Kova su bakterijomis, kurių nebeįveikia vaistai

Didėjant žmonių mobilumui, bet kuri tik jų regionui antibiotikams atspari bakterija gali virsti pasauline problema, neslepia LSMU Veterinarinės patobiologijos katedros vedėjas prof. habil. dr. Saulius Petkevičius. Susitinkame mes, o kartu ir bakterijos, kurios tarpusavyje žaibiškai keičiasi genais ir taip atsiranda vis naujos atsparių bakterijų antibiotikams rūšys.

Prof. S. Petkevičius, neseniai grįžęs iš Pasaulio veterinarinės parazitologų asociacijos konferencijos Malaizijoje, dalijosi patirtimi. „Deja, bet nėra šalies, kuri būtų sėkmingai išsprendusi antimikrobinio atsparumo problemą. Į klausimą kodėl, profesorius atsakė: „.... nėra šalies, kuri sugebėtų izoliuotis nuo ją supančio pasaulio“.

Jeigu gyvuliai, auginami maistui, šeriami pašarais su antibiotikais, žmogus valgydamas mėsą ar gerdamas pieną tam tikrą antibiotikų kiekį gaus su maistu. Gyvulių mėsa, žuvies ir paukštienos produktai maisto grandinėje atsiduria ant mūsų stalo. Gyvulių ir naminių paukščių žarnyne gyvenančios bakterijos gali mutuoti ir tapti atsparios antibiotikams. Bakterijų atsparumas išsivysto, kai dėl mutacijos bakterijos tampa atsparios vaistams, kuriais yra gydomos jų sukeliamos infekcijos. Antimikrobinių medžiagų atsparumas tampa vis didesne žmonijos problema.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia, kad pernai nuo atsparumo antibiotikams Europoje mirė 25 tūkst. žmonių, spėjama, kad nesiimant tinkamų priemonių problemai stabdyti 2050 m. nuo atsparumo antibiotikams mirs daugiau žmonių nei nuo onkologinių susirgimų, tiesiog todėl, kad infekcijų neveiks vaistai.

Olandijos veterinarinių vaistų instituto biuro direktorė dr. Hetty van Beers-Schreurs pabrėžia, kad nepaisant to, kad pasaulyje kuriami vis nauji antimikrobiniai vaistai, bakterijos greitai išsiugdo jiems atsparumą.

Daugiau nei 15 metų bakterijų atsparumą tiriantis mokslininkas, LSMU VA Mikrobiologijos ir virusologijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Modestas Ružauskas teigia, kad Lietuvoje požiūris į bakterijų atsparumo problemą keičiasi, bet reikia nepamiršti, kad gyvūnų ir žmonių ligos bei grėsmės dėl atsparumo bakterijoms auga. Nustatėme, kad žmonių vartojamiems antibiotikams atsparių bakterijų paplitimas Lietuvoje gana didelis ir kelia potencialią riziką užsikrėsti. Per pastaruosius 20 metų antibiotikų naudojimas žemės ūkyje išaugo kone dvigubai, konstatuoja mokslininkas.

Siekdami gauti geresnės kokybės gyvūninę produkciją, mokslininkai ir verslininkai priversti ieškoti būdų, kaip būtų galima pagaminti ekologišką produktą nenaudojant antibiotikų. Paukščių mityboje antibiotikų lesalų prieduose atsisakyta jau 2006 m. Antibiotikai naudojami tik paukščių ligų gydymui. Tarkime, Danijoje sukurta stipri antibiotikų ribojimo sistema bei už neracionalų antibiotikų vartojimą skiriamos baudos.

LSMU VA Gyvūnų auginimo technologijų instituto vadovas prof. Romas Gružauskas gyvūnų augintojams rekomenduoja laikytis sudarytų ir moksliškai pagrįstų rekomendacijų dėl gyvūno laikymo sąlygų ir optimizuotos mitybos. Baltymų, amino rūgščių, mikroelementų, vitaminų kiekis svarbus veiksnys priesvoriui gauti. Kaip teigia profesorius, turime taikyti inovatyvias ir modernias biosaugos priemones, tinkamai įrengti paukštides ir fermas, subalansuotai lesinti paukščius ir šerti gyvulius ir taip mažinti bakterijų atsparumą.

Berlyno laisvojo universiteto Gyvūnų mitybos instituto direktorius prof. dr. Jurgen Zentek konstatuoja, kad gerindami paukščių ir gyvulių laikymo sąlygas, duodami visaverčius pašarus ir naujos kartos pašarų priedus, pagerinsime gyvūnų žarnyno ir virškinamojo trakto sveikatingumą ir išvengsime infekcinių ligų.

Vienos gamtos išteklių ir taikomosios gyvybės mokslų universiteto Gyvūnų mitybos, gyvulių maisto ir mitybos fiziologijos instituto (Austrija) prof. Karl Schedle pritaria, kad sveikas gyvūno virškinamasis traktas – postūmis šalies ekonomikai bei aukštos kokybės produkcijos garantas.

Dėl žmonių ir gyvulių bendrų ligų (zoonozių) bei ligas sukeliančių bakterijų atsparumo antibiotikams, perduodamų žmonėms tiesiogiai arba per maistą rugsėjo 20 d. LSMU Veterinarijos akademijoje susitiko įvairių sričių atstovai ir diskutavo tarptautiniame moksliniame seminare „Atsparumas antimikrobinėms medžiagoms: patirtis, sprendimai ir iššūkiai“.

• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
• 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
• Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti.
• Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
• Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
• „Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks.
• Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?
• Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?
• Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?
• Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“.
• Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus.
• Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?
• Vairuotojų išbandymas duobėtais keliais, gatvėmis: nuostoliai siekia tūkstančius.
• ES reguliavimas „ChatGPT“ ir dirbtiniam intelektui: pliusų daugiau, nei minusų?
• Skrendame dažnai, suprantame mažai: 9 keisti faktai apie aviaciją.
• Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus.
• Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa.
• Žvejyba – ar tikrai verta?
• Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
• FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams.
• Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?
• „Bitė“ nutraukia 4G namų maršrutizatorių prekybą.
• Įpročiai iš vaikystės: 5 smagūs būdai, padėsiantys vaikams gyventi tvariau.
• Atkreipia dėmesį į dažniausias vaistų nuo skausmo vartojimo klaidas.
• Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai.
• „Elektrum Lietuva“ pajamos augo 1,7 karto, pelnas – 5 kartus.
• Pajamų deklaravimas ir įmokos „Sodrai“: ką svarbu žinoti.
• Šį delikatesą valgė dar pirmykščiai žmonės: jis turi unikalią dietinę savybę.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147