Pažvelkite, kas bekontaktės kortelės viduje: eksperto komentaras apie saugumą

Lietuvos bankai žengia koja kojon su Europos bankininkystės inovacijomis. Kai kurie bankai norintiesiems pasikeisti savo kortelę ar įsigyti naują jau siūlo tik bekontaktes korteles. Su bekontakte kortele klientas gali sumokėti iki 10 eurų, neįvedęs PIN kodo.

„Bekontakčiai mokėjimai yra saugūs, patikimi ir atitinka savo paskirtį. Šios kortelės leidžia klientams greitai ir lengvai atlikti mokėjimus, o mažmenininkams išvengti neveiksmingų mažos vertės operacijų grynaisiais. Apgaulių su bekontaktėmis kortelėmis lygis yra ypač žemas – integruota saugumo funkcija reiškia, kad po tam tikro skaičiaus operacijų naudotojo bus paprašyta įvesti PIN kodą. Be to, visi „Visa“ kortelių naudotojai gali būti tikri – tapę nekaltomis apgaulės aukomis, jie gali atgauti savo pinigus“, – pasakoja „Visa“ atstovas Baltijos šalims Vesa Tukonen.

Bekontakčiai mokėjimai yra tokie pat saugūs, kaip ir mokėjimai su PIN kodu, prie kurių esame taip įpratę:

Bekontaktės kortelės turi įdiegtą saugumo funkciją. Tai reiškia, kad po kelių atliktų operacijų kortelės turėtojų bus paprašyta įvesti PIN kodą. Jeigu kortelė pametama arba pavagiama, ja vis tiek bus galima pasinaudoti vos kelis kartus – vėliau reikės įvesti PIN kodą.Tapęs apgaulės auka, kortelės naudotojas turėtų nedelsdamas kreiptis į kortelę išdavusį banką. Apgaulės aukomis tapusiems klientams, kai naudojamasi jų bekontaktėmis kortelėmis, jų bankas užtikrina tokį patį apsaugos lygį, kaip ir atliekant bet kurias kitas operacijas.

Kaip užtikrinamas saugumas

Vesa Tukonen aiškina, kad kiekvienoje bekontaktėje kortelėje yra įdiegtas labai saugus lustas, jis atlieka įvairias funkcijas, užtikrindamas kortelės saugumą ir saugią sąveiką su bekontakčiais POS terminalais.

„Kad operacija įvyktų, bekontaktė kortelė turi susisiekti su bekontakčiu priėmimo terminalu. Tam naudodama privačius ar slaptus raktus, kortelė generuoja vienkartinius elektroninius parašus ir kriptogramas. Taip bekontakte kortele atliekama operacija tampa tokia pat saugi, kaip ir su lustu ir PIN kortele (vadinamąja „Chip-and-PIN“ kortele) atliekama operacija. Dėl itin pažangios į kiekvieną „Visa“ bekontaktę ir „Chip-and-PIN“ kortelę integruotos technologijos per pastarąjį dešimtmetį apgaulės mastas labai sumažėjo“, – atskleidžia „Visa“ atstovas Baltijos šalims.

Naujovė jau tampa norma

Bekontakčiai mokėjimai tampa itin populiarūs visoje Europoje, ir ryškiausias to įrodymas yra didėjantis tokių kortelių naudojimo mastas. Remiantis „Visa“ duomenimis, per pastaruosius 12 mėnesių bekontaktėmis kortelėmis buvo atlikta 6,6 mlrd. operacijų. 2017 m. balandį bekontakčiai mokėjimai sudarė 39 proc. visų „Visa“ apdorotų tiesioginių mokėjimų.

„Prognozuojame, kad iki 2020 m. vienas iš penkių klientų mokės už prekes su išmaniuoju telefonu kasdien, o mokėjimai mobiliuoju telefonu ar planšetiniu kompiuteriu sudarys daugiau nei 50 proc. visų „Visa“ operacijų“, – tęsia Vesa Tukonen. – Tai išankstinė prognozė, tačiau atsižvelgus į tai, kad per pastaruosius metus naudotojų skaičius išaugo dukart, o tokių operacijų sumos – triskart, manome, kad tokia prognozė gali būti net pernelyg konservatyvi.“

Artimiausioje ateityje mokės nešiojamaisiais įrenginiais

„Kol kas keturios šalys, kuriose atliekama daugiausia bekontakčių mokėjimų, yra Jungtinė Karalystė, Lenkija, Prancūzija ir Suomija. Kadangi Lietuva turi vieną didžiausių belaidžio ryšio aprėptį ir interneto greitį Europoje, esu įsitikinęs, kad rinka jau pakankamai pribrendo, jog galėtų pradėti mėgautis bekontakčiais mokėjimais“, – kalba V. Tukonen.

Auganti bekontakčių mokėjimų infrastruktūra kuria pagrindą kitai skaitmeninių mokėjimų kartai. Ta pati NFC technologija, užtikrinanti bekontakčius mokėjimus kortele, taip pat palaiko mokėjimus mobiliaisiais ar nešiojamaisiais įrenginiais, o per artimiausius metus bus kuriama ir rinkai siūloma vis daugiau naujų paslaugų. Savo ruožtu bekontakčiai mokėjimai ugdo mokėjimo palietus įgūdžius ir taip atlieka svarbų vaidmenį skatinant naudotis mobiliaisiais ir nešiojamaisiais įrenginiais. Kadangi tikimasi, kad visoje Europoje iki 2020 m. mokėjimų mobiliosiomis priemonėmis mastas išaugs triskart, bekontakčių mokėjimų svarba ateities mokėjimų technologijai yra akivaizdi.

1 Ar saugūs bekontakčiai mokėjimai? Daugiau informacijos: https://www.visa.co.uk/products/visa-contactless/faqs

2 Laikantis jūsų banko sąlygų ir nuostatų. Išskyrus sandorius „Visa Corporate Card“, „Purchasing Card“ arba „Anonymous Prepaid Card“

3 „Visa“ duomenys, 2016 m. rugsėjis

4 „Visa Europe“ prognozės

5 „Visa Europe“, „Mobile Money study“, 2015 m. gegužė

6 „Visa“ duomenys, 2016 m. rugsėjis

• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
• 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
• Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti.
• Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
• Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
• „Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks.
• Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?
• Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?
• Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?
• Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“.
• Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus.
• Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?
• Vairuotojų išbandymas duobėtais keliais, gatvėmis: nuostoliai siekia tūkstančius.
• ES reguliavimas „ChatGPT“ ir dirbtiniam intelektui: pliusų daugiau, nei minusų?
• Skrendame dažnai, suprantame mažai: 9 keisti faktai apie aviaciją.
• Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus.
• Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa.
• Žvejyba – ar tikrai verta?
• Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
• FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams.
• Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?
• „Bitė“ nutraukia 4G namų maršrutizatorių prekybą.
• Įpročiai iš vaikystės: 5 smagūs būdai, padėsiantys vaikams gyventi tvariau.
• Atkreipia dėmesį į dažniausias vaistų nuo skausmo vartojimo klaidas.
• Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147