iliustracija iliustracija
iliustracija iliustracija iliustracija
Naujienos

Ateityje robotus maitins žmogaus šiluma

2015-12-17 17:21:23

Ateityje žmones padės gydyti maži, beveik nematomi nanorobotai – pavyzdžiui, juos švirkštu įleidus į kūną, kraujagysles bus galima valyti nuo sklerozės padarinių. Ateis taip vadinama nanorobotų era – elektronikai ir toliau tobulėjant, mažėjant, jos maitinimui reikalaujant vis mažiau elektros, tokios prognozės yra visai realios.

foto

Tokius spėjimus pateikia akademikas, interneto plėtros Lietuvoje pradininkas, Lietuvos mokslų akademijos narys Laimutis Telksnys.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Sistemų analizės katedros profesorius, habilituotas daktaras L. Telksnys dar prieš 50 metų laikraštyje „Tiesa“ išpranašavo išmaniųjų telefonų atėjimą – nedidelių įrenginių, kuriuose akimirksniu galima pasiekti didžiulius duomenų kiekius. „Kiekvienas žmogus turės „informerį“ – garsų, šviesos vaizdų siųstuvą, imtuvą bei galingą skaičiavimo mašiną. Informeris bus ne didesnis už šių dienų rankinį laikrodėlį, todėl patogus nešioti. Norėdamas gauti kokių nors duomenų, žmogus galės užklausti per individualų informerį automatinę biblioteką ir momentaliai gauti atsakymą žodžiu, raštu arba vaizdais“, – 1968-aisiais turbūt egzotiškai skambėjusią prognozę laikraštyje „Tiesa“ pateikė mokslininkas.

Nebūtų per smarku teigti, jog prie šio spėjimo išsipildymo prisidėjo ir pats Laimutis Telksnys – 85-ąjį jubiliejų neseniai pažymėjęs akademikas jau daugiau nei keturis dešimtmečius uoliai dirba su skaičiavimo mašinomis, kompiuteriais ir kitais įrenginiais, nuolat išradinėja naujas galimybes jų pritaikymui. Už savo pasiekimus jis jau pelnė Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordiną, dvi prietaisų pramonės premijas, tris Lietuvos mokslo premijas ir nemažai kitų reikšmingų apdovanojimų. Be kitų projektų ir atradimų, L. Telksnys yra ir pirmosios Lietuvoje elektroninės skaičiavimo mašinos bei pirmojo Europoje rašto ženklus skaitančio automato „Rūta 701“ kūrėjas.

Radijo imtuvai – „maištas“ prieš sovietus

Pašaukimą technologijoms mokslininkas pajautė labai anksti – domėjimąsi, kaip viskas veikia, skatino jo tėvai mokytojai. „Mūsų kaime, Saldutiškyje (Utenos r.), nebuvo elektros, todėl tėtis padarė vėjo jėgainę ir ne tik mūsų namus, bet ir mokyklą apšvietė. Be to, labai domėjosi radiju, visada turėjo naujausius imtuvus. Aš visa tai mačiau ir man buvo labai įdomu. O viskas prasidėjo nuo to, kad norėjau pažiūrėti, kaip veikia žadintuvas – jį išardžiau, o tada sudėjau atgal. Bet sudėjus liko nepanaudotų dalių“, – šypsodamasis savo pirmuosius „tyrinėjimus“ prisiminė L. Telknys.

Akademikas pasakoja, jog studijų metais technologijas pasitelkė ir pramogoms, ir savotiškam maištavimui prieš tarybinę valdžią – pavyzdžiui, ieškodamas sovietmečiu draustos užsienietiškos muzikos, jis išmoko daryti radijo antenas, kurios aptikdavo tolokai esančias vakarietiškas radijo stotis Vokietijoje, Liuksemburge, kurios transliavo pačią naujausią pasaulio muziką. O norėdamas klausytis JAV radijo stoties „Amerikos balsas“, kurios transliacijas sovietai trukdydavo per specialiai pastatytuose bokštuose įrengtus trukdytuvus, L. Telksnys su kitais studentais pradėjo daryti radijo modifikuotus imtuvus su kryptinėmis antenomis, kurie tuos trukdymus apeidavo.

„Tais laikais bernas, kuris neturėjo savo pasidaryto imtuvo, buvo „žema klasė“. Gyvenom bendrabutyje – aštuoniese vienam kambary – ir visi turėjom po savą radijo imtuvą. Kvailiodavom visaip – sekmadieniais žaisdavom, kas ilgiau atlaikys radijo trukdžių triukšmą. Varžyboms pasibaigus išeini, lipi laiptais ir net pusiausvyrą prarandi, šitiek ausys paveiktos“, – jaunystės pakvailiojimų epizodais dalinosi mokslininkas.

Kaune pabaigęs inžinerijos ir elektrotechnikos studijas, Laimutis Telksnys susidūrė su dar viena, jau rimtesne totalitarinio režimo kliūtimi. Jo tėvas – Saldutiškio pradinės mokyklos mokytojas, jos vedėjas ir šaulių vadas – buvo ištremtas į Sibirą, tad ir sūnui neleista studijuoti aspirantūroje (dabartinėje doktorantūroje). Tačiau ir čia mokslininkas nepasidavė – 1957 m. jam pavyko savarankiškai įstoti ir išvykti aspirantūros studijų į TSRS Mokslų akademiją Maskvoje.

„Pakliuvau į patį geriausią anų laikų Automatikos ir telemechanikos institutą ir dar pas auksinį mokytoją, akademiką Vladimirą Pugačiovą. Taip ir atėjau į šios srities tyrimus“, – paaiškino akademikas. Statistinių metodų valdymo specialistas V. S. Pugačiovas, kuris buvo laikomas vienu garsiausių šios srities TSRS akademikų, buvo paskirtas L. Telksnio disertacijos vadovu.

Kompiuteris – aktorius spektaklyje

Nuo to laiko, baigęs mokslus ir grįžęs į Lietuvą, Laimutis Telksnys pasinėrė į rimtą mokslinę veiklą ir iki šiol joje aktyviai dalyvauja. Akademikas nestokoja energijos ir naujų idėjų, jo akys ir toliau nukreiptos į ateitį – itin daug dėmesio jo veikloje skiriama lietuvių šneka valdomoms paslaugoms, lietuvių šnekos atpažinimo ir sintezės mokslinio tyrimo rezultatų panaudojimui. Jo vadovaujamas projektas LIEPA („Lietuvių šneka valdomos paslaugos“) jau suteikė galimybę laikraščių „Lietuvos žinios“, „Ūkininko patarėjas“ portaluose klausytis kompiuterio skaitomų tekstų.

Dar daugiau – tas pats L. Telksnio ir kolegų sukurtas kompiuteris (sintezatorius) jau spėjo net atlikti vaidmenį spektaklyje. Tarptautiniame teatro festivalyje „Sirenos“ pristatytas interaktyvus spektaklis „Remote Vilnius“ kvietė į teatrališką pažintį su sostine – didelio pasisekimo sulaukusio spektaklio dalyviai po Vilnių vaikščiojo per ausines klausydamiesi kompiuterio šnekamų pasakojimų.

„Priėjus prie upės, balsas sako: žiūrėkit, bėga vanduo kaip viena srovė, visi bėga, tik vienas kitas lašas į šonus ištykšta. Gauja lekia, o išsiskiriančių mažai. Paskui, Katedros aikštėje, atsisėdus ant laiptelių, sako: „Dabar jūs žiūrovai, o visi, vaikštantys po aikštę – aktoriai. Paplokite jiems“. Vidury dienos, rodos, padorių žmonių kompanija pradėjo nei iš šio, nei iš to, ploti...“, – šypsodamasis pasakojo L. Telksnys.

Atradimai pritaikyti ir medicinoje

Žinoma, mokslininko atradimai pritaikomi ir žymiai rimtesniems tikslams – pavyzdžiui, akliesiems, kuriems kompiuterio balsu skaitomas tekstas leidžia naudotis kompiuteriu. Tarp jo plėtojamų projektų dabar yra ir šiuolaikiška širdies ritmo stebėsenos sistema – sukurtas mažas siųstuvas ir jutiklis, kuris, uždėtas ant krūtinės, matuoja širdies ritmą, belaidžiu ryšiu perduoda jo duomenis į išmanų telefoną ir į internetą. Į išmaniuosius telefonus planuojama perkelti ir šnekos atpažinimo bei sintezės įrangą. Dar vienas L. Telksnys projektas RAIN, pradėtas dar prieš dešimtį metų, buvo skirtas Lietuvos kaimo vietovių prijungimui prie plačiajuosčio tinklo. Už darbus, atliktus 2005-2015 metais, projektą RAIN Europos Komisija pripažino geriausiu ES socialinio-ekonominio poveikio projektu.

L. Telksnys tikina, jog dar prieš 40 metų buvo aišku, kad šnekos atpažinimo technologijos yra ateitis – jau tais laikais pastebėta, kad esminė problema yra per lėtas bendravimas tarp kompiuterio ir žmogaus, kaip dabar per klaviatūrą, taip tuomet – per dar nepatogesnes perfokortas. „Vienas iš būdų tą trūkumą pašalinti ir buvo sukurti priemones, kad kompiuteris suprastų, ką žmogus šneka. Net labiausiai kvalifikuota mašininkė vis tiek duomenis įveda keliskart lėčiau, nei balsu“, – sakė kibernetikas. Jo teigimu, prireikė keleto dešimtmečių, kol technologijos leido atverti galimybes praktiškam šnekos atpažinimo technologijų naudojimui.

Ateityje nanorobotus „maitinsime“ lašiniais

Paprašytas darsyk pažvelgti į ateitį, kokios technologijos turėtų prigyti dar po 40 metų, lietuviškojo interneto pradininkas sakė, jog jo manymu, turėtų ateiti plika akimi nematomų nanorobotų era.

„Elektronika tobulėja, jai maitinti reikia vis mažiau elektros. Robotai jau dabar labai tobulinami, bepiločiai orlaiviai skraido... Po kelių dešimtmečių galėtų atsirasti mažiukai, praktiškai nematomi robotai, kurie, įleisti švirkštu, galės valyti kraujagysles nuo sklerozės padarinių, arba smegenyse, jei kas nors suges, pakeis jų elementus lyg „laidelius“. Jie atvers visiškai naujas galimybes. O jų nereikės maitinti ar pirkti elementų – jie naudos tiek mažai elektros, kad pakaks šilumos, kurią skleidžia kūnas. Tiesiog užkirsite lašinių ir jie jums suteiks „elektros“, – prognozavo mokslininkas.

Pats būdamas nuo mažens smalsus ir imlus technologijoms, Laimutis Telksnys pabrėžė, jog nereikėtų ir šių dienų jaunimo pernelyg kritikuoti dėl galimai perdėto dėmesio naujovėms, išmaniesiems telefonams ir panašiai. „Jaunimas visada buvo priekyje. Dabartinė karta irgi yra žingeidi – puiku, kad jie pasitelkia technologines galimybes žinioms surasti, pritaikyti, reikia tai skatinti. Blogai tik tuomet, kai jie esmę mato ne turinyje, o tik pačioje technologijoje. Bet visokių buvo ir šiais, ir anais laikais. Jaunimu reikėtų džiaugtis“, – patikino profesorius.

Reklama
Naujienos komentarai

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų kontaktai:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
       2020-02-25 09:18:54

Koronavirusas: viskas, ką vilniečiai turi žinoti

Visų pirma, ką turime žinoti, kad virusas yra ne kažkur toli. Ir net nėra klausimo, ar jis pateks pas mus. Tai atsitiks, būkime pasiruošę. Ir galiu jus patikinti – kaip besielgtų nacionalinė valdžia – už sostinę atsakingi žmonės savo pareigas supranta deramai ir vilniečiais pasirūpins.
       2020-02-25 08:01:30

Ką daryti, kad sportas nepakenktų?

„Jaučiausi gerai, kol nepradėjau sportuoti. Niekada nemaniau, kad paprasčiausias bėgimas sugadins man sveikatą“, – su tokiais žodžiais kaunietė Joana pasirodė traumatologo kabinete. Moteris tikina, kad pradėjusi lankytis sporto salėje, jau po pirmųjų treniruočių nusprendė, kad teiginys, jog sportas – sveikata, yra mitas.
       2020-02-24 16:09:45

„Brexitas“ įvyko. O kas toliau laukia e. parduotuvių?

Su sausiu baigėsi ir 47-erius metus trukusi Jungtinės Karalystės (JK) narystės Europos Sąjungoje (ES). Klausimą „kas toliau“ sau uždavė daugybės sričių atstovai, o siuntų bendrovės ir jų paslaugomis besinaudojantys žmonės ir įmonės – ne išimtis.
       2020-02-24 16:06:23

Elektros rinkos barometras: vėjuoti orai sumažino elektros energijos kainas

Praėjusią savaitę didmeninė elektros energijos kaina sumažėjo visose Baltijos šalyse. Lietuvoje elektra pigo mažiausiai, bet kaina vis dar nepasiekė Latvijos ir Estijos lygio: Latvijos ir Estijos prekybos zonose vidutinė elektros energijos kaina krito 20 proc. iki 23,75 EUR/MWh, Lietuvoje – 19 proc. iki 23,52 EUR/MWh.
       2020-02-24 15:51:38

Papildomos priemonės dėl skrydžių iš Šiaurės Italijos keleivių patikros

Nuo vasario 24 dienos Lietuvos oro uostuose taikomos papildomos rizikos valdymo priemonės dėl koronaviruso užsikrėtimo atvejų Italijoje. Tikrinami ir konsultuojami visi iš Šiaurės Italijos oro uostų į Lietuvą atvykstantys keleiviai, oro uostuose tai atlieka Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai ir savanoriai.
       2020-02-24 14:29:43

Veiksmai dėl koronaviruso COVID-19: tik laukiame kol pasieks ir Lietuvą

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Vytautas Kasiulevičius pasidalijo įrašu, kuriuo skatina institucijas imtis veiksmų, kad koronaviruso atveju Lietuva būtų pasiruošusi.
       2020-02-22 17:15:21

Kaip Bendrojo pagalbos centro operatoriai pažeidėjus auklėjo

Auklėjimas – tai tinkamo elgesio formavimas. Paprastai auklėjami yra vaikai ir lemiamas vaidmuo tenka jų tėvams. Bet ką daryti, jei žmogus suaugęs, o jo elgesys vis tiek yra neatsakingas ir nebrandus? Tokiais atvejais auklėjimu gali tekti užsiimti ir Bendrojo pagalbos centro pareigūnams.
       2020-02-22 17:06:23

Istorinis pasiekimas – pirmą kartą Lietuvai suteiktas A+ kredito reitingas

Lietuva užkopė į istorines kredito reitingų aukštumas – pirmą kartą istorijoje mūsų šaliai buvo suteiktas A+ ilgalaikio skolinimosi reitingas. Tokį įvertinimą Lietuvai suteikusi tarptautinė kredito reitingų agentūra „Standard & Poor’s“ pažymi spartų ir subalansuotą šalies ekonomikos augimą bei tvirtą fiskalinę politiką.
       2020-02-22 11:54:59

Prezidentas: sutarimui dėl ES biudžeto reikia daugiau laiko

Pasibaigus Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimui, lyderiai sutarė toliau tęsti diskusijas dėl Daugiametės finansinės programos 2021 – 2027 metams. Pasak Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos, derybos įvairiuose dvišaliuose ir daugiašaliuose formatuose buvo ilgos ir intensyvios.
       2020-02-22 11:51:16

Aštuoni Lietuvos objektai, nustebinsiantys net visko mačiusius

Dangaus krantu vadinamas miestas, supamas beveik 300 ežerų; neaprėpiami, visoje Europoje saugomų paukščių perimviečių horizontai; XVIII a. dvaro teritorijoje įkurta fizinio krūvio terapijos klinika – šių išskirtinių turistinių objektų toli ieškoti nereikia.
       2020-02-21 15:48:19

Koronavirusas – tai didelis smūgis Ukrainai

Pareigūnai mėgino išvaikyti protestuotojus nuo kelio, kad galėtų pravažiuoti autobusai, kuriuose yra žmonės, galimai užsikrėtę koronavirusu. Tai toli gražu buvo ne vienas autobusas, o šeši. Jiems miesto gyventojai trukdė važiuoti į gydymo įstaigą, o keli iš jų netgi pasipriešino ir susirėmė su policininkais.
       2020-02-21 14:44:58

Regionų virtuvė: iš kur atėjo patiekalai, neatsiejami nuo mūsų kasdienybės?

Skanaudami cepelinus ar šaltibarščius esame tikri, kad tai nacionaliniai mūsų šalies patiekalai – jie pirmiausia šauna į galvą, pagalvojus apie lietuvišką virtuvę. Bet yra ir daugybė kitų lietuviškų valgių ar maisto produktų, kuriais mėgaujamės kasdien, tačiau net nesusimąstome, iš kur jie atsirado.
       2020-02-21 14:39:33

Priemonės koronaviruso prevencijai – konsultavimas ir kontaktų vengimas

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) jau beveik mėnesį visuose trijuose Lietuvos oro uostuose aktyviai vykdo Kinijoje keliavusių žmonių konsultavimą, informuoja visuomenę. Per visą laikotarpį iš viso registruoti 176 keliavusieji Kinijoje.
       2020-02-21 08:19:22

Ar sulankstomi telefonai pakeis telefonų rinką?

Pasaulinis sulankstomų telefonų krepšelis praėjusią savaitę pasipildė dar vienu, kompanijos „Samsung“ antruoju modeliu – „Galaxy Z Flip“. „Huawei“ ir „Motorola“ savo sulankstomus sprendimus pristatė jau anksčiau, todėl rinkoje šiuo metu turime jau keturis skirtingus sulankstomus telefonus, iš kurių vienas oficialiai parduodamas ir Lietuvoje.
       2020-02-21 08:17:23

Ar žinote, kam renkami jūsų asmeniniai duomenys?

Viešas socialinių tinklų profilis su laisvai prieinamomis asmeninėmis nuotraukomis, elektroniniu paštu ir įrašais, programėlėms suteikta prieiga prie buvimo vietos ir bankinių duomenų – visa tai būdinga tiek dažnam paaugliui, tiek ir suaugusiam.
       2020-02-21 08:13:39

Karpos – neestetiškas apie imuniteto problemas signalizuojantis negalavimas

Nors karpos estetiškai nepatrauklus, tačiau dažniausiai nepavojingas negalavimas, vis tik nereiktų į jų atsiradimą numoti ranka – dažnai jos signalizuoja apie suprastėjusią organizmo imuninę sistemą, o vyresnio amžiaus žmonėms derėtų jas parodyti gydytojui dėl vėžio prevencijos.
       2020-02-20 11:07:57

Legalaus turinio platformos – vaistai nuo piratavimo

Nors Lietuva priskiriama prie labiausiai technologijų srityje pažengusių pasaulio šalių, taip pat esame įtraukti ir į daugiausiai pirataujančių šalių dešimtuką. Autorių teisių gynėjų nuomone, augantis legalaus turinio platformų populiarumas rodo ir didėjantį visuomenės sąmoningumą.
       2020-02-19 15:25:21

Lietuvių įmonė – tarp geidžiamiausių JAV darbdavių

Lietuvių įkurta logistikos kompanija „GP Transco“ pripažinta viena geidžiamiausių darbdavių Jungtinėse Amerikos Valstijose. Taip mano Kanados ir JAV vežėjus vertinantys „Smart-Trucking“ ekspertai.
       2020-02-19 15:18:42

Mitybos patarimai senjorams: į ką atkreipti dėmesį?

Rūpintis sveikata ir mityba reikia visiems, tačiau rekomenduojama atsižvelgti ir į savo amžių. Nors atrodo, kad esant vyresnio amžiaus mitybos principai neturėtų skirtis nuo anksčiau galiojusių, tačiau yra dalykų, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį.
       2020-02-19 15:12:12

Kaip tvarka šaldytuve susijusi su maisto švaistymu?

Preliminariais Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) skaičiavimais, kiekvienas Europos Sąjungos gyventojas kasmet išmeta apie 173kg, o kiekvienas lietuvis – apie 60 kg maisto. Kodėl jo išmetama tiek daug?
       2020-02-18 18:07:22

Rekordiškai šilta žiema ir kenkėjai: ko tikėtis pavasarį?

Socialiniuose tinkluose gyventojai dalijasi pirmųjų žibučių, snieguolių bei pumpurus kraunančių medžių fotografijomis. Meteorologai taip pat patvirtino: ši žiema pati šilčiausia per daugiau nei 200 metų, kai Lietuvoje atliekami meteorologiniai stebėjimai.
       2020-02-18 17:59:18

Antžeminės televizijos DVB-T eteryje - nauja programa Delfi.tv

Pasikeitimai DVB-T eteryje į TV programų skaičiaus didėjimo pusę. Iš vienos pusės - gerai, kad TV programų daugėja, o iš kitos pusės - liūdina, nes tai pasikeitimai ne į aukštesnės kokybės pusę.
       2020-02-18 06:42:43

Lietuviško medaus galia: gydo gerklės skausmą, gaivina odą ir stiprina organizmą

Senovės lietuviai sakydavo, kad medus – ne tik maistas, bet ir vaistas. Šiandien jo naudą sveikatai patvirtina ir mokslas. Visgi medus naudingas ne tik malšinant gerklės skausmą ar kovojant su peršalimo simptomais.
       2020-02-18 06:40:37

Vilkas ėriuko kailyje: kaip apsisaugoti nuo apgaulingų programėlių

Kompanija „Google“ šį mėnesį iš savo programėlių parduotuvės „Google Play“ ištrynė 382 milijonus parsisiuntimų turėjusias 24 programėles, kurios pripažintos apgaulingomis. Vartotojams nieko neįtariant jų duomenys galėjo būti naudojami be jų žinios.
       2020-02-15 06:37:41

„Microsoft“ tyrimas: 70 proc. interneto vartotojų patiria internetines grėsmes

Viso pasaulio interneto vartotojų elgesys šiandien vertinamas prasčiausiai per pastaruosius ketverius metus, rodo kompanijos „Microsoft“ kasmet sudaromas Skaitmeninio mandagumo indeksas (angl. Digital Civility Index, DCI).
       2020-02-14 11:15:01

Marius Liatukas: Ar koronavirusas gali pavirsti nenugalima jėga?

Pasaulio fabriku vadinama Kinija pastarosiomis savaitėmis sukaustyta koronaviruso baimės. Tą netruko pajusti ir verslas: nukeliamos kelionės pas šioje Azijos valstybėje veikiančius partnerius, atšaukiami skrydžiai, pristabdytas siuntų ir krovinių gabenimas iš kai kurių Kinijos regionų, neveikia dalis tenykščių fabrikų.
       2020-02-13 21:30:54

Vienas dūris išgelbės gyvybę

„Džiaugiuosi, kad mano vaikas nevakcinuotas. Pasiskaitykite apie skiepus, ten vieni nuodai. Autizmas garantuotas“, - savo įžvalgomis dalijasi vaikų neskiepijantys tėvai. Kai vaikas atsiduria intensyviosios terapijos skyriuje, nuomonę gimdytojai pakeičia. Tik kad nebūtų vėlu.
       2020-02-13 21:27:38

Ką pasirinkti: skalbyklę su džiovinimo funkcija ar atskirą džiovyklę?

Šiais laikais skalbyklių ir džiovyklių pasiūla tokia didelė, kad kartais sunku apsispręsti, kuris variantas būtų tinkamesnis. Kiekvienas prietaisas turi savo pliusų ir minusų, kuriuos pirkėjui verta apsvarstyti prieš įsigyjant naują prietaisą.
       2020-02-12 18:10:10

Dirbtinis intelektas atskleidė aiškiausiai kalbančius TV žinių vedėjus

Šneką paverčiantis tekstu dirbtinis intelektas nustatė, kurie šalies TV žinių vedėjai kalba aiškiausiai. Tyrimą antrąsyk inicijavusi bendrovė „Kantar“ išanalizavo robotų šifruotą žinių medžiagą ir sudarė aiškiausiai kalbančių TV vedėjų dešimtuką.
       2020-02-12 16:14:27

9 iš 10 lietuvių baiminasi dėl robotų keliamų grėsmių darbo rinkai

Daugelį rutininių darbų už mus jau daro robotai, tačiau jie vis labiau kėsinasi ir į profesijas, kurios tradiciškai priskiriamos žmogaus rankų darbui. Kaip parodė naujausias tyrimas*, ši robotizacija sėja nerimą: 88 proc. lietuvių mano, kad robotai kelia grėsmę darbo vietoms.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.
Reklama