NASA mokslininkė: atsakymą, ar mes vieni, sužinos jau ši karta

Viena „NASA Ames“ centro Silicio slėnyje vadovių Rose Grymes į Lietuvą atvyksta dalyvauti Vilniaus inovacijų forume „Innovation Drift“.

Ekspertė pasakoja, kodėl milijoniniai kosmoso projektai atsiduria studentų rankose, kada keliausime į kitas planetas ir svarsto, jog atsakymą ar Saulės sistemoje kada nors buvo kitų gyvybės formų greičiausiai sužinos jau šiandien dirbantys mokslininkai.

– Visi yra girdėję apie „NASA“ veiklą. Kuo užsiima „Ames“ centras?

– „NASA“ yra ir visuomet buvo svarbus akademinio pasaulio, privataus sektoriaus ir tarptautinių partnerysčių indėlis. Sicilio slėnio „NASA“ centras analogiškai rūpinasi tradicinėmis partnerystėmis, bet investuoja ir į netradicines. Mes skiriame ypatingą dėmesį robotikai, automatinėms mašinoms, super-kompiuteriams bei sudėtingoms skaičiavimo sistemoms, taip pat aerodinaminėms sistemoms, skrydžių kainas mažinančiomis misijomis, tokiomis kaip itin maži satelitai, astrobiologijai ir gyvybės tyrimams.

- Kas tos netradicinės partnerystės?

– Turbūt vienas geriausių būdų pritraukti naujas idėjas yra per studentų dalyvavimą. Pavyzdžiui, Lietuva nuo pat pradžios dalyvauja „NASA International Internships“ programoje, tad yra tarsi šalis-pionierė. Kosmoso tyrinėjimams būtinas ir daugelio disciplinų supratimas, ir gebėjimas jas jungti, o tam reikia kuo įvairesnių požiūrių.

Prisijundami prie ilgus metus vykstančių projektų studentai geba pasinaudoti finansavimu, sutikti patyrusių mokslininkų ir megzti be „NASA“ neįmanomos ryšius, o organizacija iš to gauna jaunų, originalių protų įsitraukimą. Studentų darbas yra toks pat svarbus kaip verslo, nes būtent jie tuo pačiu metu mokosi ir patys atneša naujų idėjų.

– Kokie konkretūs tokio bendradarbiavimo ar bendrai „NASA Ames“ veiklos pastarųjų metų rezultatai? Ar matome juos kur nors savo kasdienybėje?

– Kosmoso technologijos prisideda prie Žemėje vykdomų veiklų: žemės ūkio, transporto, oro, telekomunikacijų ir kt. Kaip kosminė technologija satelitai iš esmės reformavo daugybę sričių ir neabejotinai tai darys ir ateityje.

Tačiau tai tik vienas pavyzdys ir tik pati pradžia – tikrąjį mokslo potencialą dar tik įsivaizduojame. Svarbiausias tikslas, link kurio judame, yra galimybė pasiekti, įvertinti ir panaudoti už Žemės esančius išteklius. Greitu metu atsirasianti niša bus komercinės kosmoso kelionės – atsiras kosminis turizmas, pakeisiantis žmonių požiūrį į kosmosą ir planetą, kurioje gyvename.

– Kokie iššūkiai laukia įgyvendinant svajonę žmonėms įsikurti kitose planetose?

– Didžiausias iššūkis yra patikima, ekonomiška ir saugi technologinė įranga – platformos ir mašinos, galinčios gabenti žmones į kosmosą. Šie klausimai dar nėra iki galo išspręsti net kalbant apie „artimojo“ kosmoso tyrinėjimus: Mėnulio bei Marso paviršiaus ir aplinkinės erdvės tyrimus, toliau nuo Žemės esančių kitų planetų palydovų aplankymą, kuriame dalyvautų gyvi specialistai. Nors vyksta milžiniški technologiniai šuoliai, iki tolimų kosminių kelionių tų šuolių reikia daugybės.

Žinoma, didžiulė kosmoso tyrimų dalis yra nuotoliniai stebėjimai, taikomi tiek Saulės sistemoje, tiek už jos ribų. Tam taip pat reikalinga speciali technika, kuri pastaraisiais metais jau pažengė be galo toli ir šiandien leidžia atlikti nepaprastai plačius tyrimus.

Kalbant apie verslą, kol kas visi mokslo centrai dar ieško, kaip efektyviai išnaudoti kartu ir tradicinę kosmosui skirtą įrangą kuriančias kompanijas, ir tas, kurios į šį lauką atėjo visai neseniai su originaliais verslo modeliais.

– Ar artimiausias kosmoso tyrinėtojų proveržis bus susijęs būtent su stebėjimais?

– Neabejotinai. Iš savo patirties „NASA“ astrobiologijos programoje galiu pasakyti, jog svarbiausias dabartinis iššūkis, o tuo pačiu ir galimybė, kuriai mūsų technologijų tobulėjimas jau leidžia laukti sprendimo, yra įrodymas, ar Saulės sistemoje kada nors yra buvusių kokių nors nežemiškos gyvybės formų. Galime tikėtis, jog vienareikšmiškai tai įvertins jau šiandien dirbantys mokslininkai. Manau, jog atsakymas, nesvarbu, ar jis būtų „taip“ ar „ne“, iš esmės pakeis žmonijos istoriją.

Grymes į Lietuvą atvyksta dalyvauti Ūkio ministerijos ir Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) organizuojamame inovacijų forume „Innovation Drift“. Renginio metu su lankytojais susitiks visame pasaulyje žinomi verslininkai, mokslininkai ir futurologai, gebantys ne tik įvertinti ateities tendencijas, bet ir pasiūlyti kelių kaip jomis pasinaudoti.

• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148