Lietuvos pramonės įmonės sieks skaitmenizuoti procesus

Šiandien niekas neabejoja, kad skaitmeninė transformacija gamybinius procesus padarys skaidresnius, lengvai valdomus ir optimizuojamus. Taip pat sudarys sąlygas pramonei akivaizdžiai padidinti produktyvumą ir sumažinti išteklių naudojimą visuose vertės kūrimo grandinės etapuose.

Jau dabar skaitmeninės technologijos dramatiškai keičia įvairių prekių ir paslaugų kūrimo, gamybos ir pardavimo pobūdį. Todėl neabejotinai formuos ir ateities rinkas bei verslo modelius.

Procesų skaitmenizavimas: verslas jaučia poreikį, bet stokoja patirties

Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA kartu su partneriais ir LR Ūkio ministerija dar 2016 m. pavasarį pradėjo veiksmus, siekiant derintis prie Europoje vykstančių pramonės skaitmeninimo iniciatyvų ir taip didinti Lietuvos įmonių konkurencingumą. Būtent todėl buvo įsteigta nacionalinė platforma „Pramonė 4.0“, kurios pirmininku tapo Ūkio ministras, ir jau šių metų rugsėjį savo darbą pradės platformos koordinacinė darbo grupė. Jos darbo kryptys – įmonių technologinė parengtis, inovacijų ekosistema, kibernetinė sauga, standartizavimas, darbuotojų kompetencijų ugdymas ir profesinis mokymas.

Lietuvos įmonės jau senokai puikiai supranta skaitmenizavimosi būtinybę ir naudą, tačiau dažnai – ypač mažos ir vidutinės – nežino, kokias naujas technologijas įsigyti. Taip pat įmonėms trūksta praktinės patirties jas įdiegiant, reikia rekomendacijų, kaip skaitmeninti verslą, gamybos procesus, produktus ir paslaugas, trūksta žinių norint išmokyti darbuotojus. Nereta problema įmonėms ir lėšų stygius.

Skaitmeninių technologijų centrų potencialas

Tam, kad skaitmeninė pramonės transformacija neliktų vien tik dokumentuose, įmonėms reikia padėti persitvarkyti. Šią misiją gali atlikti diegiami skaitmeninių technologijų centrai, suprantantys mažų ir vidutinių įmonių poreikius, verslo modelius ir pokyčius.

Vieną pirmųjų pažangios gamybos technologijų centrų 2012 m. yra įsteigusi LINPRA. Kartu su partneriais iš Lietuvos lazerių ir robotikos asociacijų, Fizinių ir technologijos mokslų centro, asociacijos „Infobalt“, akademinės visuomenės ir valstybės institucijų atstovais LINPRA šiuo metu plėtoja strategiją, kaip efektyviai teikti pagalbą įmonėms ir įsilieti į tokių technologinių centrų tinklą Europoje. Centre jau dabar teikiamos konsultavimo ir mokymo paslaugos diegiant šiuolaikines skaitmenines technologijas tradicinės Lietuvos pramonės įmonėse.

Skaitmenizavimo procesų diegimas itin aktualus skaitmeninės gamybos, išmaniųjų technologijų, skaitmeninės fotonikos, didžiųjų duomenų, pramoninio interneto, robotikos sektoriams. LINPRA įsteigtas centras padeda koordinuotai įgyvendinti pramonės skaitmeninimo iniciatyvas visuose sektoriuose ir kryptingai panaudoti Europos Sąjungos investicijas.

Lietuva turi stiprų potencialą ir reikiamas žinias vystyti ne vieną skaitmeninių technologijų centrą, veikiantį viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo principu. Tačiau kartu reikia skatinti švietimo ir perkvalifikavimo sistemų pertvarką, atsižvelgiant į pramonės sektoriaus skaitmeninimo poreikius. Taip pat tinkamai pasinaudoti Europos fondų parama skaitmeninimo programoms ir palengvinti Lietuvos įmonėms galimybę gauti tikslinį finansavimą skaitmeninei transformacijai.

1993 m. įkurta asociacija – Lietuvos inžinerinės pramonės ambasadorė. Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA, vienijanti daugiau kaip 80 įmones narių, tarptautiniu ir nacionaliniu lygmeniu atstovauja metalo gaminių, mašinų ir įrangos, prietaisų, elektrotechnikos ir elektronikos, plastikų ir gumos pramonės sektoriaus įmonių interesams. Asociacijos vienijamų įmonių apyvarta kasmet siekia viršija 3 mlrd. eurų. Šiam Lietuvos pramonės sektoriui per metus tenka 20 - 23 proc. sukuriamo bendrojo vidaus produkto (BVP). Daugiau nei 70 proc. šios pramonės srities pagamintos produkcijos yra eksportuojama.

• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
• 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
• Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti.
• Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
• Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
• „Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks.
• Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?
• Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?
• Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?
• Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“.
• Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus.
• Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148