Daugiau nei pusė lietuvių finansiškai neraštingi ir nemoka taupyti

Viešojoje erdvėje neretai pasigirsta kalbų apie nepakankamą Lietuvos visuomenės finansinį raštingumą. Tačiau situacija kur kas blogesnė – tyrimai parodė, kad dažnas negali pasigirti net elementariausiomis finansinėmis žiniomis.

Tarptautinės reitingų agentūros „Standard & Poor‘s Ratings Services“ duomenimis, Lietuvos gyventojų finansinio raštingumo žinios ir įgūdžiai vertinami kaip vidutinio lygio — tik 39 proc. suaugusiųjų laikomi finansiškai raštingais.

„Lietuvos banko duomenimis, tik pusė namų ūkių planuoja šeimos biudžetą. Šis faktas atskleidžia visuomenės žinių apie asmeninius finansus ir jų valdymo trūkumą. Finansinis raštingumas lemia žmonių taupymo tendencijas, atsakingą ateities ar pensinio laikotarpio planavimą, asmeninių finansų valdymą. Finansinis raštingumas reikšmingas ne tik kiekvieno žmogaus gerovei, bet ir šalies klestėjimui“, – sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Verslo vadybos fakulteto studentė Viktorija Zaliotovaitė.

Savo baigiamajame bakalauro darbe „Lietuvos namų ūkių finansinio raštingumo svarba priimant taupymo ir investavimo sprendimus“ (vadovė dr. Kamilė Taujanskaitė) V. Zaliotovaitė analizavo finansinio raštingumo ir taupymo–investavimo sprendimų ryšį asmeninių finansų valdymo kontekste. Analizei panaudojusi „Standard & Poor‘s Ratings Services“ duomenis, ji darė palyginamąjį skirtingų šalių tyrimą. Gauti rezultatai atskleidė nemažai lietuvių finansinio raštingumo spragų.

Lietuviai nemoka efektyviai taupyti

Remiantis Lietuvos banko atliktomis apklausomis, apie pusė namų ūkių (46,5 proc.) kiekvieną mėnesį sutaupo bent dalį pajamų, dažniausiai šiam tikslui jie atideda 31–150 eur. Tačiau pasak V. Zaliotovaitės, išanalizavus taupymo normos rodiklį, akivaizdžiai matyti, kad taupoma neefektyviai. „Lietuviai linkę išleisti beveik visas gaunamas pajamas, o jei ir taupo, šiam tikslui atidedamos lėšos sudaro labai mažą dalį gaunamų pajamų. Toks taupymas nėra efektyvus, kadangi sutaupyta suma yra laikoma kaip apsisaugojimo priemonė dėl galimo finansinės padėties pablogėjimo ar kitų nenumatytų atvejų ir nėra niekur investuojama“, – sako baigiamojo bakalauro darbo autorė.

Zaliotovaitės tyrimo metu atliktoje finansinio raštingumo apklausoje surinkta papildoma informacija apie respondentus atskleidė, kad didžioji jų dauguma (78,2 proc.) yra pasyvūs finansų rinkos dalyviai ir tik maža dalis – 21,8 proc. – savo lėšas investuoja arba yra investavę.

Neatsikratoma įpročio pinigus laikyti namuose

Tyrimai atskleidžia, kad tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje tarp populiariausių investicinių priemonių išlieka pensijų fondai ir gyvybės draudimas. Rečiausiai investuojama į akcijas ir obligacijas.

„Lietuvos atveju, namų ūkių finansinė elgsena yra itin konservatyvi. Lietuvos banko duomenimis, asmenys prioritetą teikia taupymui, o ne laisvų lėšų investavimui, dažniausiai pasirenkamos konservatyvios ir likvidžios taupymo priemonės, kurios nereikalauja specifinių žinių ir patirties: 58,3 proc. Lietuvos namų ūkių pasirenka sąskaitą arba indėlį banke ar kitoje finansinėje institucijoje. Itin populiarus išlieka ir ne pats saugiausias taupymo būdas – grynųjų pinigų laikymas namuose. Jį renkasi 59,7 proc. namų ūkių“, – teigia V. Zaliotovaitė.

Finansinio raštingumo lygį kelti būtina

Pasak baigiamojo darbo autorės, žemas finansinio raštingumo lygis yra nustatytas daugelyje pasaulio valstybių, tačiau ši problema ten nelieka nepastebėta. „Vis daugiau tiek ekonomiškai išsivysčiusių, tiek besivystančių šalių vykdo mokomąsias programas, įtraukia finansinį švietimą į mokyklų programas turėdamos tikslą padėti žmonėms priimti racionalesnius asmeninių finansų valdymo sprendimus. Mano atliktas tyrimas atskleidė, kad retas Lietuvos namų ūkio narys dalyvauja finansinio edukacinio pobūdžio renginiuose, tačiau didžioji dalis norėtų patobulinti turimas žinias. Tai signalizuoja apie finansinių žinių ir informacijos poreikį“, – atkreipia dėmesį V. Zaliotovaitė.

Lietuvos atveju, viena iš pagrindinių finansinėje rinkoje vyraujančių problemų yra su finansiniu raštingumu susijęs vangus investavimas į bet kokias investicines priemones. Tokios tendencijos įrodo, kad Lietuvos namų ūkiams trūksta finansinio raštingumo žinių. „Dėl šių priežasčių ypač svarbūs tampa šalyje vykdomi finansinio raštingumo vertinimai, pavyzdžiui, toks kaip 2014 m. paskelbtas pirmasis Lietuvoje nacionalinis finansinio raštingumo testas. Taip pat gegužės mėnesį Lietuvos bankas, LR Finansų ministerija, LR Švietimo ir mokslo ministerija, Valstybinė mokesčių inspekcija ir Sodra veikdami kartu bei siekdami pagerinti gyventojų kaupimo ateičiai įgūdžius, paskatinti racionaliai rinktis finansinius produktus ir paslaugas, kartu parengė ir ruošiasi įgyvendinti „Visuomenės finansinio švietimo planą“. Tokios iniciatyvos gali padėti identifikuoti finansinių žinių spragas ir su finansine rizika susiduriančių žmonių grupes“, – akcentuoja V. Zaliotovaitė.

• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148