„Google“ dirbantis lietuvis – apie darbo prestižinėje kompanijoje užkulisius

„Nebuvau tikras tuo, kaip seksis dirbti tokioje kompanijoje kaip „Google“. Prisimenu, galvojau, kad nepasisekus, bent jau galėsiu pasigirti solidžiu įrašu CV, tačiau šioje įmonėje dirbu jau 6 metus ir esu labai patenkintas“, – sako Aleksėjus Viktorčik, Kauno technologijos universiteto (KTU) absolventas, 2010 metais baigęs Taikomąją matematiką.

Programinės įrangos inžinieriumi (angl. Software Engineer) didžiausioje pasaulyje kompanijoje „Google“, teikiančioje interneto paslaugas ir gaminančioje su jomis susijusius produktus, dirbantis A. Viktorčik šiuo metu kartu su komanda užsiima projektu, susijusiu su e-komercijos reklama.

Ši komanda KTU absolventui – jau trečioji, dirbant „Google“. Prieš tai specialistas dirbo prie vidinės infrastruktūros projektų bei privatumo inžinerijos (angl. privacy engineering) komandoje.

„Google“ savo darbuotojams užtikrina gana laisvą darbo laiką – kiekvienas darbuotojas į biurą atvyksta jam patogiu metu. Yra žmonių, kurie dirba tradiciniu grafiku, t.y., nuo 8 iki 17 val., tačiau man patinka į darbą ateiti kiek vėliau, apie 10-11 val., tačiau namo pajudu taip pat tik 19-20 val.“, – kalbėjo A. Viktorčik.

„Google“ padalinio biure Šveicarijoje, įsikūrusiame Ciuriche, dirbantis KTU absolventas pasakoja, kad susitikimai su komandos nariais vyksta keletą kartų per savaitę, kuomet bendradarbiai aptaria savo darbus, bei vienas susitikimas su kitomis komandomis, su kuriomis taip pat tenka dirbti. Pasak A. Viktorčik, IT skyriaus komandų sudėtis kinta nuo 3-4 iki 10 žmonių.

„Google“ biure – džiunglės?

Buvusios „Hürlimann“ alaus daryklos pastate įsikūręs „Google“ biuras Ciuriche išsiskiria keletu netikėtų ir smagių atributų. Pavyzdžiui, jame įrengtas slaptojo britų agento Jameso Bondo kambarys, sporto salės, laipiojimo siena, skvošo kortai, poilsio kambarys pavadinimu „Džiuglės“, kuriame auginami 100 skirtingų rūšių augalai, Vesterno stiliaus kambarys su fortepijonu bei kitos erdvės, dekoruotos šveicariškomis gondolomis.

Per keletą pastatų išsidėstę „Google“ biurai turi keletą valgyklų, kurios darbuotojų kasdien laukia nuo 12 iki 14 val. „Lankstus pietų grafikas leidžia pasirinkti patogų laiką papietauti. Į pietų meniu visada būna įtraukta vegetariškų patiekalų“, – sakė pašnekovas, pažymėdamas, kad atsiskaityti už maistą nereikia – pietumis pasirūpina darbdavys.

Ilgiau dirbantiems ir vėliau namo traukiantiems darbuotojams „Google“ pasirūpina ir vakariene, kuri vyksta nuo 18 iki 19.30 val.

Pasak KTU absolvento, darbas „Google“ jam patinka tuo, kad įmonė užtikrina puikias darbo sąlygas, suteikia plačias galimybes keisti darbo pobūdį, darbas – dinamiškas ir lankstus.

„Google“ skatina kas kelis metus keisti projektą ir komandą, su kuria dirbi. Jeigu naujojo projekto, prie kurio nori prisijungti, komanda dirba kitame biure ar net kitame pasaulio gale, įmonė padeda persikelti, sutvarkyti dokumentus“, – privalumus vardijo A. Viktorčik.

Patarimai, norintiems dirbti „Google“

Paprašytas prisiminti daugiau kaip prieš 6 metus vykusias darbo paieškas, pašnekovas sako, kad didelių vilčių tęsti savo karjerą „Google“ kompanijoje tuomet neturėjo.

„Vis dėlto nusprendžiau pabandyti ir nusiunčiau savo gyvenimo aprašymą į careers.google.com. Sulaukęs pakvietimo į pirmąjį pokalbį, labai apsidžiaugiau ir jau vien tai laikiau nemažu pasiekimu, tačiau praeiti visus atrankos etapus ir prisijungti prie „Google“ specialistų komandos tuomet dar nesitikėjau“, – atviravo KTU absolventas.

Kiekvienas kandidatas, norintis dirbti „Google“ IT skyriuje, turi pereiti 5-6 darbo pokalbius, kurių kiekvienas trunka 45-60 minučių. Jų metu tenka spręsti įvairius programavimo uždavinius, problemas.

„Be to, interviu klausimai dažnai būna susiję su kokiais nors algoritmas, todėl ankstesnis dalyvavimas programavimo varžybose, pavyzdžiui, „TopCoder“, „ACM ICPC“ ir kitose – nemažas privalumas, – dėmesį atkreipė A. Viktorčik. – Gauti darbą „Google“ palengvina ir dalyvavimas vasaros praktikos programoje.“

KTU absolventas, sėkmingai įsitvirtinęs didžiausioje pasaulyje internetinėje kompanijoje, akcentuoja, kad norintiems patekti į darbo pokalbį „Google“, gali pagelbėti įmonėje jau dirbančio asmens rekomendacija.

Viktorčik patikina, kad personalo atrankos specialistai atkreipia dėmesį ne tik į kandidato darbinę patirtį, bet ir asmenines savybes, „nenurašydami“ ir tų pretendentų, kurie negali pasigirti įvairia ir ilgamete praktine patirtimi: „Pavyzdžiui, viename iš „Google“ biurų dirba mokslo daktaro laipsnį turintis žmogus, anksčiau neturėjęs realios darbinės patirties jokioje įmonėje.“

Kolegos iš 100 pasaulio šalių

Šiuo metu A. Viktorčik „Google“ Ciuricho biure dirba su žmonėmis iš daugiau kaip 100 skirtingų pasaulio šalių (tarp jų – dar keletas lietuvių, taip pat dirbančių programinės įrangos inžinieriais arba UX specialistais), taigi aplinka – išties tarpkultūrinė.

„Manau, kad tai – didelis privalumas, nes sprendžiant įvairias problemas, turime kur kas daugiau skirtingų požiūrių, idėjų, patirčių“, – įsitikinęs pašnekovas.

„Google“ taip pat užtikrina galimybę darbuotojams tobulintis, kelti kvalifikaciją, reguliariai organizuodama mokymus, kursus.

Viktorčik pasakoja, kad „Google“ taip pat veikia finansinė bonusų sistema: „Metų pabaigoje kiekvienas darbuotojas gauna priedą prie savo atlyginimo, kuris priklauso nuo darbo pasiekimų tuo laikotarpiu.“

Paklaustas apie atostogas, KTU absolventas pažymi, kad standartinės atostogos „Google“ padalinyje Šveicarijoje – 25 darbo dienos. „Įdomus dalykas – įmonė savo darbuotojams leidžia pasiimti atostogas nebūtinai dienomis, bet ir pusdieniais. Turint tam tikrų reikalų, tokia galimybė labai praverčia“, – sakė A. Viktorčik.

Jo teigimu, dirbdamas „Google“ ir turėdamas reikiamas kvalifikacijas ir gebėjimus, gali nesunkiai keisti darbo pobūdį, poziciją, darbuotojui sudaromos galimybės kilti karjeros laiptais: „Pavyzdžiui, programinės įrangos inžinierius gali tapti visos komandos vadovu“.

KTU absolvento nuomone, vienas iš smagiausių dalykų, dirbant „Google“, yra kasmetinė komandos formavimo 2-3 dienų kelionė į kokį nors Europos miestą, pavyzdžiui, Lisaboną, Siciliją, kur organizuojami įvairūs komandos formavimo mokymai, renginiai.

• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
• 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
• Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti.
• Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
• Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
• „Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks.
• Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?
• Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?
• Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?
• Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“.
• Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus.
• Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?
• Vairuotojų išbandymas duobėtais keliais, gatvėmis: nuostoliai siekia tūkstančius.
• ES reguliavimas „ChatGPT“ ir dirbtiniam intelektui: pliusų daugiau, nei minusų?
• Skrendame dažnai, suprantame mažai: 9 keisti faktai apie aviaciją.
• Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus.
• Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa.
• Žvejyba – ar tikrai verta?
• Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
• FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams.
• Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?
• „Bitė“ nutraukia 4G namų maršrutizatorių prekybą.
• Įpročiai iš vaikystės: 5 smagūs būdai, padėsiantys vaikams gyventi tvariau.
• Atkreipia dėmesį į dažniausias vaistų nuo skausmo vartojimo klaidas.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147