- Stichinis snygis žmonėms per parą atnešė šimtatūkstantinius nuostolius.
- Prof. D. Matulis: tikiu, kad mokslo šviesa išsklaidys pandemijos tamsumas.
- Valstybė didina finansavimą aukštajam mokslui.
- Kaip žiemą pramogauti saugiai ir padėti ištikus nelaimei.
- COVID-19 ligą įveikęs Tautvydas džiaugiasi neseniai gimusia dukra.
- Žmonės raginami prisidėti prie viruso suvaldymo.
- Investicija į vaikų ateitį: žinoma mama atskleidė, ką būtina žinoti.
- Gyventojų konsultavimui pasitelkiamos dirbtinio intelekto programos.
- Karantinas ir judėjimo ribojimai tarp savivaldybių pratęsti iki pavasario.
- Neatlaikęs sniego sankaupos Pilaitėje subliuško pripučiamas futbolo maniežas.
- Vilniaus TV bokštas rengiamas rekonstrukcijai.
- Šventinės kino filmų ir spektaklių peržiūros – namuose.
- Ar žinote, kurio prietaiso naudojimas karantino metu augo kone 70 proc.?
- Prognozės TV ateičiai – virtuali realybė ir tave pasirenkančios reklamos.
- „LG OLED“ televizorius ir X serijos „XBOX“ atskleidžia žaidimo naujus potyrius.
- Euronews vasarą pakeitė savo TV programos dažnį.
- TV auditorijos tyrimo rezultatai 2020 m. rugsėjis.
- Ar šunys mato ir supranta tai, ką rodo televizorius?
- 5 vertingi patarimai, kaip į svetainės interjerą integruoti televizorių.
- Sprendimas stabdyti neteisėtą televizijos programų platinimo veiklą internete.
- Kalėdinė muzika: kodėl vienus džiugina, o kitus pykdo?
- Garso įrašymo istorija: nuo kalbėjimo į „ragą“ iki balso pavertimo tekstu.
- Kaip išsirinkti belaides bėgimui skirtas ausines?
- Radijo stotis „M-1“ išsikelia į atsinaujinusius „Senukus“.
- Didelės galios vidurinių bangų siųstuvo instaliavimas Viešintose baigtas.
- Septynios tonos žodžio laisvės - įjungtas radijo programų siųstuvas.
- UR ministras dalyvaus JAV Lietuvai perduoto radijo siųstuvo inauguracijoje.
- „Radistai“ šėlo tiesiog parduotuvėje.
- LRT KLASIKĄ ir LRT OPUS girdės daugiau klausytojų.
- UAB „ŽINIŲ RADIJAS“ skirtas įspėjimas.
- „Bitė“ užbaigė „Mezon“ įsigijimo sandorį.
- „Telia Lietuva“ bandymas blokuoti „Mezon“ sandorį gali atnešti žalos visuomenei.
- Kodėl latviai aplenkė lietuvius lenktynėse dėl 5G?
- Ir vėl baigėsi mobilieji duomenys? Ką daryti, kad jų užtektų ilgiau.
- „Internet Explorer“ naršyklei sukanka 25 metai.
- Po karantino: „Zoom“ išlieka 10 kartų populiaresnis, „TikTok“ – auga.
- Testas: ar viską žinote apie „Wi-Fi“?
- RRT skelbia interneto spartos matavimų duomenis Vilniaus mieste.
- „Telia“: ryšio srautų gyventojams ir verslui neribosime.
- Visa informacija apie koronavirusą – vienoje vietoje.
- Išmaniųjų įrenginių kovos: ar planšetė gali atstoti kompiuterį?
- Ekspertas pataria, kaip susitvarkyti kompiuterio darbalaukį – ir kam to reikia?
- „Adobe“: „Flash Player“ pabaiga.
- Saugumo ekspertai: įvykus įsilaužimui susirūpinti saugumu yra per vėlu.
- Pasaulines milžines parklupdę slapukai dažnai ignoruojami ir Lietuvoje.
- „Microsoft“: programišiai naudoja vis sudėtingesnes kibernetines atakas.
- VILNIUS TECH ekspertai pataria: kaip išsirinkti tinkamą kompiuterinę įrangą?
- 2020 m. kibernetiniai nusikaltėliai prisitaikė prie skaitmenizacijos.
- Operacinės sistemos, kurios galėjo, bet neužkariavo pasaulio.
- Gudrybės, kaip susikurti gerą slaptažodį: gal jaustukai?
- Vytautas Getautis: kartais naujų išradimų idėjos kyla ir bėgiojant stadione.
- Fizikai įsitikinę: XXI amžius – tai fotonų įgalinimo laikmetis.
- VU virusologė L. Kalinienė apie koronavirusą: klausimų šiandien daug.
- Ką daro vienas galingiausių lazerių pasaulyje, kurį sukūrė lietuviai.
- Neuromokslininkas: psichodeliniai grybai reikšmingai keičia smegenų struktūrą.
- Paaiškino, kaip gyvybė yra išvis įmanoma, ir gavo Nobelio premiją.
- Reformuojama Tarptautinė vienetų sistema SI.
- Robotai atima darbo vietas. Bet ar iš tikrųjų žmonės turi dirbti?
- Lietuvos matematikai kuria virtualią realybę.
- Optoelektronikos revoliucija veda organinio lazerio link.
- Pandemijos įtaka IT: kokias silpnybes išryškino ir galimybes atvėrė?
- Dirbtinio intelekto tendencijos: ko tikėtis 2021?
- Patentuotos technologijos dar nevirtusios realybe.
- Baltijos šalys ir Lenkija bendradarbius diegiant 5G ryšio tinklus.
- Revoliucijos nesukėlusios technologijos: nuo riedžių iki išmaniųjų akinių.
- Kada 5G sulauksime Lietuvoje: triukšmo daug, pritaikomumas – negreitai.
- Investavo į vibracijų energijos generatoriaus kūrėjus.
- „Samsung“ pristatė 8 terabaitų „SSD 870 QVO“ duomenų kaupiklį.
- Neperžengus namų slenksčio: technologijos, kurios padės prižiūrint senolius.
- Kaip nuotoliniam darbui išnaudoti visus turimus išmaniuosius įrenginius?
- Naujųjų „Apple Watch“ išmaniųjų laikrodžių apžvalga.
- „Samsung“ pristatė naują duomenų kaupiklį „980 PRO“ – patiks žaidimų mėgėjams.
- Pristatyta kompiuteriui nenusileidžianti planšetė „Galaxy Tab S7“.
- „Samsung“ pristatė televizorių interneto vaikams – Z kartai.
- 7 klausimai, kurių negalima pamiršti prieš perkant naują telefoną.
- Pranokome fantastinę literatūrą arba kaip per 161 metus pasikeitė namų saugumas?
- 3 pasiūlymai, ką dar galima nuveikti su planšete.
- Perkate naują išmanųjį laikrodį? Viskas, į ką turite atkreipti dėmesį.
- CES 2018 – žvilgsnis į tai, kas jau šiais metais gali būti pasiūlyta pirkėjams.
- Kas užtikrina, kad išmaniuosius savo įrenginius valdysime tik mes patys?
- Geras dulkių siurblys – nepamainomas pagalbininkas: kaip išsirinkti tinkamą?
- Ar pilnas šaldytuvas veikia geriau? Kaip kasdien naudoti šaldytuvą?
- Namuose ir darbas, ir laisvalaikis – kaip saugiai naudotis elektros prietaisais?
- Nuotolinė ateities buitis: namams skirtos inovacijos, kurių norės daugelis.
- Buitinės įrangos pokštai: kaip prižiūrėti, kad gedimai nekainuotų visų santaupų?
- Daiktų internetas: 5 pavyzdžiai, atskleidžiantys jo potencialą.
- Dušo kabina be kalkių nuosėdų – misija įmanoma.
- Skalbimo mašinos, kurios pačios pasirenka tinkamą skalbimo ciklą.
- Kokie ženklai rodo, kad atėjo laikas įsigyti naują šaldytuvą.
- Naujas šaldytuvas: 4 žingsniai, kaip išsirinkti tinkamiausią.
- Tenerifė: vasariškos šilumos išsiilgę keliautojai derina keliones.
- Susigundę nuolaidomis kelionėms gali skaudžiai nukentėti.
- Skirtingi scenarijai subliuškus Baltijos šalių burbului: kurį pasirinks Lietuva?
- Daugumai Baltijos šalių žmonių ši vasara – be idealių atostogų.
- Italijos Kalabrija – vieta, kur atostogauja ir patys italai.
- Kelionės į Nidą – ar tikrai pamatyti Negyvąsias kopas yra prabanga?
- Pasitikrinkite ar žinote: 5 išmanūs „Google Maps“ triukai.
- Kelionių organizatorius „Tez Tour" stabdo keliones į Bulgariją.
- Frankfurtas – vieta, kurią privalote aplankyti.
- Lietuviai skuba atsigriebti: atostogų skraidinantys lėktuvai jau pilni.
- Rekonstruojamame teatre pristatytos 81 sezono premjeros.
- R. Požerskis: išaušęs Sausio 13-osios rytas buvo labai skausmingas.
- „Aukštaitijos siaurajam geležinkeliui“ – Susisiekimo ministerijos parama.
- Ar esate matę šiuos kalėdinius filmus?
- Nykstančios lietuvių Kūčių ir Kalėdų tradicijos.
- Muzikos klausymas miego metu – kodėl išbandyti verta net žiūrintiems skeptiškai.
- Šventės Japonijoje: duoklė ne tik papročiams, bet ir tradiciniams kostiumams.
- Vilniuje „išdygo“ Agnės Kišonaitės instaliacija „Cukrinė širdis“.
- LNDT „Tartiufo“ triumfas Tbilisyje.
- Tarptautiniai LNDT spalio maršrutai.
- Jeigu namuose yra keli kompiuteriai, o interneto ryšys užsakytas tik vienam kompiuteriui – ne bėda, maršrutizatorius gali išspręsti šią problemą ir internetas bus visuose jūsų kompiuteriuose. Nepamirškite jį apsaugoti slaptažodžiu ir WPA raktu. Kai nesinaudojate maršrutizatoriumi, jį galite visai išjungti.
- Įsigijote televizorių. Svarstote kokį TV paslaugų tiekėją pasirinkti? Rinkitės nemokamas televizijos programas - įsirenkite vietinės DVB-T ir palydovinės DVB-S2 televizijos antenas ir žiūrėkite televizijos programas nemokamai.
- Reikia imtuvo ar televizoriaus DVB-T žiūrėjimui, bet nežinote kurį pasirinkti: DVB-T ar DVB-T2. Geriau imkite DVB-T2. Toks tinka ir DVB-T ir DVB-T2 standarto signalams priimti. DVB-T imtuvas tinka tik DVB-T signalų priėmimui. Lietuvoje šiuo metu veiks bet kuris iš jų. Bet būkite atsargūs - kai kurie užsienyje parduodami senesni DVB-T imtuvai priima tik MPEG-2 signalus. Lietuvoje TV programų siuntimas vykdomas MPEG-4. Kitaip vadinamu H.264 standartu.
Daugiau patarimų
- Viena diena rūpesčių labiau išsekina negu savaitė sunkaus darbo.
- Galbūt aš nenuėjau ten, kur ketinau, bet už tai sustojau ten, kur norėjau.
- Jūs niekada nepasieksite savo tikslo, jei sustosite mesti akmenį į kiekvieną lojantį šunį.
- Darbas mus išlaisvina iš trijų didžių blogybių: nuobodulio, nedorybės ir skurdo.
- Kareivio narsa kare – mokėjimas kuo labiau apriboti savo vaizduotę. Mąstyti apie pavojų tik tuomet, kai pavojus yra iš tikro. Ne anksčiau ir ne vėliau.
- Help on TV, IT issues - from the information, simple to the installation of antennas.
- Services and contacts.
- “Forbes”: Prof V. Šikšnys deserves to share the glory of this year’s Nobel Prize.
- Bitė to acquire Telecentras' IPTV business in Lithuania.
- How to Avoid Fake News about Coronavirus.
- Thoughts about DVB-T in Lithuania.
- Digital banks – a common practice or the distant future?
- “Digital Explorers” at the Forefront of EU - Africa Digital Partnership.
- What will drive institutional capital to crypto businesses?
- How to Choose a Wireless Cable TV Extender.
- Aide réception TV, TIC - à partir de petits travaux à l'installation d'antennes.
- Services et contacts.
- Passer d'un satellite à l'autre.
- Recevoir les chaines de TV Lituaniennes par satellite.
- Télévision par satellite.
- La cigarette électronique bannie des avions aux États-Unis.
- Paris et Londres investissent gros dans les drones de combat .
- Des millions de Français devront-ils changer de télé l'an prochain?
- Que faire en cas de problème de réception TV?
- Arte disponible en HD et en colère sous le sac plastique HotBird.
D. Papadopoulosas: M kartos darbo vietos – miegamasis ir kavinė
2015-09-29 16:13:17„Amatai, medžiagos ir skaitmeninės bei materialiosios tikrovės susiliejimas apibrėžia šią pirmąją XXI amžiaus kartą – M kartą“, – sako Dimitris Papadopoulosas, Lesterio universiteto Vadybos mokyklos sociologijos ir organizacijos dėstytojas. Jį, kartu su kitais pasaulinio garso tyrėjais, bus galima išgirsti spalio 1 d. antrajame „Zooetikos“ paskaitų cikle Kauno technologijos universitete (KTU).

D. Papadopoulosas, šiuo metu baigia rengti knygą „Politinis posthumanizmas“ bei numato išleisti politinių ir ontologinių eksperimentavimo su technomokslu implikacijų studiją „Technomokslo judėjimai“. Su D. Papadopoulusu kalbėjomės apie tai, kas esame mes, pirmieji XXI amžiaus gyventojai.
– Savo veikaluose minite kartą M. Kas yra karta M ir kas ją apibrėžia?
– Savo darbuose, apibrėžiančiuose šią kartą, analizuoju tam tikrus laiko momentus, kurių metu žmonės daro įvairius dalykus. Kiekvienas tokių dalykų yra susijęs su darymu (angl. – making). Nuo šio žodžio pirmos raidės ir kilo kartos pavadinimas. Be abejo, žodis „darymas“ apima tokius terminus, kaip „įsilaužimas“ (angl. – hacking) ar „keitimas gerinant“ (angl. – tweaking), „permodeliavimas“ ir dar daugelį kitų.
Kalbos, informacija ir virtualioji erdvė buvo praėjusios kartos skiriamieji bruožai. Amatai, medžiagos ir skaitmeninės bei materialiosios tikrovės susiliejimas apibrėžia šią pirmąją XXI amžiaus kartą – M kartą.
– Kaip šį karta susijusi X ar Z kartomis? Ar karta M seka po jų?
– Tikrai neketinu tapti naujosios kartos krikštatėviu ir sukurti perėjimo tarp paskutinės ir kartos M.
Mano tikslas buvo pasakyti, kad kažkas šiuo metu vyksta toje terpėje, kur mes prisiliečiame prie socialinės visuomenės ir realybės. Kita vertus, kažkas vyksta ir su technologija bei mokslu (technomokslu), kuris jau tapęs mūsų gyvenimo dalimi. Mes, ši karta M, jau kažkiek kitaip suprantame ir savo santykį su pasaulio ekologija.
Jei visus šiuos tris dalykus – socialinės visuomenės terpę, technomokslą ir pasaulio ekologijos supratimą – sujungtume, gautume tai, kas šiandien kultūros studijose vadinama sąsaja.
Šiandien mes žinome gerokai daugiau, nei žinojo praėjusios kartos. Vis daugiau žmonių supranta, kad pasaulį ištikus aplinkosauginė krizė. Taip pat matome, kaip technomoklsas yra tapęs mūsų kasdienio gyvenimo dalimi ir skverbiasi į jį vis giliau. Visi šie dalykai taip harakterizuoja kartą M.
– Kitaip tariant, nesuklysime sakydami, kad mūsų karta – inovatorių karta?
– Be abejo. Tai bene geriausias šios kartos apibrėžimas. Inovacijos – šios kartos šerdis, tačiau svarbu, apie kokias inovacijas mes kalbame.
Galime turėti labai atreprenerišką inovaciją, tačiau galime turėti ir atreprenerišką bei lengvai platinamą inovaciją. Galime turėti inovaciją, kuri taikoma tik mažose laboratorijose ar tinka visai korporacijai, tačiau galime turėti inovaciją, kuri vyksta ištisose bendruomenėse ar visuomenėse.
Bandau pasakyti, kad su šia M karta, inovacija tampa laisvai plintanti – ji nebelieka tik ją sukūrusioje bendruomenėje.
– Savo knygose sakote, kad ši mūsų karta gyvena jau kitokioje žemėje – užterštoje, su nuolat besikeičiančio klimato įtakojama kasdienybe. Ką karta M turėtų daryti? Stengtis koegzistuoti prie aplinkos, ar bandyti gelbėti savo planetą?
– Tai labai sunkus klausimas. Jei galėčiau duoti tikslų atsakymą, čia, ko gero, nesėdėčiau. Bet manau, kad mokymasis koegzistuoti ir yra būdas kažką pakeisti. Būtent dabar pagrindinė problema yra ta, kad mes neišmokome koegzistuoti ir prisitaikyti.
Mes išmokome egzistuoti tik susikoncentruodami į savo gyvenimo kelią, kuris telpa į mūsų mažytį žmogiškąjį pasaulėlį. Jei išmoktume harmoningai koegzistuoti su gamta, kitomis ekologinėmis sistemomis, organine ar neorganine medžiaga, tai būtų labai didelis žingsnis į pokyčius.
– Minėjote, kad skiriamės nuo praėjusių kartų. Bene pastebimiausias šiuolaikinių žmonių bruožas – jie tampa „nepririšti“ prie darbo vietos, jei tik turi nešiojamąjį kompiuterį ir bevielį internetą. Kaip iš tikro atrodo kartos M darbo vieta ir erdvė?
– Taip, tai dar vienas kartos M bruožas. Įprasta darbo erdvė ofise persikėlė į žmogaus miegamąjį, svetainę, šalia esančią kavinę, tavo draugo namus, parkus, bendruomenės erdves. Tiesa, šiam pokyčiui yra riba. Ši riba – daiktų gamyba. Anksčiau galvodavome, kad viskas gali būti pagaminama tik fabrikuose, o kartoje M įvairūs daiktai gali būti gaminami ir namuose, tavo bendruomenės rate.
Tai dar viena neoliberali gamybos forma, tačiau gerokai besiskirianti nuo to, kokiose erdvėse dirbdavo praėjusios kartos.
– Kartos M bendruomenės ir socialiniai judėjimai žengs didelį žingsnį priekin. Koks tai bus žingsnis?
– Šis klausiamas ir yra mano darbo esmė. Mes įpratę galvoti, kad socialiniai judėjimai nukreipti į tam tikras socialines institucijas. Pavyzdžiui, jei yra daug žmonių, ieškančių darbo, jie kreipiasi į tam tikras institucijas, kaip darbo birža ar aukščiau. Turėdami ekologinių problemų, kreipsimės į savivaldybę ar vyriausybės ministerija, kuri atsakinga už aplinkosaugą ar ekologiją.
Dažnai socialiniai judėjimai tapatinami su protestais ir demonstracijomis. Aš noriu pasakyti, kad šiuose judėjimuose jau dabar vyksta pokyčiai – jiems mažiau rūpi protestai, o jie daugiau koncentruojasi į alternatyvius gyvenimo būdus.
Tai nutinka tada, kai žmonės nebesikreipia pagalbos į valdžią, bet keičia mūsų egzistencijos materialumą. Pavyzdžiui, jei nori susikurti sau alternatyvų ekologišką gyvenimo būdą, gali imtis tarprūšinės bendruomenės kūrimo, alternatyvaus žemės ūkio, ekologijos modernizavimo projektų. Yra daugybė pavyzdžių, kur socialiniai judėjimai keičia mūsų gyvenimų ontologiją.
– Kokia gi kartos M lemtis?
– Klausimas tikrai nelengvas. Karta M – momento karta, ją gan sudėtinga apibrėžti kokiu nors periodu. Ji vystosi dabar ir tikrai nežinau, kas ateis, tačiau ,man svarbu, kad nustotume galvoti apie kartą, kaip apie tam tikro amžiaus žmonių grupę. Ir manau, kad šia krypti žmogiškasis supratimas ir vystysis.
Kartos ateityje diversifikuosis, nes nėra kito būdo, kaip jos kitaip galėtų bendradarbiauti tarpusavyje. Nežinau, kokia bus kita karta, bet tikiu, kad ji bus kur kas logiškesnė nei dabartinė.
Apie „Zooetikos“ paskaitų ciklą:
„Zooetika“ yra projekto „Frontiers in Retreat“ edukacinės programos dalis. Projektas „Frontiers in Retreat“ dalinai finansuojamas Europos Sąjungos programos „Kultūra“. Zooetika yra „pilotinis“ KTU su partneriais kuriamo netradicinių tyrimų bei inovacijų inkubatoriaus „M-Lab“ projektas. „Zooetikos“ paskaitų ir seminarų ciklą remia Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra, LR Kultūros ministerija ir Lietuvos kultūros taryba.
Antrajame „Zooetikos“ paskaitų cikle bus diskutuojama apie erdvinį mąstymą, „maker“ kultūrą ir efektyvų bendradarbiavimą su kitomis gyvybės formomis. Terminas „zooetika“ apibrėžia bandymą „suausti“ žmonių ir kitų rūšių turimas žinias, poetiką, intelektą, nesistengiant įžvelgti ar planuoti, kur tai galėtų nuvesti.
Spalio 1 d. KTU „Santakos“ slėnyje paskaitas skaitys architektė, rašytoja, Jeilio universiteto Architektūros mokyklos profesorė Keller Easterling (JAV), sociologas ir profesorius iš Lesterio universiteto Vadybos mokyklos Dimitris Papadopoulosas (JK) bei Londono universiteto Goldsmito koledžo Kultūros studijų̨ centro profesorius Matthew Fulleris (JK).
Registracija į renginį: www.zooetics4.eventbrite.com

Stichinis snygis žmonėms per parą atnešė šimtatūkstantinius nuostolius
Stichinis snygis Lietuvos žmonėms, jų namams ir automobiliams padarė rekordinius nuostolius. Draudimo bendrovė „Gjensidige“ iki šio vidurdienio jau rezervavo virš 100 tūkst. eurų automobilių, žmonių bei įmonių turto nuostoliams atlyginti.Prof. D. Matulis: tikiu, kad mokslo šviesa išsklaidys pandemijos tamsumas
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) profesorius Daumantas Matulis už nuopelnus mokslui ir Vilniaus garsinimą pasaulyje šiemet pelnė Šv. Kristoforo apdovanojimą.Valstybė didina finansavimą aukštajam mokslui
Didinti valstybės lėšas vienam studentui, taip užtikrinant geresnę studijų kokybę, didesnius atlyginimus dėstytojams ir mokslo darbuotojams. Sumažinti didžiulius ir nepagrįstus skirtumus tarp skirtingų studijų kainų bei padidinti finansavimą socialinių mokslų studijoms.Kaip žiemą pramogauti saugiai ir padėti ištikus nelaimei
Lietuvoje įsitvirtinus žiemiškiems orams, sulaukus sniego, nemažai žmonių mėgsta leisti laiką gamtoje – važinėja rogutėmis, slidinėja, lipa ant užšalusių vandens telkinių. Be gryno oro, fizinio aktyvumo, geros nuotaikos užtaiso, žiemos pramogose slypi nemažai pavojų.COVID-19 ligą įveikęs Tautvydas džiaugiasi neseniai gimusia dukra
Po intensyvaus gydymo iš Kauno klinikų į namus sugrįžęs Tautvydas džiaugiasi ne tik sėkmingai įveikęs COVID-19 ligą, bet ir neseniai pasaulį išvydusia dukra. „Taip jau gavosi, kad mane išvežė į Kauno klinikas dėl COVID-19 ligos, o draugę – gimdyti“, – savo istoriją prisimindamas šypsosi vaikinas.Žmonės raginami prisidėti prie viruso suvaldymo
Greičiau nutraukti viruso plitimą ir išsaugoti daugiau gyvybių – prie šio tikslo gali prisidėti kiekvienas, kuriam patvirtinta koronavirusinė infekcija (COVID-19), savarankiškai užpildęs anketą ir pateikęs išsamius duomenis, kaip ir kur užsikrėtė, su kuo turėjo didelės rizikos kontaktą.Investicija į vaikų ateitį: žinoma mama atskleidė, ką būtina žinoti
Planuojant šeimos pagausėjimą, o gal jau turint mažamečių vaikų – gyvenimas ir seni įpročiai kinta. Pasikeičia ne tik kasdieninė rutina, bet ir finansų planavimas bei skaičiavimas.Gyventojų konsultavimui pasitelkiamos dirbtinio intelekto programos
Į skaitmeninę erdvę keliasi ne tik Lietuvos verslas, bet ir valstybinės įmonės bei viešųjų paslaugų tiekėjai. Jie pagal skaitmenizuotų viešųjų paslaugų indeksą Europoje užima šeštą vietą ir lenkia ES vidurkį.Karantinas ir judėjimo ribojimai tarp savivaldybių pratęsti iki pavasario
Vyriausybė šiandien apsisprendė iki vasario 28 dienos pratęsti visoje šalyje galiojantį karantiną ir judėjimo ribojimus tarp savivaldybių. Tokį pasiūlymą ministrų kabinetui pristatė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).Neatlaikęs sniego sankaupos Pilaitėje subliuško pripučiamas futbolo maniežas
Vilniaus miesto savivaldybė šiandien sulaukė pranešimo, kad nepaisant visų prevencinių priemonių, kurių buvo imtasi, Pilaitės gimnazijos futbolo maniežas neatlaikė sniego sankaupos ir jį dengiantis kupolas subliūško.Kibernetinių piktavalių tipai: kaip juos atpažinti ir nuo jų apsiginti
Ekspertų vertinimu, šiemet įmonių išlaidos visame pasaulyje kibernetinei gynybai gali siekti net 166 mlrd. JAV dolerių. Skaičiuojama, jog kibernetinių atakų padaryta žala gali būti nepalyginamai didesnė ir sieks net 6 trilijonus JAV dolerių.Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 1278 nauji koronaviruso atvejai
Atlikus 10181 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruoti 1278 nauji koronaviruso atvejai. Per paskutines 7 dienas teigiamų tyrimų dalis: 10,8% Patvirtintų atvejų skaičius per paskutines 7 dienas: 6598Sniegas atneša nuostolius gyventojų turtui: nepamirškite valyti namų stogų
Žiemai stebinant neįprastu sniego gausumu, pastarąją savaitę draudikai fiksuoja gerokai išaugusį žalų gyventojų turtui skaičių. Specialistai prognozuoja, kad šiomis dienomis šalį užklupus snygiui, nuostolių gyvenantys nuosavuose namuose patirs ir dar daugiau.Snygis sostinėje: tarnybos dirba be perstojo, padėti kviečiami ir vilniečiai
Jau antrą parą Vilniuje ir visoje Lietuvoje tęsiasi sniego audra – vietomis prisnigta net iki 30 cm. Vilniaus savivaldybės įmonių grupė dirba ištisą parą: visame mieste nuolat sukasi 50 skirtingo dydžio ir pajėgumų sniego valymo mašinų, kurios prižiūri net 1690 sostinės gatvių.Vaistininkai įspėja: nesistenkite nukasti viso sniego iškart
Didžiojoje dalyje Lietuvos vis dar nesibaigiantis snygis, daugelį kiemų užklojo storu sniego sluoksniu, kastuvus teko prisiminti ne tik nuosavų namų, bet ir daugiabučių gyventojams.Šeimos gydytoja: technologijos sveikatai stebėti po truputį išstumia savigydą
Ant dažno gyventojo riešo galima pamatyti išmanųjį laikrodį ar apyrankę, matuojančią žingsnius ar pulsą, o prasidėjus koronaviruso pandemijai išpopuliarėjo ir pulsoksimetrai – prietaisai, matuojantys deguonies įsotinimą kraujyje.COVID-19 iššūkiai Vilniuje: planuojant vakcinavimą – išankstinis testavimas
Vilnius pradeda dar vienos tikslinės grupės testavimą greitaisiais serologiniais testais. Išsitirti mobiliuosiuose punktuose jau šiandien kviečiami švietimo įstaigų darbuotojai.Vilniaus TV bokštas rengiamas rekonstrukcijai
Prieš kiek daugiu nei keturis dešimtmečius pastatytas Vilniaus TV bokštas iki šiol nebuvo kapitaliai remontuojamas, tačiau atliktos ekspertizės išvadose teigiama, jog būtina iš esmės rekonstruoti tiek pagrindinę pastato konstrukciją, tiek vidaus infrastruktūros tinklus.Dalis vaikų grįš į sostinės mokyklas: ką svarbu žinoti tėvams
Švietimo ir mokslo ministerija praėjusią savaitę paskelbus, jog dalis vaikų jau galės grįžti į mokyklas, Vilniaus savivaldybėje ugdymo įstaigas lanko 272 pradinukai ir 443 mokymosi sunkumus patiriantys vaikai, suformuotos 228 grupės.Persikvalifikavimas: būdas užsitikrinti stabilesnį rytojų
Pasikeitęs gyvenimo ritmas privertė sustoti daugybę verslų, o anot Užimtumo tarnybos direktorės Ingos Balnanosienės pandemijos metu labiausiai nukentėjo ne konkrečios profesijos atstovai, o sektoriai.Ekspertų taryba siūlo toliau tęsti karantino priemones
Ekspertų taryba, įvertinusi epidemiologinę šalies situaciją, konstatuoja, kad iki šiol Ekspertų tarybos siūlytos ir Vyriausybės įgyvendintos epidemijos valdymo priemonės duoda teigiamą rezultatą:Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 686 nauji koronaviruso atvejai
Atlikus 7784 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruoti 686 nauji koronaviruso atvejai. Per paskutines 7 dienas teigiamų tyrimų dalis: 10,7% Patvirtintų atvejų skaičius per paskutines 7 dienas: 655110 negirdėtų „iPhone“ triukų, kurie pakeis jūsų gyvenimą
Išmanieji telefonai turi daugybę kasdienybei palengvinti skirtų funkcijų. Tačiau ne visas jas naudojame, o dalies jų net nežinome. Štai „iPhone“ gerbėjai gali pasitikrinti, kiek iš žemiau įvardintų funkcijų naudoja, o kiek jų girdi pirmąjį kartą.Dėl gausaus sniego sutriko laiškininkų bei kurjerių veikla
Lietuvos paštas perspėja, kad dėl gausaus sniego ir dėl to pablogėjusių eismo sąlygų, gali sutrikti laiškininkų bei kurjerių darbas, todėl gyventojus prenumerata, laiškai bei siuntos gali pasiekti vėliau.Karpis: patarimai, kaip vartoti ir gardūs receptai
Lietuvių nuo seno pamėgtas karpis – iki šiol nepraranda savo populiarumo. Ši žuvis ne tik dažnai puošia šventinį gyventojų stalą, bet pamėgta vartoti ir kasdien. Karpis – skanus, lengvai pagaminamas, pasižymi ir įvairiausių vitaminų bei gerųjų medžiagų gausa.Nudegimai, pirma pagalba nudegimų atvejais
Odos nudegimą paprastai sukelia tiesioginis sąlytis su ugnimi ar įkaitusiais daiktais, sausas karštis, trintis, karšti skysčiai ar garai, rūgštys, šarmai, elektros srovė, radiacija.Ar bitkoinas ir pelenuose žiba?
Bitkoino − pirmosios ir populiariausios kriptovaliutos − kaina per pastaruosius kelerius mėnesius padidėjo maždaug keturis kartus. Ji šių metų pradžioje viršijo 40 tūkst. JAV dolerių už vieną bitkoiną. Tiesa, netrukus bitkoino kaina smuktelėjo ketvirtadaliu.Draudikai įspėja: atėjus snygiui, vairuotojams teks atsiminti, ko mokėsi
Paskelbus apie į šalį atėjusį snygį, kuris truks kelias paras, draudikai perspėja vairuotojus apie pavojus keliuose ir siūlo prisiminti, ko mokėsi vairavimo mokyklose.HELLA Lietuvoje pradeda gaminti degalų valdymo modulį: mažins CO2 išmetimą
Dvejus metus Lietuvoje veikianti „HELLA Lithuania“ pradeda gaminti degalų valdymo modulį, skirtą vokiečių gamintojo premium klasės automobiliams. Bendrovės produktas bus skirtas prisidėti prie automobilių išmetamo anglies dioksido mažinimo ir kartu užtikrinti efektyvesnį automobilių veikimą.Praėjusią parą Lietuvoje registruotas 541 naujas koronaviruso atvejis
Atlikus 3832 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruotas 541 naujas koronaviruso atvejis. Per paskutines 7 dienas teigiamų tyrimų dalis: 10,8% Patvirtintų atvejų skaičius per paskutines 7 dienas: 6726- Lietuvoje – virtualus TVF ekspertų vizitas.
- LVŽS siūlo I. Šimonytės Vyriausybei konkrečius COVID-19 suvaldymo būdus.
- P. Štreimikytė apie darbą startuoliuose: mane patraukė dinamika ir inovacijos.
- Pandemijos įtaka IT: kokias silpnybes išryškino ir galimybes atvėrė?
- Dar Sausio 13-ąją Rimantas Pleikys dalinosi įrašu FB apie radijo veiklą.
- Kuo sunkesnis Dakaras, tuo didesnis #iGo2Dakar projekto vaidmuo.
- Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 773 nauji koronaviruso atvejai.
- Praėjusią parą Lietuvoje registruotas 1001 naujas koronaviruso atvejis.
- Žiemą lietuviai pirmenybę teikia netikėto skonio daržovių sultims.
- Vaidotas Zemlys - Balevičius matematiškai apie pandemiją Lietuvoje.
- Socialdemokratų partijos pirmininkas G. Paluckas atsistatydina.
- COVID-19 iššūkiai Vilniuje: poliklinikos pamažu atsiveria pacientų vizitams.
- Asmeninė kavinė namuose: kaip technologijos keičia kavos gėrimo tradicijas.
- Vilniaus TV bokštas efektingu šviesų šou sveikins Vilnių.
- Pažinkite savo darbuotojus: kas slepiasi po X, Y ir Z kartomis.
- Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 1032 nauji koronaviruso atvejai.
- Senjorės Irenos patirtis: technologijos padeda ir karantiną leisti Kipre.
- Sniegas – grėsmė statiniams: Lietuvoje apsisaugoję vos keletas pastatų.
- Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 1274 nauji koronaviruso atvejai.
- Vaikų miegas: be telefonų ir jau nuo 7 val. vakaro.
- Tenerifė: vasariškos šilumos išsiilgę keliautojai derina keliones.
- Kaip spręsti dažniausias išmaniųjų problemas?
- Vaisiai: paprasti patarimai, kaip juos išsirinkti ir laikyti namuose.
- Nedarbo grimasos: trečdalis bedarbių prieš karantiną nebuvo dirbę Lietuvoje.
- Vairavimas žiemą: svarbu atsakingai įvertinti eismo sąlygas.
- MRU žada proveržį: sieks tapti Europos universitetų lyderiu.
- Šalčiausiomis dienomis gamtinių dujų suvartojimas šilumos gamybai augo dvigubai.
- Grūdų supirkimo kainos muša rekordus: kas laukia vartotojų?
- Ką turėtume žinoti apie pandemijos išpopuliarintą pulsoksimetrą?
- Susisiekimo ministro ir elektroninių ryšių rinkos atstovų susitikimas.
- Kas kiša koją sėkmingai įmonės skaitmenizacijai?
- Vyriausybė pritarė „burbulų“ kūrimui – leidžiama susitikti su vienišais žmonėmis.
- Vyriausybė didina miškingumą: perduota 3,5 tūkst. ha žemės miškams įveisti.
- Kaip apsisaugoti nuo viruso, kai tenka vykti į parduotuvę?
- Linas Kojala apie JAV ir prezidento inauguraciją.
- Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 1232 nauji koronaviruso atvejai.
- „Facebook“ eros pabaiga? Paaugliai renkasi „Youtube“, „Instagram“ ir „Snapchat“.
- Intensyvaus šildymo sezono metu padidėja oro užterštumas kietosiomis dalelėmis.
- „LTG Infra“ pradeda radijo ryšio sistemos modernizaciją.
- „Falcon 9“ į orbitą iškels dar vieną „NanoAvionics“ palydovą.
Šio sąrašo naujienos detaliau
-
Daugiau ankstesnių naujienų: 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 34 35 36 37 38 39 40 41 42 43 44 45 46 47 48 49 50 51 52 53 54 55 56 57 58 59 60 61 62 63 64 65 66 67 68 69 70 71 72 73 74 75 76 77 78 79 80 81 82 83 84 85
- 1938-09-27D. Britanijos radijo korporacija BBC pradėjo laidas vokiečių k.
- 1920-05-25Fussen, Bavaria. Iškrito 126 mm lietaus per 8 minutes.
- 2011-07-15Dega ir griūna vienas iš svarbiausių Olandijos TV ir radijo bokštų Smildėje.
- 1951-02-16„Amerikos balsas“ pradėjo transliuoti laidas liet. k.
Daugiau istorijos
- 10 negirdėtų „iPhone“ triukų, kurie pakeis jūsų gyvenimą.
- Kaip spręsti dažniausias išmaniųjų problemas?
- 4G ryšio gimtadienis: kaip technologija pakeitė mūsų kasdienybę?
- Sulenkiami telefonai grįžta – kodėl vėl auga jų populiarumas?
- „LG Electronics“ pradeda naujausios K serijos K42 ir K52 pardavimus Lietuvoje.
- Ekspertė apie „TikTok“: ar norite, kad po jūsų telefoną būtų landžiojama?
- Išmanusis – dovanų: į ką atkreipti dėmesį renkant telefoną jaunuoliui?
- Telefonų apsauga: kaip ji pasikeitė per pastaruosius 20 metų?
- Ko jauni žmonės iš tikrųjų nori iš išmaniojo telefono?
- Štai kodėl ryšys yra, o net paskambinti negalite.
- Verslas skaitmenizuojasi − LVPA padeda tą daryti sparčiau.
- „Linde Gas“ oro skaidymo gamykla pradeda gamybą.
- Advokatas: stagnuojanti Lietuvos fiksuoto interneto rinka.
- Vakcina nuo COVID-19 negarantuoja greito ekonomikos atsigavimo 2021 metais.
- „Maximos“ prašymas pirkėjams: į parduotuves eikite kuo rečiau.
- Grąžinate internetu įsigytą prekę? Nedarykite šios klaidos.
- Karantinas padėjo įgyvendinti idėją – sukurti vienos plokštumos langus.
- „Versli Lietuva“: 1 investuotas euras davė 15 eurų grąžos Lietuvos eksportui.
- Europos Komisija patvirtino 250 mln. investiciją į „airBaltic“ kapitalą.
- Kaip karantinas paveikė el. prekybos verslą?
- Šalčiausiomis dienomis gamtinių dujų suvartojimas šilumos gamybai augo dvigubai.
- Praėjusią savaitę elektra Lietuvoje brango 12 proc., dėl šalčių išaugo paklausa.
- Elektros rinkos barometras: praėjusią savaitę elektra Lietuvoje brango 36 proc..
- Nauji metai, blogas elektros plano pasirinkimas: ką daryti?
- „Fusebox“ pristato paslaugą – užsidirbti iš elektros energijos balansavimo.
- Kada vartotojui atsiranda pareiga mokėti už leistinąją naudoti galią?
- ESO ekspertai paaiškina kas bus, jei laiku nepasirinkote elektros tiekėjo.
- 2021 m. sausio mėn. keičiasi tarifai: kaip deklaruoti ir apmokėti.
- Norite įsirengti nuosavą vėjo elektrinę? Štai, ką turite žinoti.
- Gyventojai jau gali lyginti nepriklausomų elektros tiekėjų planus ir kainas .
- Draudikai įspėja: atėjus snygiui, vairuotojams teks atsiminti, ko mokėsi.
- Penki dalykai, kurių elektromobilių vairuotojai privalo nepamiršti žiemą.
- Užklupusi žiema išbando vairuotojų budrumą: ar tinkamai nuvalėte automobilį?
- Sinoptikai žada gausų sniegą: kokios klaidos kelyje gali kainuoti brangiai?
- Keliuose jau įrengta 70 naujos kartos momentinių greičio matuoklių.
- Vyriausybė pritarė judėjimo tarp savivaldybių ribojimui iki sausio 31 d..
- Nuo sausio 1 d. vėl bus vykdomi skrydžiai iš Jungtinės Karalystės.
- Nežymūs psichikos sveikatos sutrikimai nebebus kliūtimi vairuoti automobilį.
- „Rail Baltica“ ieško rangovo geležinkelio tilto statybai.
- Laukiniai gyvūnai traukia maitintis: eismo nelaimių padaugėjo dvigubai.
- Valstybė didina finansavimą aukštajam mokslui.
- MRU žada proveržį: sieks tapti Europos universitetų lyderiu.
- KTU alumnė: norėčiau priartėti prie naikintuvų.
- Viskas kuriama procesą pirmiausiai simuliuojant kompiuterinėje aplinkoje.
- „iGEM“ nugalėtojų komandos vadovė: pandemija netapo kliūtimi siekti rezultato.
- VU studentai pakartojo sėkmės istoriją – tapo geriausia „iGEM“ konkurso komanda.
- Universitetas, kolegija ar programavimo akademija: kur mokytis programavimo?
- IT specialistų aukso amžius: kaip pritraukti geriausius darbuotojus? .
- Prisiminti negalima pamiršti! Kur dėti kablelį?
- Neišlaikiusiems matematikos egzamino – VGTU tiesia pagalbos ranką.
- Dalis vaikų grįš į sostinės mokyklas: ką svarbu žinoti tėvams.
- L. Slušnys: vaikas per pamokas žaidžia kompiuterinius žaidimus, neužsipulkite jo.
- Po atostogų mokiniai mokysis nuotoliniu būdu.
- Pirmakursiai pataria: kaip patekti į savo svajonių studijas užsienyje?
- 5 skaitmeninio etiketo patarimai: kaip elgtis mokantis nuotoliniu būdu?
- Temos, kuriomis niekada ne per anksti kalbėtis su vaikais.
- Pasitikėti vaikais – nepamatuota rizika? Naujovė mokykloje sukėlė abejonių bangą.
- Iš mokytojos lūpų: 7 patarimai, kaip nuotoliniu būdu mokytis efektyviai.
- Beveik pusė vaikų prie ekranų praleidžia daugiau penkių valandų.
- Noras eiti į mokyklą išblėso. Kaip reaguoti tėvams?
- Nudegimai, pirma pagalba nudegimų atvejais.
- Sinoptikams prognozuojant -15 laipsnių šalčio, 10 vaistininkės patarimų.
- Norite išsimiegoti? Savo lovą naudokite tik miegui.
- Onkologinių ligų prognozės: galimybės stabilizuoti mirtingumą tampa realybe.
- Kibti į kovą su liga reikia kuo anksčiau, tačiau nepersistenkite su vaistais.
- Nėštumas paauglystėje – iššūkis tėvams.
- Seksualinis paauglių aktyvumas - kelias į depresiją ir savižudybes.
- Aukštas kraujospūdis nėštumo metu: ką reikėtų žinoti?
- Sėskim ir pakalbėkim.
- Mitai apie kontracepciją.
- Karpis: patarimai, kaip vartoti ir gardūs receptai.
- Vaisiai: paprasti patarimai, kaip juos išsirinkti ir laikyti namuose.
- Sveikesnio gyvenimo receptai: kaip desertuose pakeisti cukrų?
- Obuoliai karaliauja ir žiemą: patarimai, kokiomis sąlygomis juos laikyti.
- Pasitinkant Naujuosius su neatrastais skoniais: idėjos šventiniam stalui.
- Vakarienei – progų nereikia: patarimai, kaip susikurti prancūzišką vakarienę.
- Maisto tinklaraštininkė siūlo, kaip greitai paruošti šventinius pusryčius.
- Virtuvės šefas pataria: kaip pasigaminti pietus, kai trūksta laiko.
- Vaistininkė pataria: kiek mandarinų galima suvalgyti per dieną?
- Avokadai – XXI amžiaus vaisius: lūžta parduotuvių lentynos.
- Žvejys, viešai skelbiantis „pagavai – paleisk“ principą, pats juo nesivadovavo.
- Policija įspėja: plinta sukčių skelbimai apie platinamą vakciną nuo COVID-19.
- Pažintis internete baigėsi jaunos merginos seksualiniu išnaudojimu.
- Vaidotas Zemlys-Balevičius apie posėdį Prezidentūroje.
- Gyventojų prašoma budrumo: plinta virusu užkrėsti kenkėjiški el. laiškai.
- Per pandemiją sujudo etatiniai vagišiai: vogti eina kaip į darbą.
- „Lietuvos paštas“ perspėja: sukčiai ėmėsi dar vieno būdo išvilioti duomenis.
- „Smart-ID“ naudotojai raginami saugotis sukčių.
- Tarpusavio santykių aiškinimasis baigėsi dvidešimtmečio mirtimi.
- Karantino metu nesnaudžia: automobilių dalių vagys išlieka aktyvūs.
- Telecentras prašo įmonės valdomus bokštus pripažinti kilnojamuoju turtu.
- Kviečia išsėdėti tiek, kiek trunka kelionė aplink pasaulį.
- Liepos danguje įspūdingi sidabriškieji debesys ir nauja kometa.
- Balandžio 1-osios pokštai Lietuvos zoologijos sode.
- Pažeidėjas pats save paskundė pareigūnams.
- Kaip Bendrojo pagalbos centro operatoriai pažeidėjus auklėjo.
- Regionų virtuvė: iš kur atėjo patiekalai, neatsiejami nuo mūsų kasdienybės?
- Kaip pamačius nuolaidas nepamesti galvos?
- Sprendžia mįslę: padangų komplektas ir lempos yra, o jų savininkas - ne.
- Atskleidžia, kodėl jus vis dar gelia uodai.
- Tomas komentavo: LVŽS siūlo I. Šimonytės Vyriausybei konkrečius COVID-19 suvaldymo būdus. Priežastis aiškina kaip likviduoti pasekmes.
- Arnas J. komentavo: LVŽS siūlo I. Šimonytės Vyriausybei konkrečius COVID-19 suvaldymo būdus. Geriausia būtu dirbti, bet... Kai nemoki dirbti - eik vadovauti. Valstiečiai ten jau buvo - rezultatų nėra. Kai nemoki nei dirbti nei vadovauti - eik mokyti. Va dabar tas ir prasideda. Tik momentas tam visai netinkamas - jau aiškiai mat
- Justina komentavo: LVŽS siūlo I. Šimonytės Vyriausybei konkrečius COVID-19 suvaldymo būdus. Kaip Jums ne gėda! Dirbdami pozicijoje nieko nedarėte viruso valdymui. O dabar, kai realiai priemonės COVID-19 veikia, dar drįstatę šūkauti iš po kopūsto lapo.
- Mykolas komentavo: LVŽS siūlo I. Šimonytės Vyriausybei konkrečius COVID-19 suvaldymo būdus. OHO koks akių draskymas. Valstiečiai visai nusivažiavo...
- Žiedo formos ežeras Manikuaganas, esantis rytinėje Kanados dalyje ir vadinamas ,,Kvebeko akimi“, užima 1940 km² plotą. Ežeras apsupa Rene – Levasero salą, kurios plotas 2020 km². Tokiu būdu salos plotas beveik 80 km² didesnis už ežero, kuriame ji yra, plotą.
- Jei jums virš šimto metų – 80% tikimybė, kad jūs esate moteris.
- Vyresni nei 65 metų žmonės atlieka mažiau nei vieną procentą visų paieškų per internetines paieškos sistemas.
- Leonardas da Vinčis galėjo rašyti su viena ranka ir tuo pat metu piešti su kita.
- Mūsų akys niekada neauga, o nosis ir ausys auga visą gyvenimą.
- Mokslininkai iki šiol dar nesugebėjo išsiaiškinti iš kur atsiranda žmonės su darbo patirtimi, jei be darbo patirties jų niekas nepriima.
- Norėdami apsisaugoti nuo korona viruso suvalgykite dvi česnako skilteles. Viruso tai nepaveiks, bet atbaidys aplinkinius.
- - Močiute, ar tu pati atėjai?
- Pati, anūkėle, pati.
- O tėtis sakė, kad tave velniai atnešė!
- Помощь по вопросам телевидения, ИТ - от информации, мелких работ до установки антенн.
- Услуги и контакты.
- Калининградская область отключила аналоговое вещание федеральных телеканалов.
- Стандарт DVB-T2.
- Беларусь: телевидение будет переведено в формат HD.
- DVB-T2: 10 важных вопросов о новом стандарте цифрового телевидения.
- Олимпиада запустит собственное телевидение по окончании Игр.
- Hurricane Electric расширяет деятельность в странах Балтии.
- Зрители Первого канала имеют возможность получать сигнал в MPEG-4 стандарте..
- НТВ-ПЛЮС информирует о графике переключения телеканалов в формат MPEG 4.
- Pomoc w odbiorze telewizji, w sprawach IT - od informacji, drobnych robót do instalacji anten.
- Usługi i kontakty.
- Transmisja kanału LRT Lituanica – dla Litwinów mieszkających w Polsce.
- Od maja na Litwie nadawanie rozpocznie pięć polskich kanałów.
- Jesienią – występy Państwowego Wileńskiego Teatru Małego w Gdańsku.
- Ukraińska grupa medialna przedstawiła pakiet kanałów telewizyjnych dla świata.
- Rosyjskojęzyczny kanał 24-TV zmienia tp. na 13°E.
- Rosyjskie kanały w jednej wersji dla krajów bałtyckich.
- IPTV wygrywa z platformami satelitarnymi w Azji.
- Kanały cyfrowe DVB-T w Polsce.
Jūsų komentaras