Vilniaus demografijos perspektyva: NT rinkai prognozuoja šviesią ateitį

Artimiausius penkerius metus Vilniaus miesto gyventojų skaičius augs, į sostinę ir toliau kelsis ne tik jauni, bet ir vidutinio amžiaus bei pagyvenę žmonės. Pasak Lietuvos gyventojų amžiaus demografinės struktūros kaitos prognozę parengusio Rolando Tučo, visa tai užtikrina, kad nekilnojamasis turtas Vilniuje bus paklausus.

Nuotraukos šaltinis: Photocamera.click

„Jei 2017 m. sausio 1-ąją Vilniaus mieste gyveno 545 280 žmonės, tai prognozuojama, kad 2022-ųjų sausio 1 d. čia bus įsikūrę 554 957 gyventojai”, – savo atliktų skaičiavimų rezultatais dalinasi Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros docentas R. Tučas.

Tiesa, ekspertas pabrėžia, kad, vertinant sostinės gyventojų skaičių, svarbu turėti omenyje, jog mieste gyvena gerokai daugiau žmonių, nei nurodoma oficialioje statistikoje. Didelė dalis į Vilnių persikėlusių jaunuolių lieka užsiregistravę tėvų namuose iki tol, kol įsigyja nuosavą būstą.

Keliasi įvairaus amžiaus žmonės

Pasak R. Tučo, į Vilnių gyventi keliasi ne tik studentai, bet ir didesnio atlygio ieškantys vidutinio amžiaus specialistai bei vyresni žmonės, norintys būti arčiau savo vaikų. Tokia įvairi demografija ir užtikrina plačią skirtingų NT objektų paklausą.

Panašiomis prognozėmis dalinasi ir vieno didžiausių NT plėtotojų „MG Valdos“ pardavimų skyriaus vadovas Mantas Umbrasas.

„Daug metų stebime NT rinkos pulsą, todėl galime prognozuoti, kur link ši rinka judės ir po kelerių metų. Tendencijos rodo, kad sostinės rinka išliks pakankamai įvairialypė ir aktyvi, nes naujo būsto pasiūla domisi įvairių amžiaus ir finansinių galimybių pirkėjai. Būsto įperkamumo rodikliai taip pat auga, o žmonių noras pagerinti savo gyvenimo sąlygas yra natūralus, todėl artimiausiais metais sostinės rinka turėtų išgyventi tvaraus augimo laiką“ , – teigia kompanijos pardavimų vadovas.

Daugės vaikus auginančių šeimų

Nors Lietuvos, kaip ir visos Europos, visuomenė sparčiai sensta, Vilniuje per artimiausią penkmetį, R. Tučo skaičiavimais, rekordiškai išaugs vaikų iki 14 m. skaičius – jis turėtų padidėti net 12,42 proc.

Šalies ekonomikai bei NT paklausai palankus ir kitas prognozuojamas rodiklis – priešingai nei likusioje Lietuvoje, didžiąją dalį dirbančiųjų sostinėje sudarys 27-45 m. amžiaus žmonės. Kitose savivaldybėse dominuos priešpensijinio amžiaus dirbantieji.

Taigi, nors Vilniui taip pat nepavyks išvengti visai šaliai būdingo visuomenės senėjimo, sostinėje jis turėtų vykti daugiau nei dukart lėčiau, nei kitur.

Vilniaus ateitis priklausys nuo investicijų ir bendros atmosferos

Pasak eksperto, prognozuoti demografinius pokyčius toliau nei 5 m. būtų labai netikslu – situacija priklausys nuo daugybės aplinkybių, kurias kol kas sunku numatyti. Tačiau, norint išsaugoti gyventojų skaičiaus augimą ilguoju laikotarpiui, Vilniui reikėtų pritraukti solidžių investicijų.

Užsienio investicijos, naujos patrauklios darbo vietos, R. Tučo teigimu, į sostinę priviliotų ne tik mažesnių miestų gyventojus, tačiau taip pat paskatintų grįžti į užsienį išvykusius lietuvius, pritrauktų imigrantų iš kitų šalių.

Pritraukti šias visuomenės grupes Vilniui labai svarbu ir todėl, kad, vertinant tolimą perspektyvą, eksperto teigimu, vidinis resursas neišvengiamai išseks – Lietuvos regionuose nebeliks pakankamai jaunų, darbingo amžiaus žmonių, kurie galėtų persikelti į Vilnių.

Vilniaus patrauklumas užsieniečiams ilgainiui augs savaime, tvirtina VU docentas, tačiau, pasauliui tampant vis labiau kosmopolitiškam, pagrindine mūsų konkurente gali tapti Ryga – dėl patogesnės Latvijos sostinės geografinės pozicijos.

Siekiant užtikrinti Vilniaus paklausumą naujakuriams ateityje, pasak R. Tučo, taip pat svarbu atsižvelgti ne tik į ekonominius, bet ir į emocinius rodiklius: bendrą atmosferą šalyje, socialinius, kultūrinius niuansus, kurie šiandien skatina Lietuvos gyventojus emigruoti.

• Karštąjį savaitgalį planuojate kelionę kemperiu? Ką svarbu žinoti.
• Šviesos meistrui Algimantui Jovaišai – 75!
• Tropinis karštis karūnuoja naują vaisių: pardavimai šauna į viršų.
• Nuo šaldytuvo iki šiukšlių dėžės: 5 patarimai, kaip sumažinti maisto švaistymą.
• Pradedamas kapitalinis Kruonio HAE ketvirto agregato remontas.
• Seime svarstys elektros rinkos pokyčius ir naujas galimybes elektros vartotojams.
• Kai kurie automobiliai vagims – lyg medus bitėms: kurie vilioja labiausiai?
• Termometrams perkopus 30 laipsnių: klaida vėsinant namus gali brangiai kainuoti.
• „Jeigu žmogus nori darbo – visa kita išmokstama“: kas „išduoda“ gerą kandidatą.
• Lietuva išliks Baltijos regiono augimo lydere, bet mokės didesne infliacija.
• Atsiskaitymai užsienyje: pasirinkus ne tą valiutą, sąskaita gali išaugti.
• Kaip išsirinkti tinkamiausią prezervatyvą?
• Prieš pasiimdami kačiuką ar šuniuką įsitikinkite: jis turi būti registruotas.
• Kaip išsirinkti ir nusipirkti šviežią kiaulienos mentę?
• Per eterinės TV tinklą pradedama siųsti programa „Seimas tiesiogiai“.
• Ar galima paskambinti mamai iš 10 kilometrų aukščio?
• Įspėja elektromobilių savininkus: įkrovimas iš lizdo gali sukelti gaisrą.
• Gyvename kartu, tačiau vestuvių neplanuojame: kodėl?
• Paviešinote nuotrauką iš kelionės? Sukčiai mato daugiau nei jūsų atostogų kryptį.
• Dviguba pilietybė: kada baimintis dėl lietuviško paso nereikia?
• Pigios elektros iliuzija: kodėl pramonei jau nebeužtenka vien saulės ir vėjo?
• Nutekėjo jūsų duomenys? Didžiausia rizika dažnai prasideda vėliau.
• Kai elektra dingsta ne dėl audros: ką atskleidžia privačių elektrinių auditai.
• Kodėl Z kartai sunkiau tapti savarankiška: problema slypi ne žinių trūkume.
• Kaip išsirinkti saldžiausias trešnes: į ką atkreipti dėmesį parduotuvėje.
• Mindaugas Kuzminskas: „Dabar jau suprantu, ką veteranai turėjo omenyje“.
• Telecentras: radijas prasidėjo nuo inžinierių ir tebesiremia jų darbu.
• Sutriko „Facebook“, „Messenger“ ir „Instagram“ puslapių darbas.
• Kibernetinis saugumas – nebe IT skyriaus problema: atsakomybė krenta vadovams.
• Masturbacija: tai daro net kūdikiai.
• Kaip Lietuva per 60 metų tapo pasauline lazerių lydere.
• Kaip LG AI televizorius pagerina futbolo rungtynių žiūrėjimo patirtį.
• Lietuvos radijo šimtmečiui – kolekcinė moneta, įamžinanti šimtą metų ryšio.
• Apsimeta naudingomis, bet iš tiesų šios programėlės yra „parazitės“.
• Namas ar butas? Atsakymas priklauso nuo to, kur perkate būstą.
• Ateities apranga: nuo laboratorijoje gimusių audinių iki išmaniųjų drabužių.
• Vasaros ritmas keičia vaikų savijautą: į ką verta atkreipti dėmesį tėvams?
• Karštis, vandens trūkumas ar liga? Kaip suprasti, kodėl vasarą skauda galvą.
• Daugelis vis dar nežino: šią telefono funkciją galima valdyti vien balsu.
• „Pamatai“: premija atiteko tyrimui, atskleidusiam G. Palucko verslo užkulisius.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138