Tyrimas: ar lietuviai žino, kiek sąskaitoje turi pinigų?

Kas antras šalies gyventojas, paklaustas apie pinigų likutį banko sąskaitoje, jį galėtų įvardinti iki 10 eurų tikslumu, parodė „Swedbank" užsakymu atliktas šalies gyventojų nuomonės tyrimas. Remiantis tyrimo rezultatais, dažniausiai gyventojai savo sąskaitos likutį tikrina kelis kartus per mėnesį (34 proc.).

O bent vieną kartą per mėnesį tai daro ketvirtadalis gyventojų (24 proc.), o kas penktas (19 proc.) savo sąskaitą pasitikrina kelis kartus per savaitę.

„Šiandien gyventojai gali greitai gauti informaciją apie jų sąskaitose esančius pinigus jiems priimtiniausiu būdu. Vienas patogiausių ir greičiausių būdų - tai mobilioji banko programėlė, kuri sąskaitos likutį parodys trumpai krestelėjus telefoną. Kiti būdai sąskaitos likučiui pasitikrinti yra interneto bankas ir bankomatas. Kaip parodė gyventojų nuomonės tyrimas, tikrai nemaža dalis naudojasi šiomis galimybėmis ir gana tiksliai galėtų pasakyti, kiek konkrečiu momentu jų banko sąskaitoje yra pinigų", - sako „Swedbank" Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

Remiantis apklausos respondentų atsakymais, savo banko sąskaitos likutį 5 eurų tikslumu galėtų įvardinti 15 proc. šalies gyventojų, o 5-10 eurų tikslumu - 35 proc. gyventojų.

„Galima daryti išvadą, kad tie bankų klientai, kurie gali kelių eurų tikslumu įvardyti, kiek pinigų jie turi savo sąskaitoje, atsakingiau planuoja savo kasdienius finansus. Domėjimasis likučiu savo sąskaitoje yra pirmas žingsnis geriau tvarkomų asmeninių finansų link", - teigia J. Cvilikienė.

Kiek turi pinigų, geriausiai žino senjorai
Gyventojų apklausa taip pat parodė, kad dažniau savo likučiu domisi jaunesnio amžiaus didesnes pajamas gaunantys gyventojai, gyvenantys didesniuose šalies miestuose. Pasak „Swedbank" Finansų instituto vadovės, tai dėsninga tendencija, nes šioms grupėms priskiriami respondentai intensyviau naudojasi mobiliąja programėle ir interneto banku, tad turi daugiau galimybių jiems patogiu metu pasidomėti savo sąskaitos likučiu. Visgi šios galimybės nebūtinai virsta geresniu finansų planavimu.

Pasak J. Cvilikienės, apklausa atskleidžia ir tam tikrą paradoksą - nors savo sąskaitas dažniau tikrina jaunesnio amžiaus ir didesnes pajamas uždirbantys gyventojai, jie turimą likutį žino ne taip tiksliai, kaip vyresni ir gaunantieji mažesnes pajamas. „Iš tiesų daugelis jaunų ir vidutinio amžiaus žmonių, gaunančių didesnes pajamas, turėtų ko pasimokyti iš senjorų finansų valdymo srityje. Šie, nors ir rečiau naudojasi išmaniais būdais valdyti finansus, sugeba tinkamai planuoti bei kontroliuoti savo išlaidas, moka nepasiduoti impulsyviam pirkimui", - komentuoja „Swedbank" Finansų instituto vadovė.

Remiantis apklausa, šiuo metu didžioji dalis šalies gyventojų reguliariai tikrinasi savo banko sąskaitą - tai daro nuo kelių kartų per savaitę iki vieno karto per mėnesį. Savo sąskaitos likučiu teigia niekada nesidomintys 4 proc. gyventojų, o 9 proc. nurodė, kad naudojasi tik grynaisiais pinigais.

Pataria dažniau atsispirti neplanuotam pirkimui
Tyrimas atskleidė ir dar vieną aktualią tendenciją - 38 proc. apklausos respondentų nurodė, kad kartą ar daugiau jiems teko susidurti su situacija, kai banko sąskaitoje nepakako pinigų atsiskaityti už pirkinį.

J. Cvilikienė komentuoja, kad tokioje situacijoje žmonės gali atsidurti dėl dviejų priežasčių: „Galbūt žmonės naudoja kelias korteles, susietas su skirtingomis sąskaitomis, ir atidžiai neseka, kiek pinigų yra skirtingose sąskaitoje. Bet taip pat tikėtina, kad dalis žmonių pasiduoda impulsui įsigyti brangesnį pirkinį to iš anksto nesuplanavę".

Pasak Finansų instituto vadovės, tiek vienu, tiek kitu atveju gyventojams vertėtų keisti savo elgseną. Jeigu naudojamų finansinių įrankių skaičius toks, kad nebepavyksta tiksliai sekti turimų lėšų, vertėtų atsisakyti kai kurių rečiau naudojamų įrankių.

Tuo metu brangesnių pirkinių įsigijimą J. Cvilikienė rekomenduoja suplanuoti mėnesio pradžioje, ir užsukus į parduotuvę atsispirti pagundai iš karto pirkti pamatytą daiktą. Verčiau sprendimą priimti jau grįžus namo ir apsvarsčius, ar pirkinys tikrai reikalingas ir ar šiuo metu tam galima skirti papildomų lėšų.

Visuomenės nuomonės apklausą „Swedbank" užsakymu atliko bendrovė „Spinter tyrimai" 2017 m. liepos mėnesį. Apklausos metu visoje Lietuvoje apklausti 1009 gyventojai nuo 18 iki 75 m. amžiaus.

• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148