Pirmasis plikledis: kaip išsilaikyti ant kojų ir išvengti traumų?

Paslysti ir patirti traumų galima bet kur ir bet kuriuo metų laiku, tačiau daugiausia su tuo susijusių incidentų, net apie 60 proc., pasitaiko šaltuoju periodu.

Paspaudęs šaltukas per kelias valandas gali drastiškai pakeisti eismo sąlygas ir lengvai pravažiuojamus kelius paversti itin slidžiais ir pavojingais. Kol kelininkai valo ir barsto gatves bei šaligatvius, pėstieji turi būti pasirengę pirmojo plikledžio siurprizams, kad išvengtų skausmingų kaulų lūžių ar raumenų patempimų paslydus.

Laiku nesikreipus į medikus – komplikacijos

Draudikų sukaupta informacija rodo, kad daugiau nei pusę traumų šaltuoju metų laiku sudaro susižalojimai paslydus, o dažniausiai jų neišvengia senjorai arba mažamečiai vaikai.

Skubant į darbus, susitikimus ar tiesiog vaikštant miesto gatvėmis galima netikėtai paslysti ir užsidirbti mėlynę. Visgi dažniausios traumos paslydus yra kur kas rimtesnės, todėl joms prireikia kantraus ir sudėtingo gydymo. Tai – raiščių, raumenų patempimai, plyšimai, minkštųjų audinių sužalojimai. Taip pat dilbio, žastikaulio, delnakaulio, šeivikaulio, kulkšnies, blauzdikaulių bei dubens kaulų lūžiai.

Pasak draudikų, vidutinis išmokų, susijusių su minėtomis traumomis, dydis svyruoja nuo 100 iki 1200 eurų. Beje, kai kurios draudimo bendrovės padengia ir vaistams bei ortopedinėms priemonėms skirtas išlaidas.

Tiesa, kaip pastebi bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ žalų departamento vadovas Mindaugas Balinskas, draudikų patirtis, sukaupta dirbant su klientais, rodo, kad jeigu paslydus ir susižalojus nesikreipiama laiku medicininės pagalbos gali kilti komplikacijos, kurios išaugina gydymo išlaidas. „Atidėliojant vizitą pas gydytoją, gali išsivystyti įvairūs potrauminiai sutrikimai, dėl ko gali būti skiriamas ilgas operacinis gydymas, užsitęsiantis metus ar net ilgiau”, – sako M. Balinskas.

Kelininkai darbą pradeda, kai miestas užmiega

Savo ruožtu gatves valantys kelininkai, siekiantys užtikrinti kuo sklandesnes ir saugesnes gyventojų keliones iš namų ar kitur, įprastai šaltuoju metų laiku darbą pradeda 1–4 val. nakties, kad jau 7–8 val. keliai būtų tam paruošti.

Pasak „Ecoservice” teritorijų valymo padalinio vadovo Egidijaus Skvirecko, jau dabar savo paslaugas teikiantys šešiuose Lietuvos miestuose – Pasvalyje, Marijampolėje, Klaipėdoje, Šiauliuose, Kėdainiuose ir Biržuose – kelininkai yra pasirengę žiemos iššūkiams bei yra apsirūpinę 2 000 tonų druskos ir 600 tonų skaldos ir druskos mišinio. Palyginimui, per sezoną Klaipėdoje išbarstoma apie 1200 tonų druskos ir 250 tonų druskos ir smėlio mišinio. Taip pat svarbi ir galinga turima kelių valymo įranga, tokia kaip barstymo ir sniego valymo mašinos bei druskos tirpalo ruošimo įranga.

„Visą laiką stebime orų prognozes. Pernai metų patirtis rodo, kad jos atitinka 70 proc., todėl labai svarbu ne tik stebėti gamtą, bet ir kaskart tikrinti ar temperatūra ir oro sąlygos nekinta. Stebėti oro prognozes rekomenduojame ir gyventojams – tai leidžia deramai įvertinti situaciją, pasirinkti geriausią kelionės maršrutą, o vairuojantiems – ir vairavimo stilių, bei taip išvengti su plikledžiu susijusių nepatogumų”, – sako E. Skvireckas.

Oro temperatūrai esant žemesnei nei -15° C gatvės ir šaligatviai barstomi skaldos – druskos, ar žvyro – mišiniu. Taip yra elgiamasi, nes prie tokios žemos temperatūros druska praranda veiksmingąsias savybes, nebeatlieka tirpinimo funkcijos ir lieka kliautis skalda ar žvyru, mažinančiais slidumą. Temperatūrai kylant, pasiekus -8° C ir aukštesnę, druska ima tirpdyti ledą ir dangos paviršius darosi šlapias bei mažiau slidus.

Aukštakulniai giliau į spintą

Nors šaltuoju metų laiku gatvės ir šaligatviai barstomi skalda ar druska, dar tvirčiau ant kojų jaustis padeda tinkami sezonui batai. Pastaruosius, šaltuoju metų laiku, o ypač esant plikledžiui, reiktų rinktis atsakingai – aukštakulnius, smailiakulnius bei batus slidžiu padu, pakeičiant į žiemai pritaikytą avalynę. Pasak M. Balinsko, tokiam sezonui ypač tinkama avalynė aukštesniu aulu, nes ji gali apsaugoti čiurną nuo traumų.

Be to, ledui sukausčius žemę, esant galimybei geriau vengti pasivaikščiojimų lauke ir likti namie. Visgi jei mieste laukia svarbus susitikimas ar neatidėliojami reikalai be tinkamos avalynės pagelbėja ir prie įėjimų į patalpas įrengti turėklai arba specialios rankenos, į kurias įsikibus jau kur kas stabiliau laikomasi ant kojų.

„Lipant laiptais gelbėja laikymasis už turėklų, o einant slidžiu keliu rankų verčiau nelaikyti kišenėse, nes jos gali padėti išlaikyti pusiausvyrą, kai slystame. Geriausia, kai jos būna laisvos – taip galima išvengti nelaimės”, – priduria M. Balinskas.

• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148