Inovacija, kurią kopijuos kinai: energiją ir pinigus taupančios žaliuzės

Kinų nukopijuoti analogai, estiškojo „Skype“ sėkmė ir sutaupyta daugybė energijos – tą žada Ignas Šlapkauskas, kartu su bendraminčiais sukūręs naują produktą, kuris yra toks elementarus ir keičiantis esamą supratimą, jog net sunku patikėti, kad niekas anksčiau apie tai nepagalvojo.

Buvęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) studentas ir UAB „Saulės vėjo aruodai“ direktorius, matantis Lietuvos, kaip pirmaujančios pasaulyje sumaniu saulės energijos panaudojimu šalies, viziją, neabejoja – mums būtina kuo greičiau spręsti energetikos problemas. Žaliomis idėjomis tikintis pašnekovas mielai sutiko papasakoti apie galimai rinką tuoj supurtysiančią inovaciją – žaliuzes, kurios vasarą patalpas darys vėsesnes, o žiemą padės jas šildyti ir leis ne tik sutaupyti pinigų, bet kartu ir būti draugiškesniems aplinkai.

Jūsų sukurtam produktui, jau dabar apdovanotam mažų ir vidutinių įmonių Europos „Horizon 2020“ čempionate, prognozuojamas didelis populiarumas. Vienas sėkmės faktorių – energijos bei pinigų taupymas. Kokia ta stebuklinga technologija?

Svarbiausia – pats principas. Kažkodėl niekas iki šiol nesugalvojo sukurti žaliuzių, kurios veiktų tiek vasarą, tiek žiemą. Įprastos žaliuzės, taip pat užuolaidos ar roletai naudingiausi vasarą, o jų pagrindinė funkcija – reguliuoti arba užblokuoti šviesos srautą. Būdami VGTU absolventai, į jas pažiūrėjome iš termodinaminės pusės. Juk žaliuzės gali būti puikus šilumos sugėrėjęs žiemą, kai jos reikia, ir šilumos atspindėtojas, kai yra jos perteklius. Mūsų produkto „Collect & Reflect“ ypatumas yra tai, jog viena žaliuzių juostelės pusė yra veidrodinė – veidrodis atspindi infraraudonąjį saulės šviesos spektrą – o kita juostelių pusė yra padengta šilumą sugeriančia medžiaga. Viena pusė būna atsukta vasarą, kita – žiemą. Grubiai tariant, žiemą mūsų žaliuzės tampa radiatoriumi, kurį sušildo ne elektra, ne vanduo, o saulė. Vasaros metu, kai saulės nereikia, ji yra atspindima – taip patalpos tampa vėsesnės. Net keista, bet tai yra nauja: atlikus patentinę paiešką nerasta analogų, o, kai darėme mokslinius bandymus VGTU Pastato energetinių ir mikroklimato sistemų laboratorijoje pas docentą Giedrių Šiupšinską, jis nerado esamų ir turėjo sugalvoti naujų metodikų ištestuoti šį išradimą.

Rūpinatės žaliomis technologijomis. Kodėl šios žaliuzės geriau, nei, sakykime, užuolaidos?

Būtų džiugu, jei ateityje užuolaidos nueitų į užmarštį, nes tekstilės gamyba yra vienas didžiausių aplinkos kenkėjų pasaulyje. Mūsų žaliuzės yra perdirbamos: gaminamos iš perdirbamo plastiko, aliuminio, na, o ir energetikai reikia skirti mažiau pinigų. Žinoma, jos netaps pagrindiniu namo šildymo elementu, bet tai yra puikus pagalbininkas. Kita vertus, beveik visuose pastatuose langai yra kažkuo dengiami, tad, kodėl nenaudoti to dalyko, kuris teikia naudą – paprastai tariant, mažina sąskaitas. Papildoma nauda, jog su žaliuzėmis patalpoje daug šviesiau nei, sakykime, su roletais – taip galima reguliuoti šviesos srautą, tiesiog nukreipti jį į lubas, kartu neprarandant privatumo.

Kokią realią jų naudą galėsime pajusti?

Vasarą Santariškių klinikose darėme tyrimą. Pasirinkome du gretimus vienodus kabinetus, kurių langai nukreipti į pietų pusę. Viename pakabinome mūsų žaliuzes, o kitame buvo paprastas roletas. Paaiškėjo, jog pastarajame temperatūra vidutiniškai buvo 3 laipsniais didesnė. Kitaip tariant, 28 ar 25 laipsniai šilumos –skirtumas tikrai jaučiamas, o tiek patalpą atvėsinti kondicionieriumi būtų išnaudojama labai daug elektros. Apskaičiuota, jog naudojant šias žaliuzes per metus jų kvadratinis metras sutaupytų apie 300 kilovatų energijos – tiek, kiek per šį laikotarpį sunaudoja šaldytuvas. Jei sugebi pasiimti iš aplinkos tau reikalingus dalykus, nieko papildomai nedeginant, nenaudojant ir neteršiant – tai pagrindinis švaraus ir aplinkai draugiško gyvenimo principas.

Kaip kilo idėja kurti šį produktą?

Ji tiesiog paėmė ir atėjo. Kaip estai turi „Skype“, taip ir Lietuvai reikia įmonių, kurios eitų per pasaulį. Tam reikia pasiūlyti kažką unikalaus, naują produktų kategoriją. Savo srityje, kaip ir kadaise „Skype“ savojoje, mes turime visiškai naują produktą, kurio kryptingai ieškojome daug metų, kūrėme daug prototipų, gilinomės ir galiausiai pavyko. Testuojant labai padėjo dr. G. Šiupšinskas: kai išsikeli hipotezę ir turi galimybę pasišnekėti su protingu žmogumi, kuris giliai supranta teorinę pusę, kai jis gali visa tai aprašyti, paremti formulėmis, skaičiavimais, produktas įgauna visai kitą vertę. Tuomet žinai, ne tik kaip, bet ir kodėl tai veiks. Mes tai padarėme ir, kaip dabar sakome, jau ir moksliškai įrodyta, jog žaliuzės veikia. Šiuo metu pradedame darbą su Lietuvos įmone „Ardena“ – paleisime gamybą. Smagiausia, jog mūsų žaliuzių kaina nuo paprastų žaliuzių skirsis vos keliais ar keliolika eurų, o suteikiama nauda bus nepalyginamai didesnė.

Viename interviu užsiminėte, jog tikitės po kurio laiko pamatyti savo žaliuzes ir ant Kinijos gyventojų langų...

Mūsų reali ambicija, kad po 10-mečio įprastų žaliuzių rinka gerokai susitrauks, o vietoje jų atsiras mūsiškės. Galima prašyti riešutus rinkti gaidelio, bet voverė tai daro daug kartų efektyviau, o ir maisto reikalauja mažiau. Mūsų pagrindinės rinkos – Europa ir Amerika. Jeigu mes patys ir neišvystysime „Collect & Reflect“ pardavimų, tai šis produktas tiesiog neturi šansų neišplisti: bet kas, paaiškinus jam technologiją, nesupranta, kodėl tai nenaudojama iki šiol. Vadinasi, produktas tikrai išplis. Neabejoju, jog jis taupys daug pinigų, nes po keleto metų jį nukopijuos kinai, vietnamiečiai. Kaip kitaip sutaupyti daug CO2? Mažais dalykais ir per visą pasaulį. Jeigu mūsų žaliuzės kabės pas kinus, pas juos bus mažiau smogo – mums tai yra svarbu, tai lygiuojasi su mūsų įmonės vertybėmis.

Ar lietuviai rūpinasi protinga namų energetika? Kiek mums aktuali saulės energija?

Šilumos mums reikės visada, o, protingai susitvarkius, mes galėtume sutaupyti labai daug energijos bei pinigų. Pasaulyje jaučiamas kuro trūkumas, na, o saulė šviečia visada, jos ištekliai yra nesunaudojami. Kadangi esame maža šalis, mums itin aktualu plėtoti saulės energijos surinkimo metodiką, išrasti naujų dalykų ir šias technologijas plėtoti po pasaulį – taip susitvarkytume tiek valstybės viduje, tiek padėtume kitiems. Viena iš mūsų šalies stiprybių galėtų būti žalias požiūris. Kaip norint turėti gerą krepšinio komandą, taip ir kitose srityse, reikia turėti gerus trenerius bei infrastruktūrą – mes Lietuvoje tai turime, turime potencialą.

• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
• 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
• Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti.
• Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
• Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
• „Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks.
• Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?
• Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?
• Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?
• Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“.
• Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus.
• Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?
• Vairuotojų išbandymas duobėtais keliais, gatvėmis: nuostoliai siekia tūkstančius.
• ES reguliavimas „ChatGPT“ ir dirbtiniam intelektui: pliusų daugiau, nei minusų?
• Skrendame dažnai, suprantame mažai: 9 keisti faktai apie aviaciją.
• Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus.
• Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa.
• Žvejyba – ar tikrai verta?
• Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
• FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams.
• Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?
• „Bitė“ nutraukia 4G namų maršrutizatorių prekybą.
• Įpročiai iš vaikystės: 5 smagūs būdai, padėsiantys vaikams gyventi tvariau.
• Atkreipia dėmesį į dažniausias vaistų nuo skausmo vartojimo klaidas.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147