iliustracija iliustracija
iliustracija iliustracija iliustracija
Naujienos

Kas laimės: lietuviškos technologijų baimės ar mašinos?

2017-10-04 11:37:08

Kaip keičiantis technologijoms keičiasi pasaulis aplinkui? Ar mes tikrai pasiruošę visas jas priimti išskėstomis rankomis? Kokia Lietuvos vieta besikeičiančiame pasaulyje? Apie tai kalbamės su informacinių technologijų ekspertu Arnoldu Lukošiumi.

– Ar gali tokia maža šalis kaip Lietuva išlikti konkurencinga šiuolaikinėje rinkoje? Ko tam reikia?

– Iš tiesų, kalbant tik apie mūsų šalies infrastruktūrą – apie mūsų turimą internetą, mobilų ryšį, lazerių rinką, biotechnologiją, vaistų kūrimo struktūras ir t.t., esame netgi labai neblogoje padėtyje. Ir didieji universitetai atrodo puikiai – KTU rengia puikius inžinierius ir programuotojus, VU vysto puslaidininkių fiziką ir biotechnologijas, kurioms skirtos moderniausios laboratorijos. Juk už indėlį vystant „CRISPR/Cas“ genų modifikavimo technologiją lietuviai visai rimtai būtų galėję pretenduoti ir į Nobelio premiją.

Taip pat, lyginant su kitomis net Europos šalimis, visai aktyviai diegiame naujoves – tai ir išvystytos bankų elektroninės paslaugos, plačiai naudojamas elektroninis parašas, daugybė be popieriaus veikiančių įrankių. Bet kalbant apie tolesnį technologijų diegimą į kasdienį gyvenimą ar konkurencingumą su Vakarų valstybėmis, vien verslo pastangų nepakaks.

Verslas negali priversti kliento kažkaip elgtis – jis negali uždaryti parduotuvės ir liepti žmogui pirkti tik internetu ir mokėti išmaniu telefonu. Taip saugiau, patogiau ir greičiau, tačiau tam reikia postūmio, nes žmonės, ypač vyresni, tiesiog pripratę prie eilių. Galų gale, verslas darys tik tai, kas naudinga, todėl be vyriausybės pastangų visos šalies mastu pokyčiai vyks daug lėčiau.

– Minite įpročius stovėti eilėse. Ar tam tikras nenoras priimti inovacijų ryškus ir susiduriant su kitomis technologijomis?

– Mes, lietuviai, turime labai daug nepagrįstų įsitikinimų arba baimių. Vienas iš pavyzdžių – elektroninis balsavimas. Bijome, kad tai labai nesaugu, kad kažkas padirbs rezultatus. Tačiau nupirkti ar įmesti popierių dar paprasčiau – nes mažiau apsaugos lygių. Bijome kažkokių beveidžių programišių internete, asmeninių duomenų saugumo, o ar saugu vakare eiti į parduotuvę? Ir, šiaip, jei jau tikrai bijome, tai ar pasirūpinam geru slaptažodžiu? Visų technologijų ir naujovių problema ta, kad pasidžiaugę žmonės būtinai jų išsigąsta.

Dabar nuolat akcentuojamas duomenų rinkimas, kurio bijoma iki galo nesuprantant, kam tai vykdoma. O kai miške nužudoma mergina, visi piktinasi, kodėl nebuvo galima jos rasti greičiau, reikalauja tikslaus vietos nustatymo. Bet juk tam ir reikia rinkti duomenis, ko mes taip bijome. Taigi, gal reikėtų pasirinkti, ar reikalauti, kad apie mus nebūtų renkama informacija, ar kad mums teiktų paslaugas, kurioms tų duomenų reikia.

Man labai patiko, ką kažkada apie Baltijos šalis sakė vienas iš „Skype“ įkūrėjų: mūsų problema ta, jog esame nepakankamai alkani. Ir ne todėl, kad labai gerai uždirbame ar visada sočiai valgome, o todėl, jog niekada neragavome gero maisto. Judėjimo variklis yra alkis. Žinių, garbės, pinigų, pripažinimo. Daug kas technologijų versle pripažįsta, kad didžiausias jų priešas yra ne konkurentai, ne kiti produktai, o žmonių nenoras nieko keisti. Dauguma įsitvėrę senų įpročių ir jiems visiškai nesvarbu, kad yra geresnių, greitesnių būdų pasiekti tikslo. Vėl grįžome prie vakarų parduotuvių eilėse.

– Ar tai nėra visose šalyse matoma problema?

– Status quo požiūris matyti tikrai ne vien Lietuvoje. Bet kaip maža šalis, turime problemą – jei Londone atsiranda įdomi idėja, net jei ją iškart priima labai mažai kas, to „mažai“ vis tiek pakanka, kad ji pradėtų gyvuoti ir augti. O mūsų rinka visa mažytė, todėl sudominę tik mažą jos procentą turėsime tiek nedaug klientų, kad vystyti idėjos toliau nebus kaip.

– Tačiau šiandien, kai net startuoliai iškart galvoja apie eksportą, maža rinka greičiausiai nėra toks svarbus veiksnys, kaip anksčiau?

– Visi džiaugiasi lietuvių programuotojais ir inžinieriais, o gerų, Vakaruose dirbti galinčių verslininkų ar vadybininkų neturime. Todėl galiausiai startuoliai turi emigruoti arba susirasti vadybininkus užsienyje. Žinoma, kaip ir visur, yra išimčių. Štai, „Deeper“ – kompanija, kuri gamina inovatyvų produktą Lietuvoje ir parduoda visame pasaulyje. Visgi kol kas mes daugiau eksportuojame savo darbą.

Vizionieriai, tokie žmonės, kurie įkūrė „Google“, „Tesla“, skiria milžiniškas lėšas neįtikėtinoms svajonėms ir ateities vizijoms įgyvendinti. Nesakau, kad valstybė taip turi daryti, tačiau Lietuvoje trūksta apsisprendimo ir analizės, kokias naudingas svajones, kokius projektus realizuoti ir finansuoti. Šį klausimą tiesiog genialiai išsprendęs Izraelis – šalis kuriai technologiniai startuoliai generuoja milžiniškus pinigus.

Ten vyriausybė stengiasi investuoti kuo plačiau, bet nedaug ir kuo daugiau, bet itin siaurai. Taigi, pradedantys jaunuoliai visada gaus minimalių naudų, kad galėtų imtis idėjos įgyvendinimo. O rimčiausia ekspertų komisija visada patars vyriausybei į kokį projektą verta dėti dideles sumas, kad po to uždirbtų. Taip ir valstybė pinigų nepraranda, ir idėjų kupini žmonės gauna paramą.

Manau, kad mūsų šalyje technologinė ateitis turi daug potencialo. Lietuviai turi savybę save nuvertinti, bet kai kas nors kur nors prasiveržia, tada atsiranda labai didžiulis tikėjimas tuo. Klasikinis tokio tikėjimo pavyzdys – krepšinis. Tad, jeigu kažkas prasiverš moksle, technologijų ar verslo srityje ir parodys, kad tai įmanoma – atsiras ir susidomėjimas, ir pasekėjai. Na, taip, reikia Lietuvai rasti savo „Skype“ legendą.

– Kalbant apie proveržius – ar nebus taip, jog bet koks skepticizmas išnyks sulig nauju tikrai inovatyviu išradimu?

– Neseniai Izraelyje teko klausyti lektoriaus, kuris provokuodamas įrodinėjo, jog anksčiau gyvenome pagal Dievą, t.y. Bibliją, XIX a. pradėjome gyventi pagal save, t.y. liberalizmą, o ateity gyvensime pagal kompiuterį. Ateities dievas bus neklystantis kompiuteris, kurio jau dabar pradedame klausyti.

Taigi, artėja tas laukiamas ir toks baisus dirbtinio intelekto amžius. Ne to, kur robotas sėdi ir plepasi su tavimi, o to, kuris žino atsakymus, nes moka analizuoti duomenis. Dirbtinis intelektas žino, ką žmonės daro Facebooke, kokie jų pomėgiai, kokie draugai, ką jie perka ir veikia laisvalaikiu, todėl gali nustatyti tam tikras tendencijas.

Mes judame link tokio dirbtinio intelekto ir jo valdomos globalios informacijos. Bet skepticizmo dėl to kol kas tik daugėja. Gal ir gerai – juk sako, kad ginčuose gimsta tiesa.

– Skamba gundančiai ir kraupiai. Ar tikrai galime kažkada tikėtis mašinos, kuri atspės ateitį?

– Dirbtinis intelektas gali prognozuoti, bet jis prognozuoja remdamasis tuo, kas buvo. Jis neturi iliuzijų ir tuo yra geresnis už žmogų, kuris visada įsivaizduoja, kad kažko pasimokė, kad kažkas yra neįmanoma, kažkas nebegali kartotis. Kompiuteris tiria sąlygas, aplinkybes, įpročius ir tiesiog mato visus pasikartojimus.

Nemanau, kad dirbtinis intelektas prognozuos tai, kas vyks po 50-ies metų, nes neįsivaizduoju, koks skaičiavimas padėtų nuspėti proveržius ar genijus. Netikiu, kad dirbtinis intelektas galėtų prognozuoti Leonardo Da Vinčio gimimą – tai išimtis. Bet tokia išimtis gali daug ką keisti, todėl ilgalaikę prognozę reikėtų nuolat koreguoti.

Be to ir geriausią prognozę gali griauti žmogaus valia – gal jis gali tapti puikiausiu pasaulyje futbolininku, tačiau gali ir palysti po mašina bei nusilaužti koją. Ir viso to dabar nesuskaičiuos joks kompiuteris pasaulyje. Kita vertus, akivaizdu, kad aš klystu – juk visi ateities prognozuotojai žmonės klydo.

– Ar pats į technologijų ateitį žiūrite labiau optimistiškai ar pesimistiškai?

– Visada buvo nihilistų ir optimistų, o tiesa visada būdavo kažkur per vidurį. Yra vienas trečiojo dešimtmečio filmas apie ateitį, kurio pradžioje girdime diktoriaus žodžius: „Kadangi neseniai baigėsi pats baisiausias žmonijos karas, daugiau karų nebebus ir žmonės skirs savo pastangas gerovei kelti. Miestuose...“ Na, kas buvo po to, puikiai žinome... Todėl aš dabar tiesiog labai laukiu didžiųjų išradimų, kelionių į kosmosą, neribotos energijos iš šaltosios sintezės ir tikiuosi, kad viso to nesustabdys mūsų pačių baimės.

– Esate vienas Vilniaus inovacijų forumo „Innovation Drift“ moderatorių? Ko tikitės iš šio renginio?

– Tikiuosi, kad ten dalyvausiantys lietuviai užmegs ryšius su užsienio ekspertais. Tai labai plačias temas apimantis forumas, bet labiausiai aš laukiu konkrečių įvykių. Nesvarbu, gal lietuvių mokslininkai užmegs kontaktą su „Hyperloop“ kūrėjais, gal verslas ras ką pasiūlyti NASA. Nesvarbu dėl ko ir kaip, kiekvienas toks kontaktas duoda milžinišką naudą ir leidžia konferenciją vadinti vykusia.

Reklama
Naujienos komentarai

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų kontaktai:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
       2019-12-10 11:08:01

Darbo rinkos tendencijos: 5 patarimai personalo vadovams

66 proc. Europos vadovų teigia, jog darbo rinkoje patiriamas talentų trūkumas. Jis net gi artėja prie krizinio lygmens, kai svarbiems strateginiams tikslams pasiekti trūks tai padaryti galinčios darbo jėgos. Dėl šios priežasties talentų pritraukimas įkaitusioje darbo rinkoje ir tinkamas personalo valdymas tampa ypatingai svarbiu uždaviniu.
       2019-12-10 11:02:24

Kalėdinė muzika: kodėl vienus džiugina, o kitus pykdo?

Dar lapkritį prasidėjęs kalėdinės muzikos bumas šiuo metu yra bene aukščiausiame taške – beveik neįmanoma praeiti pro prekybos centrą neišgirdus vieno garsiausių šios šventės hitų. Kodėl vienus tai erzina, o kiti, nesvarbu, kiek kartų jau girdėję, dainas kaskart noriai niūniuoja drauge?
       2019-12-10 10:39:47

Ar žinote kiek asmeninių duomenų kaupia jūsų programėlės?

Pasauliniais statistikos duomenimis, šiandien kiekvienas vartotojas savo išmaniajame telefone turi vidutiniškai apie 60-90 programėlių. Tačiau, vos 10 iš jų vartotojai naudoja reguliariai. Kaskart parsisiunčiant naują mobiliąją programą, išmaniojo šeimininko prašoma suteikti prieigą prie tam tikrų asmeninių duomenų.
       2019-12-10 07:15:45

Prieššventiniai vairuotojų išbandymai: kaip menkas įlenkimas virsta bauda

Prasidėjus šventiniams apsipirkimams ir renginiams žmonės dažniau nei įprastai automobilius palieka stovėjimo aikštelėse, sausakimšuose kiemuose ar siaurose gatvelėse. Draudikai įspėja, kad prieš šventes šiose vietose padaugėja smulkių avarijų.
       2019-12-06 14:58:11

Viešasis transportas Vilniuje judės greičiau – Ukmergės gatvė tik pradžia

Sostinės Ukmergės gatvės A juosta važiuoti galės viešasis transportas, elektromobiliai, taip pat nuo šios savaitės sugrąžinamas taksi judėjimas. Tyrimas ir rezultatų analizė parodė, kad spalį Ukmergės gatvės dalyje viešojo transporto greitis didėjo iki 30 proc., pažeidėjų sumažėjo beveik dvigubai.
       2019-12-06 11:51:59

Dviguba išmaniojo telefono apsauga: lengva pasidaryti – sunku „nulaužti“

Šiandien telefone telpa visas mūsų gyvenimas. Bet vienoje paskyroje saugomi ir visi mūsų prisijungimo duomenys, nuotraukos ar kita asmeninė informacija, todėl ją būtina tinkamai apsaugoti. Tą padaryti padeda slaptažodžiai, tačiau ši priemonė nėra visiškai patikima.
       2019-12-06 11:47:07

Įsigijote naują išmanųjį? Žingsniai, kuriuos turite atlikti nedelsiant

Ką tik įsigijote išmanųjį ir nekantraujate pradėti juo naudotis? Daugelis į rankas paėmę naują telefoną pirmiausia pradeda nuo smagių dalykų – išsirenka viršelio foną, skambučio melodiją ir skuba siųstis daugiausia naudojamas programėles.
       2019-12-06 07:58:51

Gyvūnų gynėjai sumokėjo už protu nesuvokiamą žiaurumą

Metų pradžioje paaiškėjo, kaip atsirado mitas apie tai, kaip gyviems kailiniams žvėreliams diriamas kailis. Tarptautinė kailio federacija pateikė įrodymus, jog už tai, kad du kinai tai padarytų prieš filmavimo kameras, jiems sumokėjo gyvūnų teisių aktyvistai.
       2019-12-05 18:20:48

Gydytoja perspėjo sergančiuosius: taip elgdamiesi atitolinate pasveikimą

Atvėsus orams ir prasidėjus peršalimų sezonui, dažnam tenka skirstyti prioritetus – likti sveikti namuose ar ir toliau rūpintis darbais sergant? Specialistai įspėja – pasirinkę pastarąjį variantą galime pakenkti ne tik savo, bet ir kolegų sveikatai, bei pataria, kokių priemonių imtis, norint pasveikti greičiau.
       2019-12-05 18:17:18

„Facebook“ imasi teisinių veiksmų prieš apgaulingas reklamas

„Facebook“ Kalifornijoje, JAV, pateikė ieškinį bendrovei „ILikeAd Media International Company Ltd.“ ir dviem fiziniams asmenims dėl reklamos sklaidos ir naudojimosi taisyklių pažeidimų. Skelbiant apgaulingas reklamas daryta žala „Facebook“ paskyroms ir skelbtas apgaulingas turinys, kuriuo buvo reklamuojamos suklastotos prekės ir dietinės piliulės.
       2019-12-05 10:25:31

Telecentras pradėjo retransliuoti IPTV į namų televizorius aukštąja raiška

Išmaniosios televizijos (IPTV) programas, siunčiamas per bevielius interneto tinklus į didžiuosius namų televizorius, jau galima žiūrėti aukštąja raiška. Tokią inovaciją šiandien klientams pristatė Lietuvos radijo ir televizijos centras (toliau – Telecentras).
       2019-12-04 10:46:38

Impulsyvus pirkimas – kaip jo naudą gali išnaudoti prekybininkai

Galėtų pasirodyti, kad impulsyvus pirkimas priklauso vien tik nuo paties pirkėjo. Tačiau tiesa ta, kad fizinių ir elektroninių parduotuvių savininkai gali jį labai paskatinti. Tai rodo ir skaičiai – atsirandant vis daugiau impulsyvaus pirkimo skatinimo strategijų didėja ir tokio apsipirkinėjimo mastai.
       2019-12-04 08:42:30

Akis atverianti statistika: kibernetinių nusikaltimų nemažės

„Juniper“ pasaulinio tyrimų centro duomenimis, 2019 m. kibernetinės atakos sudarė net 2 trilijonus dolerių nuostolių. Šiandien, ši nusikaltimų rūšis laikoma sparčiausiai auganti pasaulyje –skaičiuojama, kad kasmet kibernetinių nusikaltėlių aukomis tampa daugiau nei 700 milijonų vartotojų.
       2019-12-04 08:39:30

Europinis sąskaitos blokavimo įsakymas: priimti negalima atmesti – kur kablelis?

Dar 2014 m. liepos 17 d. įsigaliojo ES reglamentas Nr. 655/2014 (toliau – Reglamentas), kuriuo nustatoma europinio sąskaitos blokavimo įsakymo (toliau – ESBĮ) procedūra, siekiant palengvinti tarpvalstybinį skolų išieškojimą civilinėse ir komercinėse bylose.
       2019-12-04 07:38:05

Į šiltus kraštus – žiemą: įvardijo 3 didžiausias keliautojų klaidas

Lietuvos gyventojai nuo žiemos dažniausiai bėga į Turkiją ir Egiptą, rodo „Lietuvos draudimo“ duomenys. Iš šių šalių sulaukiama ir daugiausiai pranešimų apie keliautojų patirtus sveikatos sutrikimus.
       2019-12-03 15:33:22

„QLED“ technologija: ką šis terminas sako apie televizorių?

Nors televizija atsirado XIX a. pirmoje pusėje, Lietuvoje spalvota televizija pradėta transliuoti mažiau nei prieš penkiasdešimt metų. Tačiau, ar kada nors žiūrėdami televizorių susimąstėte, kaip ir iš kur atsiranda vaizdai ekrane?
       2019-12-03 15:30:37

2020-aisiais didės akcizas etilo alkoholiui ir degalams

Seimas nusprendė nuosaikiai padidinti akcizų tarifus etilo alkoholiui, benzinui, gazoliams ir žemės ūkio veikloje naudojamiems gazoliams. Pagal priimtas pataisas nuo 2020 m. kovo 1 d. etilo alkoholiui akcizų tarifas didės nuo 1 832 iki 2 025 eurų (t. y. 10,5 proc.) už gryno etilo alkoholio hektolitrą.
       2019-12-03 15:27:07

Moterys technologijų sferoje – kodėl apie tai vis dar svarbu kalbėti?

Įvairūs tyrimai rodo, kad technologijų kompanijos, kuriose dirba moterų specialisčių, ypač jei jos užima vadovaujamas pozicijas, sparčiau vystosi ir sugeneruoja daugiau pajamų. Vis tik statistika ir globalios tendencijos – negailestingos.
       2019-12-02 15:05:56

Lietuva sieks skatinti naujos kartos judriojo ryšio 5G diegimą ir plėtrą

Susisiekimo ministerijos iniciatyva parengtos Lietuvos naujos kartos judriojo ryšio (5G) plėtros 2020–2025 m. gairės, taip pat numatytos priemonės šiam tikslui reikalingai teisinei ir investicinei aplinkai kurti.
       2019-12-02 15:03:31

Lietuvoje pradeda veikti elektroninė eismo įvykių deklaravimo sistema

Į avariją Lietuvoje patekę vairuotojai nuo šiol galės užpildyti elektroninę eismo įvykių deklaraciją. Vairuotojams skirtoje nemokamoje programėlėje bus galima užfiksuoti eismo nelaimės aplinkybes bei informaciją apie ją perduoti draudimo bendrovėms. Šią programėlę vairuotojai ras adresu www.draudimoivykiai.lt.
       2019-12-02 15:00:01

Žymios moterys pataria: 4 įvaizdžiai stilingam šventiniam vakarėliui

Kalendorinė žiema – jau čia, o tai reiškia, kad visai ne už kalnų ir didžiosios metų šventės bei Kalėdinių vakarėlių šurmulys. Kartu su jais užklumpa didžiulės dilemos – ką dovanoti artimiesiems ir, svarbiausia, ką apsirengti?
       2019-12-02 14:53:28

Padidinus akcizą neblaivumo problema darbe nebus išspręsta

Kai viešojoje erdvėje kalbama apie tai, jog didesni akcizai arba ribotas laikas alkoholio pardavimui sumažins alkoholizmo problemą, susimąstau – ar tikrai? Kasdien tikriname žmonių blaivumą darbe, tačiau valdžios diktuojamos draudimų politikos įtakos ilgalaikiame laikotarpyje nematome.
       2019-12-02 14:49:39

Kaip fizinė veikla susijusi su programavimu?

Remiantis viso pasaulio programuotojus vienijančio portalo stackoverflow.com duomenimis 2018 m. visoje Europoje buvo 5,5 mln. programuotojų. Šis darbas yra vienas trokštamiausių ir geriausiai apmokamų Europoje.
       2019-12-01 16:52:19

Vilniuje įžiebta Kalėdų eglė – karalienė

2019-ųjų Kalėdų sostinėje sezonas atidarytas – Katedros aikštėje ką tik karūnuota pagrindinė šalies eglė. Šiųmetis Kalėdų simbolis sostinėje paverstas galingiausia šachmatų figūra – karaliene. Karališkos mėlynos spalvos suknele ir sidabru spindinčiu baltu apsiaustu (tarsi mantija) pasipuošusi karalienė.
       2019-12-01 16:33:48

Kalėdų traukinukas jau vingiuoja sostinės gatvėmis

Iš „Kalėdų sostinėje“ perono į 5 savaites truksiantį kalėdinį maršrutą šįvakar pajudėjo laukiamiausias metų traukinys – ryškus ir žaismingas, lankysiantis visas šventiškiausias sostinės vietas – pagrindinę miesto eglę, kalėdinių gardumynų ir dovanų miestelius Rotušės ir Katedros aikštėse.
       2019-11-30 10:38:16

Muzikos klausymas miego metu – kodėl išbandyti verta net žiūrintiems skeptiškai

Turbūt kiekvienas esame girdėję apie pozityvią muzikos naudą besivystančioms vaikų smegenims, tačiau ar muzika lygiai taip pat teigiamai veikia ir suaugusius? Muzikos klausytis einant, dirbant, sportuojant ar važiuojant automobiliu daugumai yra įprasta, tačiau nuomonės dažnai išsiskiria, kai kalbama apie miegą.
       2019-11-29 14:31:49

„Litgrid“: sėkmingai užbaigtas pirmasis sinchronizacijos projektas

Perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ užbaigė Bitėnų transformatorių pastotės išplėtimo į skirstyklą projektą. Tai pirmasis iš šį rudenį Vyriausybės patvirtintų Lietuvos sinchronizacijos su Europos elektros tinklais strateginių projektų.
       2019-11-29 14:15:07

CV mados: kodėl „neformatas“ tinka ne į visas pozicijas?

Spartus gyvenimo ritmas bei įnirtinga kova dėl svajonių darbo diktuoja ir besikeičiančias gyvenimo aprašymų (CV) formų bei turinio tendencijas. Prieš 5-10 metų didžioji dauguma CV buvo rengiami pagal „Europass“ formatą.
       2019-11-29 14:10:22

Garso įrašymo istorija: nuo kalbėjimo į „ragą“ iki balso pavertimo tekstu

Lygiai prieš 142 metus, 1877 m., lapkričio 29 d. amerikiečių mokslininkas ir išradėjas Tomas Edisonas pasauliui pirmą kartą parodė, kaip veikia fonografas. Tai – pirmasis įrenginys pasaulyje, kuris galėjo įrašyti garsą ir iš karto jį atkurti.
       2019-11-29 13:59:32

MERKO baigė statyti naują „Quadrum“ biurų pastatą Vilniuje

Bendrovė Merko statyba baigė naujo biurų pastato – „Quadrum South“ statybas Vilniuje, „Quadrum“ verslo centre, adresu Konstitucijos pr. 21. Kaip ir planuota, statinys iškilo per metus.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.
Reklama