Peršalimo ligų pikas – priešaky: metas stiprinti imunitetą

Keičiantis orams auga sergamumas peršalimo ligomis, į tai reagavo ir „Maximos“ pirkėjai.

Labiausiai padidėjo žolelių arbatų, medaus, imbierų šaknų ir česnakų paklausa.

Peršalimo ligų piko laukiama sausio viduryje – vasario mėn., todėl svarbu ir toliau stiprinti imunitetą.

Orų permainų atpūstų peršalimo ligų pirmoji banga Lietuvoje praūžė gruodžio viduryje, sergamumas peršalimo ligomis, nemažoje dalyje šalies regionų, pamažu auga ir pirmosiomis sausio savaitėmis. Pasikeitus orams lietuviai puolė rūpintis savo sveikata – sausį laukiama antro, gerokai rimtesnio susirgimų protrūkio, o jam ruoštis vertėtų jau dabar.

Sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) šį sezoną Lietuvoje labiausiai buvo išaugęs gruodžio antrą ir trečią savaitėmis, pamažu toliau auga ir pirmosiomis sausio savaitėmis. Tai atspindėjo ne tik šalies medicinos įstaigų statistika, bet ir išaugusi sveikatos gerinimui skirtų prekių paklausa „Maximos“ parduotuvėse. Per pirmas dvi sausio savaites ketvirtadaliu daugiau nei tuo pat metu gruodį nupirkta natūralių sveikatos stiprinimo priemonių – imbiero, česnako, medaus, citrinos ir žolelių arbatos.

„Užklupus peršalimo ligoms, lietuviai nuo jų ginasi tradicinėmis priemonėmis. Tai – įvairios žolelių arbatos, medus, imbierų šaknys. Šių prekių paklausa mūsų tinklo parduotuvėse, lyginant su rudens mėnesiais, išaugo dvigubai, jų pardavimus kasdien skaičiavome tonomis. Visa tai davė rezultatų: tarpušvenčiu sergamumas virusinėmis ligomis sumažėjo, šių prekių paklausa grįžo į ankstesnį lygį, tačiau šiuo metu, kiek atšalus orams, ir vėl auga“, – sako Vilma Drulienė, „Maximos“ komercijos vadovė.

Ji priduria, kad imunitetą lietuviams derėtų stiprinti ir toliau, kadangi ankstesniais metais gripas ir ŪVKTI piką Lietuvoje pasiekė sausio trečią-ketvirtą savaitėmis. Maždaug tuo metu šalį pasiekė rimtesni šalčiai, o virusinėms ir peršalimo ligoms orų permainos – klestėjimo metas, mat žmogaus organizmas nespėja prisitaikyti prie naujų sąlygų, jo imuninė sistema nusilpsta.

C – tai ne tik citrina

„Maximos“ duomenys rodo, kad imbiero paklausa kiekvienais metais rudenį išauga maždaug dvigubai, o žiemą – net tris kartus. Funkcinės žolelių arbatos taip pat aktualesnės šaltuoju metų laikotarpiu, o prasidėjus ligų protrūkiui jų paklausa išauga net iki kelių kartų. Česnakai ir citrinos – populiarios prekės pirkinių krepšeliuose ištisus metus, tačiau jų imama pirkti dar daugiau pratrūkus virusinėms ir peršalimo ligoms. Medus – ne tokia populiari prekė kaip česnakai ar citrinos, tačiau taip pat yra aktuali ir perkama ištisus metus.

Vienas svarbiausių peršalimo ligų priešnuodžių – vitaminas C, kurio gausu įvairiuose citrusiniuose vaisiuose. Šio vitamino sinonimu daugelis laiko citrinas, kurių paklausa „Maximose“ ūgteli kaskart padidėjus sergamumui peršalimo ligomis.

Tačiau yra ir daugiau vaisių bei daržovių, kurie turi ne ką mažiau vitamino C nei citrinos ir neverčia raukytis valgant juos, beje – puikiai dera salotose. Tai – paprikos, braškės, kiviai, įvairūs kopūstai (Pekino, Briuselio, žiediniai), ananasai, mangai.

Natūraliais antibiotikais vadinami česnakai naudingi ne tik siekiant apsisaugoti nuo ligų, bet ir pajutus pirmuosius negalavimų simptomus. Ši prieskoninė daržovė turi daug antioksidantų, vitaminų B6 ir C, mangano.

Laurai sveikai mitybai

Pernai lietuviai ėmė labiau rūpintis savo sveikata – pradėjo valgyti rekordiškai daug daržovių, vaisių ir uogų. „Maxima“ duomenimis, praėjusiais metais Lietuvos gyventojai suvalgė daugiausiai daržovių, vaisių bei uogų per pastaruosius kelerius metus.

„Stipraus imuniteto pagrindas – sveika mityba. Todėl tokia tendencija nuteikia išties optimistiškai: gruodį „Maximos“ pirkėjai nupirko penktadaliu daugiau šviežių vaisių ir daržovių nei tuo pačiu metu 2016-aisiais. Tendencija tęsiasi ir pirmosiomis sausio savaitėmis. Visi šie produktai – vitaminų ir kitų naudingųjų medžiagų šaltiniai. Tai yra ir įvertinimas mums, nes visuomet siekiame užtikrinti, kad pirkėjai „Maximoje“ rastų tai, ką labiausiai mėgsta, ar tai būtų obuoliai, mandarinai, kopūstai, brokoliai ar egzotiniai vaisiai“, – teigia Vilma Drulienė.

Atsiginti ligų ir sustiprinti imunitetą taip pat padeda žuvyje esančios omega-3 riebalų rūgštys ir vitaminas D, pilno grūdo gaminiai, gausus vandens vartojimas, pasivaikščiojimai gryname ore, kokybiškas miegas.

• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
• 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
• Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti.
• Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
• Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
• „Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks.
• Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?
• Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?
• Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?
• Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“.
• Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus.
• Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148