jomis atlikti jokių banko operacijų.
iliustracija2019-08-12 15:55:38

Socialiniuose tinkluose plinta medikų atlikto eksperimento vaizdo įrašas

Socialiniame tinkle “Facebook” jau trečdalis milijono lietuvių peržiūrėjo Krizių tyrimo centro filmuotą eksperimentą, kurio metu viešoje vietoje susmunka žmogus. Praeiviai reaguoja gan vangiai, neatlieka nė vieno šioje situacijoje būtino veiksmo, maža to, net neskambina greitajai medicinos pagalbai.
iliustracija2019-08-12 15:42:26

Pataria teisininkė: ką reikia žinoti prieš pradedant verslą?

Dažniausiai pradedantys verslininkai daugiausiai dėmesio skiria verslo plano kūrimui ir investicijų paieškoms. Tačiau teisės specialistai pataria visų pirma pasirūpinti savo intelektinės nuosavybės apsauga ir tik tada toliau vystyti veiklą.
iliustracija2019-08-12 08:33:40

Atostogos užsienyje su vaikais: kokias rizikas tėvai užmiršta

Vasarą su atžalomis atostogaujančios šeimos užsienyje dažniau nei Lietuvoje patiria rimtus iššūkius dėl vaikų sveikatos ar nelaimingų atsitikimų. Draudikai atkreipia dėmesį, kad užsienyje vaikai šiemet dažniausiai kenčia nuo ausų uždegimų ir ūmių peršalimų, žarnyno virusų, alerginių reakcijų bei traumų.
iliustracija2019-08-12 08:27:58

Atostogos tobulų saulėlydžių saloje: kurortas, kupinas laisvės dvelksmo

Viena iš įdomiausių vietų Europoje, į kurią iš Vilniaus galima nuskristi lėktuvu, yra nedidelė sala Viduržemio jūroje – Ispanijai priklausanti Menorka. Gyvenimo ritmą čia diktuoja vanduo: saloje yra vienas didžiausių natūralių uostų pasaulyje, stūkso įspūdingi dar XIX a. menantys švyturiai, o sostinėje veikia vandens taksi.
iliustracija2019-08-11 18:43:39

NT galvosūkis – būstas su pilna ar daline apdaila?

Jei gyvenime pritrūkote iššūkių, kraustykitės į naujus namus. Daugeliui šis procesas tampa tikru išbandymu – kokį būstą rinktis, kurioje vietoje, kokį biudžetą jam galite skirti ir galiausiai – kaip nauji namai turėtų atrodyti? Jei sklandžiai įveikėte etapus susijusius su būsto tipu, jo kaina ir pageidautina lokacija, vis dar laukia namų įrengimo galvosūkis.
iliustracija2019-08-11 18:36:30

„airBaltic“ pristato specialų lietuvišką lėktuvo dizainą

Dėl augančio oro linijų bendrovės „airBaltic“ paslaugų poreikio Lietuvoje, kompanija sukūrė specialų savo lėktuvo „Airbus A220-300“ dizainą. Šis „airBaltic“ orlaivis nudažytas Lietuvos vėliavos spalvomis ir pavadintas Vilniaus vardu.
iliustracija2019-08-11 14:22:38

Sezonas įsibėgėja: 4 išmanūs patarimai grybautojams

Anksti prasidėjusi vasara ir lietinga rugpjūčio pradžia kelia džiaugsmą grybautojams – šiais metais miškuose bei pievose gausu įspūdingų laimikių. Jei artėjantį savaitgalį ketinate grybauti, technologijų ekspertai pataria su savimi pasiimti ne tik pintinę, bet ir išmanųjį telefoną.
iliustracija2019-08-05 19:08:59

Saulės jėgainė ant stogo – didelė grėsmė kilus gaisrui?

Dar dabar nerimsta aistros dėl pavasarį vykusio gaisro vienoje Norvegijos įmonių, kurios stogas buvo padengtas saulės moduliais. Sudėtingas gaisro gesinimas sukėlė nesibaigiančias diskusijas, ar saulės moduliai galėjo apsunkinti ugniagesių darbą.
iliustracija2019-08-05 19:04:55

Dviračių vairuotojų įpročiai neramina: kas penktas išnyksta tamsoje

Beveik 40 proc. dviratininkų gatvėmis važinėja be privalomų atšvaitų. Kitų matomumą kelyje garantuojančių priemonių – dviračio žibintų ar drabužių su šviesą atspindinčiomis detalėmis – naudojimas dar retesnis.
iliustracija2019-08-05 19:00:01

Aviacijos ekspertai paaiškino, kodėl vėluoja lėktuvai ir kokios keleivių teisės

Nors statistika rodo, kad vėluojančių lėktuvų tenka laukti ne taip ir ilgai, taip tikrai gali neatrodyti tiems, kurie yra patekę tarp tų nelaimingųjų, kurių skrydis buvo atidėtas ir teko šiek tiek palaukti.
iliustracija2019-08-05 18:45:39

Kaip neprarasti svarbios informacijos, kai keičiame išmanųjį telefoną

Naujo išmaniojo telefono įsigijimas sukelia džiaugsmą kiekvienam. Tačiau šią emociją netrukus keičia nerimas prisiminus, kad reikės kažkokiu būdu išsaugoti senajame įrenginyje esančius duomenis.
iliustracija2019-08-05 18:42:01

Pataria pradedantiems verslą: idėjomis reikia dalintis

Dažnai kalbama, kad verslams, kurie nepasiduos skaitmenizacijai, nulemta pralaimėti konkurencinę kovą. Tačiau ekspertai pabrėžia, jog pati savaime ji pranašumo negarantuoja, daug svarbiau – dalintis idėjomis ir tartis su rinkos senbuviais.
iliustracija2019-08-05 18:37:49

Lietuviška mašininio vertimo sistema pralenkė „Google“, „Microsoft“ ir kitus

Lietuviška vertimo sistema, kurią sukūrė „Tilde“ komanda, pasauliniame vertimo mašinų konkurse WMT („World Machine Translation“) buvo pripažinta geriausia lietuvių–anglų bei anglų–lietuvių vertimų kategorijoje.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.
Reklama