5000 tonų svorio problema: nelegaliai paliktos didelių gabaritų atliekos

Šalia buitinių atliekų konteinerių savavališkai paliekamų didelių gabaritų atliekų krūva Vilniuje šiemet jau svertų maždaug 5000 tonų, jei jų nepašalintų atliekų išvežimo įmonės. Nuo metų pradžios sostinės kiemuose gyventojai senų baldų, technikos ir statybinių atliekų paliko tiek, kiek pernai per visus metus.

Tarp dažniausiai kiemuose aptinkamų radinių – statybinės atliekos.

Palyginti su atitinkamu laikotarpiu pernai, bendrovės „Ecoservice“ duomenimis, Vilniuje nelegaliai paliktų stambių atliekų kiekis šiemet išaugo perpus. Iš viso per beveik tris ketvirčius iš sostinės kiemų jų surinkta daugiau kaip 2600 tonų, atitinkamu laikotarpiu pernai – beveik 1700 tonų.

Vilniuje šias atliekas išveža kelios bendrovės ir nurodoma, kad bendras Vilniuje surinktas stambiagabaričių atliekų kiekis šiemet yra kiek daugiau nei 5000 tonų, vaizdžiai kalbant, tai yra daugiau nei 170 jūrinių konteinerių tokių atliekų.

„Atliekų kiekiai yra gana patikimas gyvenimo kokybės rodiklis – jei anksčiau gyventojai baldus galėdavo sau leisti keisti kas 10-15 metų, tai dabar jie tai daro kas 2-3 metus. Bėda ta, kad didėjančios pajamos ir augantis sąmoningumas retai koreliuoja tarpusavyje. Visoje Lietuvoje įrengtos aikštelės, kuriose nemokamai galima priduoti tokio tipo atliekas, todėl susitvarkius savo namus užtektų šiek tiek pastangų, kad kiemas būtų tvarkingas“, – sako „Ecoservice“ generalinė direktorė Daiva Skrupskelienė.

Norinčių atsikratyti senais baldais ypač padaugėja rugpjūtį ir rugsėjį, kuomet gyventojai atsikrato „išaugtų“ vaikų baldų ir rengiasi naujiems mokslo metams. „Ecoservice“ atstovų teigimu, tai du mėnesiai, kuomet prie buitinių atliekų konteinerių galima rasti visus vaiko kambario daiktus – rašomuosius stalus, lentynas ir kilimus.

Pagal Vilniaus miesto atliekų tvarkymo taisykles nelegaliai namų kiemuose paliktos stambios atliekos turi būti surenkamos 3 kartus per mėnesį, tačiau vangiai keičiantis gyventojų įpročiams ir augant atliekų krūvoms, bendrovė „Ecoservice“ tai daro kiekvieną savaitę.

Šiais metais gyventojai į Vilniaus miesto aikšteles nemokamai pristatė apie 20 proc. daugiau atliekų nei per tą patį laikotarpį praėjusiais metais. Norinčių legaliai atsikratyti atliekomis, susimokant už paslaugą taip pat daugėja – šiemet jų skaičius išaugo 60 proc. Į Gariūnuose esančią tokių atliekų aikštelę nuo metų pradžios atvežta beveik 100 tonų didelių gabaritų atliekų, atitinkamu laikotarpiu pernai – 60,4 tonos.

Bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta gyventojų apklausa parodė, kad 69 proc. gyventojų teigia žinantys apie galimybę didžiąsias atliekas išvežti į specialias aikšteles. Tačiau, kaip paaiškėjo, ja pasinaudoja tik 28 proc. respondentų. Daugiau kaip 40 proc. apklaustųjų teigia ne visada žinantys, kiek ir kokių atliekų galima vežti į specialiai tam skirtas aikšteles ir ar reikia mokėti už atliekų palikimą.

Trumpa atmintinė

Didelių gabaritų atliekų galima atsikratyti tam skirtose atliekų aikštelėse. Jų Lietuvoje yra net 96, o visas jų sąrašas pateikiamas Aplinkos apsaugos agentūros tinklalapyje.

Į šias aikšteles turėtų būti atvežamos jau išrūšiuotos atliekos, iš gyventojų jos priimamos nemokamai. Stambių gabaritų aikštelėse galite palikti ne tik dideles šiukšles, bet ir po remonto likusias dažų skardines, sandarinimo putų balionėlius ir kitas chemines medžiagas, kurių negalima mesti į komunalinių atliekų konteinerius. Čia priimamos ir padangos. Jas taip pat nemokamai turi priimti padangų pardavėjai bei automobilių remonto įmonės.

Ar jūsų samdoma įmonė turi teisę surinkti atliekas, galima sužinoti įvedus jos pavadinimą elektroniniame Atliekų tvarkytojų valstybės registre. Pasirašant sutartį su įmone, joje turi nurodoma ne tik atliekų surinkimo, bet ir jų sutvarkymo paslauga.

• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
• 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
• Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti.
• Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
• Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
• „Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks.
• Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?
• Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?
• Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?
• Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“.
• Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus.
• Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148