5 programėlės besimokantiems ar norintiems atnaujinti žinias

Vis gerėjančios telefonų kameros leidžia užfiksuoti svarbiausias ir linksmiausias gyvenimo akimirkas, per tokias programėles kaip „Spotify“ į ausis nesustodama plūsta muzika, o socialiniai tinklai yra pasiekiami keliais pirštų judesiais.

Išmanieji telefonai tapo neatsiejama ne tik jaunuolių, po vasaros atostogų neseniai sugrįžusių į mokyklos suolą, bet ir kiekvieno mūsų gyvenimo dalimi.

Tačiau be jau kasdienybe tapusių telefono funkcijų, verta prisiminti ir edukacines galimybes, kurios atsivėrė nušvitus išmaniųjų telefonų erai.

Prasidėjus naujiems mokslo metams, „Huawei“ ekspertai dalinasi 5 nemokamomis programėlėmis, kurios ne tik pravers mokykloje ar universitete, bet ir padės atnaujinti anksčiau įgytas žinias arba išmokti šį tą nauja.

„Prieš egzaminą“ – ne tik ruošiantis egzaminams

Leidyklos „Šviesa“ sukurta programėlė – patogus būdas ruoštis brandos egzaminams, tačiau tinka ir norintiems pasitikrinti bendras lietuvių kalbos, istorijos, matematikos, biologijos, geografijos ar anglų kalbos žinias. Programėlėje galima rasti ankstesnių brandos egzaminų užduotis ir papildomus klausimus. Be to, „Prieš egzaminą“ ne tik leidžia pasitikrinti pasiruošimo brandos egzaminams lygį, bet ir pateikia detalius uždavinių sprendimo rezultatus. Programėlėje įdiegta stebėjimo sistema taip pat leidžia pamatyti silpnąsias vietas ir stebėti pasiekimų progresą.

„Photomath“ – bijantiems matematikos

Programėlė, kuri leidžia nufotografavus matematikos uždavinį pamatyti detalų jo sprendimą. Uždavinys nebūtinai turi būti spausdintas, nes programos algoritmai atpažįsta ir įskaitomai ranka rašytus uždavinius ar lygtis. Nors gali susidaryti įspūdis, kad programa yra skirta tingesniems mokiniams, kurie nori greičiau paruošti matematikos namų darbus, pagrindinis programos privalumas yra detalus kiekvieno sprendimo žingsnio paaiškinimas. „Photomath“ gali tapti kišeniniu korepetitoriumi, kuris padės suprasti sunkiai įkandamas lygtis, arba atgaivinti primirštas žinias tiems, kurie jau seniai nebesėdi mokyklos suole.

„Tūkstantmečio vaikai“ – norintiems pasitikrinti žinias

Nuo 2008 metų visos Lietuvos pamėgti „Tūkstantmečio vaikai“ yra pasiekiami ir kiekvienam, turinčiam išmanųjį telefoną. Jaunesnieji laidos gerbėjai gali pasitikrinti žinias savo amžiaus kategorijoje, o 12-okų klausimai gali tapti rimtu iššūkiu net ir tiems, kurie mokyklą yra baigę jau seniai. Programėlė siūlo dviejų tipų žaidimą. Tuo metu, kai laida nėra rodoma eteryje, vartotojas gali savo žinias tikrinti spręsdamas praėjusių sezonų klausimus. Kai laida yra rodoma, galima savo žinias palyginti su studijoje esančių dalyvių išmone – klausimus spręsti kartu su jais realiu laiku. Geriausius rezultatus pasiekę žaidėjai apdovanojami prizais. Programėlėje taip pat yra įdiegta galimybė savo pasiekimais pasidalinti socialiniuose tinkluose.

„Duolingo“ – besimokantiems kalbų

Programėlė, kuri mokantiems vieną kalbą, suteikia galimybę žaismingai mokytis kitos. Nuo anglų iki esperanto, nuo vokiečių iki turkų kalbos, „Duolingo“ siūlo trumpas pamokėles, kurias atlikus, skiriami taškai, ir tokiu būdu stebima pažanga. Pradedant nuo kalbos pagrindų, vėliau pereinama prie sudėtingesnių užduočių. Taip pat yra galimybė su draugais pasilyginti savo žinias su draugais. Programėlė pravers ir pradedantiesiems, ir šiek tiek pažengusiems, tačiau naudojantis svarbu bent minimaliai mokėti anglų kalbą.

„Coursera: Online courses“ – popamokinei veiklai

Mokiniai, besidomintys dalykais, kurių nėra pamokų tvarkaraštyje, dažnai turi ieškoti papildomų, neretai brangių popamokinių būrelių. Studentai, studijuojantys chemiją, taip pat negali tikėtis kurso apie vokiečių poeziją, o dirbant programuotoju mažiau tikėtina susidurti su filosofija. Būtent žmonėms, besidomintiems su tiesiogine veikla nesusijusiomis disciplinomis, sukurta programėlė „Coursera“. Ji suteikia galimybę išbandyti nemokamus nuotolinius skirtingų sričių kursus. Programėlėje pateikiamos geriausių pasaulio universitetų dėstytojų (pavyzdžiui, Oksfordo ar Sorbonos profesorių) paskaitos video formatu ir užduotys, kurios leidžia patikrinti klausant įgytas žinias.

Į ką svarbu atkreipti dėmesį naudojantis programėlėmis?

„Huawei“ duomenimis, vidutiniškai vartotojai telefone turi įsidiegę apie 15 programėlių, tačiau kasmet šis skaičius didėja. Išmaniųjų telefonų ekspertų teigimu, nuolat augant programėlių skaičiui telefonuose, itin svarbūs tampa tokie telefono parametrai kaip procesorius ir operatyvioji atmintis.

„Naudojantis keliomis programėlėmis vienu metu ir pereinant nuo vienos prie kitos, daugiausia darbo tenka telefono procesoriui ir operatyviajai atminčiai. Todėl renkantis telefoną ir norint, kad jis veiktų greitai ir be trukdžių, svarbu atkreipti dėmesį į procesoriaus galingumą ir atminties galimybes. Procesoriaus pajėgumus parodo branduolių kiekis – kuo jų daugiau, tuo daugiau veiksmų vienu metu galima atlikti. Tuo metu operatyvinės atminties galimybes apibrėžia RAM (angl. random access memory) kiekis. Vėlgi, kuo RAM daugiau, tuo sklandžiau veiks telefonas“, - sako „Huawei“ ekspertai.

Apie „Huawei“ vartotojų verslo grupę

2016 m. „Huawei“ siūlė savo gaminius ir paslaugas daugiau kaip 170 šalių, o jos pirkėjai sudarė trečdalį viso pasaulio gyventojų. 2016 m. bendrovė užėmė trečią vietą pasaulyje pagal parduodamų išmaniųjų telefonų skaičių. „Huawei“ turi 16 mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros centrų, veikiančių JAV, Vokietijoje, Švedijoje, Rusijoje, Indijoje ir Kinijoje. Kompanijos vartotojų verslo grupė – vienas iš trijų „Huawei“ verslo padalinių, veikiančių išmaniųjų telefonų, mobiliųjų plačiajuosčio ryšio įrenginių, namų įrenginių srityse ir teikiančių debesijos paslaugas. Turėdama daugiau kaip 20 metų patirtį telekomunikacijų srityje, kurią leido įgyti globalus kompanijos tinklas, visame pasaulyje vykdoma veikla ir turimi verslo partneriai, „Huawei“ vartotojų verslo grupė pasiryžusi siūlyti naujausias technologijas savo klientams ir teikti technologinės pažangos džiaugsmą žmonėms visame pasaulyje.

• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
• 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
• Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti.
• Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
• Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
• „Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks.
• Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?
• Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?
• Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?
• Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“.
• Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus.
• Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148