Filmavimas ir fotografavimas dronais: kas leidžiama ir kas draudžiama?

Šiemet įsigaliojusios griežtesnės duomenų apsaugos taisyklės liečia ne tik verslą ir valstybines įstaigas, tvarkančias asmens duomenis, bet ir daugelį kitų sričių, tarp jų – pastaruoju metu itin išpopuliarėjusį vaizdo fiksavimą bepiločiais orlaiviais-dronais.

„Duomenų apsauga dažnai siejama su rinkodara ir net nepagalvojama, kad fotografavimas bei filmavimas taip pat gali pažeisti žmogaus teises į atvaizdą, garbę, orumą, privačią erdvę. Ypač nedaug esama aiškių reglamentų, kurie nustatytų reikalavimus tokioms visai neseniai atsiradusioms duomenų įrašymo priemonėms kaip dronai, bet jie egzistuoja ir juos būtina žinoti“, – atkreipia dėmesį Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Antano Gustaičio aviacijos instituto prodekanas dr. Linas Gelažanskas. Rengdami dronų specialistus, VGTU atstovai siekia supažindinti studentus su pasikeitusiais griežtesniais asmens duomenų apsaugos reikalavimais. Tai, ką turi žinoti dronų naudotojai ir jų gamintojai, pristatė advokatų kontoros Ellex Valiūnas duomenų apsaugos teisės ekspertas Kristupas Spirgys.

Pasak K. Spirgio, tai, kad asmens duomenų reguliavimas sugriežtėjo, nereiškia, kad dabar kiekvienas atvaizdo fiksavimas yra visiškai uždraustas ir jo negalima jokiais atvejais viešinti ir naudoti. „Viešoje vietoje yra leidžiama daryti vaizdo įrašus, tik reikėtų atsiminti pagarbą ir kitų asmenų teisę į privatumą, jų garbę bei orumą. Tad jei viešoje vietoje nufilmuoti žmonės, kurie gerai matomi, atpažįstami, bet situacija nepateikia žmogaus iš negatyvios pusės, nėra braunamasi į jų privačią erdvę – tokius įrašus galima naudoti. Taip pat visada galima filmuoti bei viešinti filmuotą medžiagą iš tokių vietų, kur visiškai nėra žmonių, taip pat jei medžiagoje užfiksuoti pažįstami, draugai, kurie su tuo sutinka. Filmuoti asmenis leidžiama ir tokiu atveju, jei jie yra taip toli, kad matomi tik siluetai ir tapatybės nustatyti negalima“, – akcentuoja duomenų apsaugos teisės specialistas.

Vis tik reikėtų atkreipti dėmesį, kad asmens duomenimis laikomas asmens atvaizdas nebūtinai turi būti toks, kad jame matytųsi žmogaus veidas, nes kartais pačios aplinkybės leidžia identifikuoti asmenį, pavyzdžiui, jei jis stovi prie asmeninio automobilio ar savo kieme. Tokiu atveju nors nesimato veido, aplinkybės leidžia nustatyti tapatybę. Valstybiniai automobilio numeriai taip pat laikomi asmens duomenimis ir yra ginami įstatymų. Anot teisininko, visais atvejais reikėtų vengti ir privačios erdvės – buto, namo, kiemo – filmavimo.

K. Spirgys atkreipia dėmesį, kad bendrais principais palyginus nuotrauką ir filmuotą medžiagą, pastaroji visada yra labiau ribojanti asmens privatumą ir dažniau siejama su galimu asmens privačios erdvės pažeidimu. Teisininkas išskiria kelias esmines rekomendacijas, susijusias su filmavimu dronais: „Jei droną komerciniais tikslais, pavyzdžiui, klipo filmavimui naudoja įmonė, vertėtų įspėti galinčius į kadrą pakliūti asmenis – tam galima pasitelkti įspėjamuosius ženklus toje teritorijoje. Visais atvejais, kai planuojama viešinti filmuotą medžiagą, reikėtų pagalvoti plačiau – ar ji galėtų kažkam sukelti nemalonius jausmus, ar kažkas galėtų prieštarauti tokių įrašų panaudojimui?“.

Anot teisininko, yra keletas dalykų, kuriais turėtų pasirūpinti ir dronų gamintojai, nes jų gaminama įranga suteikia galimybę gauti aukštos kokybės vaizdinę medžiagą. „Bepilotis orlaivis privalėtų turėti galimybę įjungti ir išjungti filmavimo režimą, kad būtų išvengta automatiško vaizdo įrašymo vos įjungus droną. Taip pat bepiločių orlaivių kameros paprastai suteikia galimybę filmuoti labai plačiu kampu, bet vertėtų pagalvoti apie galimybę vaizdą fiksuoti siauresniu kampu, kad į kadrą nepakliūtų nereikalinga informacija – privačių butų langai, kiemai, automobiliai ir pan. Taip pat labai svarbu, kad dronų gamintojai pasirūpintų, jog vaizdo įrašai būtų saugiu būdu perduodami į piloto-valdytojo įrenginį, užtikrinti, kad šis būtų apsaugotas nuo lengvo prisijungimo, įsilaužimo“, – akcentuoja K. Spirgys.

Duomenų apsaugos teisės ekspertas taip pat siūlo gamintojams pagalvoti apie informacijos bei rekomendacijų teikimą savo klientams, pvz., parengiant trumpus žinynus ar informacinius vadovus.

• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
• 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
• Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti.
• Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
• Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
• „Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks.
• Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?
• Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?
• Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?
• Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“.
• Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus.
• Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148