Vilnius privažiavo sankryžą: ar pasuksime Maskvos, ar Kopenhagos keliu?

Automobilių skaičius Lietuvoje nuolat auga, o eismas – intensyvėja. Vien Vilniaus gatvėse darbo dienomis galima suskaičiuoti per 340 tūkst. automobilių. Taip pat 90 proc. paros dauguma šių automobilių laikomi specialiai jiems išbetonuotose miesto vietose.

Nuotraukos šaltinis: Photocamera.click

Bet dabar, kaip teigia mobilumo ekspertė dr. Kristina Gaučė, yra lūžio taškas: arba užleisime kelią automobiliams ir po dešimtmečio tapsime kamščiuose ir dūmuose amžinu miegu užmigusia Maskva arba pradėsime keistis bei tapsime panašesni į visų Europos sostinių svajonę – Kopenhagą. O tam reikia ne vien miesto pastangų, bet ir jo gyventojų įpročių pokyčio.

„Kopenhagoje vienas gyventojas per metus spūstyse praleidžia vidutiniškai 100 valandų, o Maskvoje beveik dvigubai daugiau – 189. Ir nors Maskvoje yra visos svarbiausios infrastruktūros dalys – nuo metro iki „Park and Ride“ aikštelių ar intelektinės transporto sistemos – šiame mieste judumo problemos tvarkyti buvo pradėtos paprasčiausiai per vėlai. Todėl šiandien perskirstyti automobilių srautus tiesiog nėra kaip. Tuo metu Kopenhaga taip pat nuolat imasi iniciatyvų judumui gerinti ir netgi kelių vienu metu, bet šiame mieste vairuotojai kamščiuose praleidžia 89 valandomis mažiau nei Maskvoje ir todėl, kad Danijos sostinėje miesto judumu buvo pradėta rūpintis labai anksti“, – lygina dr. K. Gaučė.

Kiek sudėtinga Vilniaus situacija?

Pernai 18-oje Lietuvos miestų pradėti rengti pirmieji darnaus judumo planai, kuriais iki 2030 metų siekiama pagerinti gyventojų keliavimo kokybę, sutrumpinti kelionių trukmę bei sumažinti neigiamą kelionių poveikį aplinkai ir miesto erdvių perkrovimą automobiliais. Su bene didžiausiais iššūkiais iš Lietuvos miestų šiuo metu susiduria Vilnius, kurio darnaus judumo plano parengimą koordinavo dr. Kristina Gaučė. Ji pabrėžia, kad didžiausia problema šalies sostinėje – dramatiškai augantis motorizacijos lygis, kurį reikia stabdyti, o vėliau ir mažinti.

„Tam, kad Vilnius taptų panašus į Kopenhagą, gali prireikti eilės metų ir kryptingų pastangų. Bet šiandien, nepaisant gerų tendencijų mieste – atnaujinto viešojo transporto parko, naujų dviračių takų ar dalijimosi sistemų plėtros – automobiliai ir toliau kemša bei teršia miestą. Tam, kad tai pasikeistų, labai reikia pačių žmonių įsitraukimo. Tik jų sąmoningumo dėka kelionių automobiliu paklausa galėtų būti suvaldyta: t.y. vietoje to, kad būtų kuriama nauja pasiūla automobilių pralaidumui didinti – tiesiamos naujos arba platinamos senos gatvės, įrengiamos parkavimo aikštelės – žmonės gali rinktis alternatyvias judėjimo priemones ar keliauti tuo pačiu automobiliu išmaniau“, – teigia dr. K. Gaučė.

Pasak judumo ekspertės, tam, kad mieste būtų užtikrintas darnus judėjimas, Europos miestuose jau daugiau nei penkmetį yra naudojama geimifikacija ir programėlės: „Kalbant apie darnų judumą tikrai nereikia bijoti technologijų. Europoje kasdien plačiai naudojamos programėlės, kurių paskirtis yra kaupti judumo duomenis, suteikti informaciją vartotojui arba žaisminga forma paskatinti jį judėti kitaip. O programėlės bei kitos technologijos itin darniai veikia tandemu su strateginiais miesto sprendimais, pavyzdžiui, įdiegtas unifikuotas e-bilietas regionui vėliau tampa programėle telefone. Todėl sėdėjimas kamštyje ir galvojimas, kad nieko negali padaryti, šiandien yra tiesiog ydingas.“

Išmaniai judėti gali visi

Kaip pastebi bendrovės „Bitė Lietuva“ rinkodaros vadovas Arūnas Mickevičius, Lietuvoje taip pat labai prigijo programėlės, kurios savo judėjimo po miestą įpročius leidžia supaprastinti tiek vairuotojams, tiek pėstiesiems, dviratininkams ar keliaujantiems kitomis priemonėmis.

„Šiuo metu dažnas Vilniuje keliaujantis žmogus prieš kelionę įsijungia kurią nors programėlę. Pavyzdžiui, nesinaudojantys automobiliais gali pasikliauti programėle „Trafi“, kuri siūlo visus viešojo transporto tvarkaraščius bei kitų transporto priemonių galimybes ar kainas vienoje vietoje. Tuo metu norintys pasinaudoti pavėžinimo paslauga bet kuriuo metu gali rinktis mažiausiai iš trijų žinomų bendrovių programėlių. Na, sėdančių prie vairo tarpe viena populiariausių kelyje naudojamų programėlių yra „Waze“. Tai bendrovei „Google“ priklausanti sutelktinių duomenų (angl. crowd-sourcing) principu veikianti išmanioji navigacija, kuri realiu laiku rodo situaciją keliuose. Jos naudotojai saugiai, vos keliais paspaudimais gali pranešti apie eismo sąlygas bei kliūtis. Programai apdorojus šią informaciją, vairuotojui pasiūlomas greičiausias maršrutas“, – išskiria A. Mickevičius.

„Waze“ ir įvairių institucijų partnerystės su ja – vienas geriausių šių dienų pavyzdžių, kaip paprastas išmanus sprendimas be didelių pastangų suteikia itin daug naudos. Tą puikiai iliustruoja programėlės naudotojų skaičius, kai per pusantrų metų, pradėjus Lietuvos gyventojus aktyviai supažindinti su išmania navigacija, vartotojų skaičius išaugo tris kartus ir siekia kelis šimtus tūkstančių. Be to, kaip teigia A. Mickevičius, „Waze“ mokosi iš vairuotojo įpročių ir tobulina žemėlapius, kurie vėliau pagal tai yra atnaujinami ir „Google Maps“ programėlėje. Tad tokios programėlės šiandien gali ne tik padėti išvengti kamščių, bet ir leisti prisidėti prie miesto infrastruktūros gerinimo.

Lietuvoje „Bitė“ pradėjo aktyviai populiarinti „Waze“ praėjusių metų pavasarį. Su šio išmanaus sprendimo privalumais bendrovės atstovai supažindino ir įvairias viešojo sektoriaus tarnybas. Pavyzdžiui, Vilniuje miesto savivaldybė „Waze“ dėka programėlėje pažymėjo daugiau nei tūkstantį kliūčių nuo kelių darbų ir eismo apribojimų iki auto įvykių, o „Grinda“ pagal vairuotojų informaciją tvarko duobes miesto gatvėse bei keliuose. Savo veikloje programėlės duomenis naudoja ir Lietuvos automobilių kelių direkcija. Vairuotojų teigimu, su programėle „Waze“ jie kelyje sutaupo iki 10 minučių.

• Kibernetinis saugumas – nebe IT skyriaus problema: atsakomybė krenta vadovams.
• Masturbacija: tai daro net kūdikiai.
• Kaip Lietuva per 60 metų tapo pasauline lazerių lydere.
• Kaip LG AI televizorius pagerina futbolo rungtynių žiūrėjimo patirtį.
• Lietuvos radijo šimtmečiui – kolekcinė moneta, įamžinanti šimtą metų ryšio.
• Apsimeta naudingomis, bet iš tiesų šios programėlės yra „parazitės“.
• Namas ar butas? Atsakymas priklauso nuo to, kur perkate būstą.
• Ateities apranga: nuo laboratorijoje gimusių audinių iki išmaniųjų drabužių.
• Vasaros ritmas keičia vaikų savijautą: į ką verta atkreipti dėmesį tėvams?
• Karštis, vandens trūkumas ar liga? Kaip suprasti, kodėl vasarą skauda galvą.
• Daugelis vis dar nežino: šią telefono funkciją galima valdyti vien balsu.
• „Pamatai“: premija atiteko tyrimui, atskleidusiam G. Palucko verslo užkulisius.
• Vasaros pavojai akims: traumos, kurios gali sugadinti atostogas.
• Prasideda vasaros derliaus banga: TOP 5 birželio dabar skaniausios gėrybės.
• Katės troškulį jaučia kitaip – štai ką svarbu žinoti šeimininkams.
• Ką apie valstybės valdymą sako Registrų centro valdomų duomenų vagystės atvejis?
• Būsimam pirmokui būtina?
• Planuojate aktyvias atostogas? Ką reikėtų žinoti apie kelionių draudimą.
• Elektromobiliams įsigyti per 4 metus išdalinta 35 mln. eurų paramos.
• Pristatytas 3 „MICHELIN Guide Lithuania“ leidimas: sąraše – 44 restoranai.
• „OpenAI“ dirbantis lietuvis: DI amžiuje žmogiškumas tampa didžiausia vertybe.
• Ar Lietuvai vis dar reikalinga saulės energetika?
• Kokių elektros kainų tikėtis birželį: kainų mažėjimui prielaidų kol kas nedaug.
• Ekspertas pagaliau padėjo tašką, ar telefonas gali pritraukti žaibą?
• Dirbantiems pensijų gavėjams – atnaujintos pensijos.
• Kada vadovui už įmonės nemokumą gali tekti mokėti iš savo kišenės?
• Sukčių apgaulės keičiasi greičiau nei žmonių budrumas – pasakė, kaip apsisaugoti.
• Atostogų sezonas – darbymetis sukčiams: 7 dažniausios apgavystės keliaujant.
• Jauni darbuotojai nenori tapti vadovais: statusą keičia laisvė, gyvenimo kokybė.
• TV vedėja U. Siparė: didžiausia šių laikų prabanga – ramybė dėl savo sveikatos.
• Sezoninis „vabzdžių siaubas“ prasideda!
• Geriausia dovana priešui yra savo pareigų tinkamai neatliekanti Vyriausybė.
• Nutekėjo RC duomenys: ką sukčiai gali nuveikti su jūsų adresu ir asmens kodu.
• Ilgos vasaros vaikystėje, trumpėjantys metai suaugus: kas vyksta su laiku?
• Elektromobiliai jau pigesni nei dyzeliniai? Kada jie iš tiesų atsiperka?
• Registrų centro vadovo pasitraukimo negana – atsakomybė ir ministrams.
• Vasaros išvykos su augintiniu: patarė, kaip užtikrinti jo komfortą ir saugumą.
• Gražūs, bet pavojingi: kaip invaziniai augalai tyliai keičia Lietuvos gamtą.
• Susisiekimo ministras J. Taminskas sušaukė pavaldžių įmonių vadovus.
• Žygimantas Mauricas. Kodėl degalų kainos kyla, o elektros – krenta?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138