Verslo klasterizacija: 5 tendencijos Lietuvoje

Naujausiais Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) užsakymu atliktos studijos duomenimis, Lietuvoje identifikuojami 64 klasteriai. Prieš keliolika metų klasterių kūrimas Lietuvoje buvo veikiau eksperimentinė veikla, tačiau dabar prognozuojama, kad klasterių įtaka Lietuvos ekonomikai – tik stiprės.

MITA ekspertai įvardina penkias priežastis, kodėl klasterizacijos procesai pamažu pereina į kitą kokybinį lygmenį.

„Vienas lauke - ne karys. Ypač, jeigu nori būti konkurencingas Europos ir pasaulio mastu. Įmonės vis aktyviau ir drąsiau telkia savo resursus, klasterizacijos iniciatyvos plečiasi. Atsiranda patirtis ir branda vystant projektus, vis daugiau dėmesio skiriama klasterio tyrimų ir inovacijų kūrimo potencialo plėtojimui, apjungiamos pajėgos skverbiantis į naujas rinkas“, - komentavo MITA vadovas Kęstutis Šetkus.

Pirma: daugėja ir daugės brandžių klasterių

Šiemet MITA užsakymu VšĮ „Pokyčių tyrimų institutas“ vykdė klasterių tyrimą (dalyvavo 32 klasteriai) ir atliko Lietuvos klasterizacijos studiją (toliau – studija). Studijoje teigiama, kad Lietuvoje klasterizacijos procesai įgavo pagreitį 2010 – 2015 metais, kuomet organizacijoms atsirado galimybės pasinaudoti finansavimo priemonėmis, skirtomis klasterizacijos plėtrai Lietuvoje.

Po aktyviausio klasterių kūrimosi periodo, 2016 metais, Lietuvoje buvo identifikuojami 75 klasteriai, tačiau šiemet 11 iš jų MITA atstovams konstatavo nutraukę savo veiklą. Lietuvos klasterizacijos studijos rengimo metu Lietuvoje buvo identifikuojami 64 klasteriai, iš jų – 48 aktyviai veikiantys klasteriai.

„Natūralu, kad po klasterių kūrimo bangos vyksta tam tikras evoliucijos procesas. Tai geras ženklas, nes matome, kad išlieka stipriausi, motyvuoti ir orientuoti į veiklos kokybę klasteriai. Studijos duomenys rodo, kad kol kas 3,1 proc. klasterių pagal pasiektus rezultatus būtų galima laikyti brandžiais, tačiau Lietuvos klasteriai uoliai dirba - net 87,5 proc. klasterių yra inovatyvaus vystymosi etape”, - situaciją komentavo MITA koordinuojamo projekto Inovacijų tinklaveikos skatinimas ir plėtra (InoLink) klasterių plėtros koordinatorė dr. Lina Skeberdytė. Anot jos, Lietuvos klasterių rezultatai jau yra pradedami vertinti ir tarptautiniu mastu: du Lietuvos klasteriai buvo sertifikuoti ir įgijo Europos Sąjungos Bronzos meistriškumo žymą.

„Šie kokybės sertifikatai, meistriškumo žymės, atveria daug durų tarptautinėje rinkoje, todėl vienas iš projekto „InoLink“ tikslų – paskatinti klasterių brandą ir sertifikavimą. Projekte numatytos priemonės, kurios turėtų ne tik ugdyti klasterių kompetencijas, bet ir žymiai palengvinti sertifikavimo procesus. Tikimės, kad po dvejų metų turėsime dar mažiausiai 6 bronzos ir jau bent 1 sidabro sertifikatą įgijusius klasterius“, - klasterių brandą prognozavo „InoLink“ projekto vadovė Jolita Razumienė.

Antra: didėja klasterių narių skaičius

Spalį Ūkio ministro patvirtintoje, atnaujintoje Lietuvos klasterių plėtros koncepcijoje nustatyta, kad klasterį turėtų sudaryti bent 5 nariai. Studijoje apskaičiuota, kad Lietuvoje klasteriai vidutiniškai jungia 13 narių. Kiek daugiau nei pusė klasterių jungia 20 narių, o kai kurių klasterių narių skaičius siekia net 30 ar 40.

„Pastaruoju metu pastebima tendencija – klasteriai ne tik orientuojasi į brandą, bet ir naujų narių pritraukimą. Pavyzdžiui, dauguma iš keturiolikos „InoLink“ projekte brandinamų klasterių šiemet pritraukė bent po vieną ar kelis naujus narius”, - komentavo klasterių plėtros koordinatorė dr. L. Skeberdytė.

Dr. L. Skeberdytės nuomone, klasterių stambėjimas – pozityvus reiškinys: „Nors stambūs klasteriai susiduria su savo specifiniais iššūkiais, tačiau kiekvieno nario atsinešamos kompetencijos prisideda prie klasterio galimybių plėtros.“

Trečia: gerėja klasterių MTEP infrastruktūra

Klasterių studijos respondentų duomenys rodo, kad sėkmingam klasterio vystymuisi ypač svarbus yra klasterio narių darbuotojų kompetencijų ugdymas ir bendrų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklų vykdymas, siekiant kurti naujus produktus ir paslaugas. Studijoje pažymima, kad pastaraisiais metais klasteriai daug dėmesio skyrė bendros infrastruktūros kūrimui: buvo įsigyjama nauja įranga, kuriamos ir plečiamos esamos laboratorijos.

Pagyvėjusios investicijos į MTEP infrastruktūrą siejamos daugiausiai su ES fondų lėšomis reikalingų priemonių įsigyjimui. Pavyzdžiui, vien po pastarojo priemonės „Inoklaster LT“ kvietimo Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis bus finansuojami šešių klasterių projektai, kuriems numatyta skirti 5.45 mln EUR mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (MTEPI) infrastruktūros kūrimui. Į bendros infrastruktūros įsigijimą klasteriai planuoja investuoti ir ateityje.

Ketvirta: plėsis tarptautinių partnerysčių tinklas

Klasterių tarptautiškumo ir tarpsektoriškumo plėtra yra strateginis šio laikotarpio tikslas tiek ES, tiek Lietuvoje. Nors kol kas Lietuvos klasterių dalyvavimo tarptautiniuose projektuose aktyvumas yra žemas, tačiau pastebėta, kad klasteriai vis didesnį dėmesį skiria dalyvavimui tarptautinėse partnerių paieškos misijose ir tarptautinėse parodose, o klasterių apklausos rezultatai atskleidė, kad klasteriai savo plėtrą planuoja dviem pagrindinėmis kryptimis – naujų produktų ir paslaugų plėtojimo bei bendrų pardavimų užsienio rinkose didinimo.

Anot dr. L. Skeberdytės, tyrimo metu apklausti Lietuvos klasteriai tarptautines iniciatyvas vertino dėl galimybių dalyvauti didesniuose projektuose, greičiau pasiekti savo klientą, padidinti pardavimus. Šiuo metu jau skaičiuojamos Lietuvos klasterių sėkmės istorijos: „Pavyzdžiui, Fotoelektros technologijų klasteris kartu su Vokietijos įmonėmis sukūrė itin perspektyvų sprendimą saulės modulių integravimui į pastatų fasadus, vysto saulės elementų technologijų projektą. Lietuvos Plastikų klasteris šiemet pradėjo vykdyti bendrą projektą su danais, organizavo tarptautinį renginį-projektų ECP4 platformos planavimo sesiją Vilniuje.“

Penkta: didėjantis dėmesys tarpsektoriniam bendradarbiavimui

Aktyviausiai klasterizacijos procesuose dalyvauja labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės, tačiau mokslo ir studijų institucijos bei viešojo sektoriaus subjektai vis dažniau įsitraukia į klasterių veiklą, ypač regionuose. Klasterių studijos duomenimis daugiausiai klasterių Lietuvoje veikia gamybos ir inžinerijos, IRT srityse, energetikos ir statybos bei kūrybinių industrijų srityse. Skaičiuojama, kad jau maždaug trečdalis (34,4 proc.) klasterių užsiima tarpsektorine veikla. Šią tendenciją iliustruoja ir Lietuvos klasterių žemėlapis.

„Klasterių tarpsektoriškumas yra svarbus dviem aspektais. Pirma, tokio tipo partnerystės skatina naujų vertės grandinių kūrimąsi ir padeda MVĮ konkuruoti globaliame kontekste. Antra, praktika rodo, kad tarpsektorinės partnerystės skatina kurti inovatyvius sprendimus, kurie padeda spręsti šiuolaikinės globalios visuomenės problemas ir prisideda prie 4.0 pramonės kūrimo“, - tarpsektoriškumo svarbą akcentavo MITA direktorius K. Šetkus.

Kas yra klasteris ir „InoLink“?

Klasteris – tai įmonių ir (arba) mokslo ir studijų institucijų bei kitų subjektų laisvanoriška santalka, funkcionuojanti partnerystės principu, kurios nariai, veikdami kartu siekia padidinti sukuriamą pridėtinę vertę.

Lietuvos klasterizacijos studija – viena iš projekto „InoLink“ veiklų. „InoLink“ yra MITA koordinuojamas ES priemonės „Inogeb LT“ projektas, kuris vykdomas kartu su Lietuvos inovacijų centru. Projekto tikslas – skatinti įmonių jungimąsi į klasterius, didinti klasterių brandą, skatinti augimą bei tarptautinį bendradarbiavimą. Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

• Reikalavimo važinėti vasarinėmis padangomis nėra – kodėl būtina tai daryti?
• Erkės perduoda daugiau nei 20 ligų, o Laimo liga gali sukelti 70 simptomų.
• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148