Tyrimas: 90 proc. tėvų prašo vaikų pagalbos dėl naujų prietaisų įsigijimo

Net 9 iš 10 tėvų, susidūrę su sunkumais naudojantis ar įsigyjant elektronikos prietaisus, pagalbos kreipiasi į savo vaikus. Jaunesniajai kartai tenka didelė atsakomybė mokyti vyresniuosius ne tik kokį elektronikos prietaisą įsigyti ar kaip jį įjungti, bet ir kaip su juo ilgainiui elgtis.

Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) ekspertų teigimu, žiedinės ekonomikos idėja dar tik skleidžiasi, o jaunoji karta turėtų tapti pagrindiniu jos akseleratoriumi „įgyti – panaudoti – išmesti“ visuomenės kontekste.

Reprezentatyvaus tyrimo duomenimis, net 87 proc. Lietuvos tėvų, įsigydami naują elektronikos prietaisą pagalbos kreipiasi į savo vaikus. Pastebėta, kad didžioji dalis jų vyresni nei 51 m. amžiaus.

„Tai ne tik pagalba – tai galimybė. Linijinė ekonomika, pakeitusi sovietmečiui būdingą deficito laikotarpį, visuomenėje sukūrė tendenciją, kad daiktą panaudojus lengva ranka galima jį išmesti. Šiuo metu norima skatinti palaipsniui pereiti prie žiedinės ekonomikos. Viena vertus, ji reiškia, kad gamintojai turi orientuotis į lengvai remontuojamų ir greitai aktualumo neprarandančių prietaisų gamybą, iš kitos pusės, šioje ekonomikoje galimybės atsiveria ir gyventojams: panaudoti, sugedę elektronikos prietaisai turėtų būti neišmetami, o taisomi, atnaujinami arba perleidžiami kitiems savininkams. Vaikai, kalbėdami su vyresniaisiais apie elektronikos prietaisų naudojimą, įsigijimą jie turėtų kartu ir mokyti, kad sugedusio daikto nėra būtina išmesti – jį galima pataisyti, padovanoti ir tik, galiausiai, jei nei vienas iš šių variantų netinka, išmesti į jiems skirtus specialius konteinerius“, – teigia EPA projektų vadovė Imanta Baltrūnaitė

Kalbant apie elektronikos prietaisų taisymą, pasak ekspertės, reikėtų vadovautis 50 proc. taisykle – jeigu daikto taisymas kainuoja 50 proc. naujojo kainos, tuomet remontuoti ekonomiškai nenaudinga. Kita vertus, gali būti, kad seno suremontuoto prietaiso naudojimas nepadės taupyti kasdien. Šiuolaikinė energiją ir vandenį taupanti technika orientuota į kuo didesnį patogumą vartotojui ir gerokai mažesnes sąskaitas, todėl svarbu įvertinti ir kiek kas mėnesį kainuoja seno daikto naudojimas.

Pavyzdžiui, buitinės technikos prietaisai tarnauja apie 10 m. Tačiau, jeigu prietaisas buvo įsigytas prieš 8–9 m., tikėtina, kad reikiamą pakaitinę detalę rasti gali būti sunku arba ji bus labai brangi, o pats prietaiso naudojimas bus ekonomiškai nepalankus. Tokiu atveju, išmesti prietaisus nėra blogas pasirinkimas, jeigu jų atsikratoma tinkamai – atiduodant licencijuotiems surinkėjams.

Taigi, jei įvykus šeiminiam pasitarimui buvo nuspręsta su senuoju elektros prietaisu atsisveikinti, nieku gyvu nereikia skubėti jo gabenti prie buitinių atliekų konteinerio. Baterijas, elektronines žvakes bei kitą smulkią elektroniką (pavyzdžiui, telefonus, ausines, įkroviklius, elektronines cigaretes ir pan.), anot I. Baltrūnaitės, reikia išmesti specialiai tam skirtose vietose, kurių EPA visoje Lietuvoje įkūrė per 4 tūkst.: prekybos centruose, elektronika prekiaujančiose parduotuvėse, bibliotekose ir pan. Tiesa, norint atsikratyti stambiagabaritės elektronikos (pavyzdžiui šaldiklių, skalbimo mašinų, indaplovės ir pan.), ji nemokamai išvežama iš namų užregistravus iškvietimą telefonu 8 695 55 111 arba užpildžius formą internete adresu www.epa.lt skiltyje „Gyventojams“.

„Atsakingas sprendimų priėmimas atspindi bet kurios visuomenės kartos socialinę atsakomybę – svarbu matyti, koks gali būti kiekvieno iš mūsų indėlis į švaresnę aplinką ir gamtos išteklių taupymą. Pradėję nuo savęs, nuo savo šeimos ir paprasčiausio pokalbio galime sukurti domino efektą, kuris padės sparčiau įsitvirtinti žiedinei ekonomikai“, – teigia I. Baltrūnaitė.

Reprezentatyvią gyventojų apklausą EPA užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Apklausa atlikta 2018 m. rugpjūčio 28 – rugsėjo 5 dienomis, jos metu buvo apklausti 509 gyventojai iš visos Lietuvos.

• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
• 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
• Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti.
• Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
• Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
• „Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks.
• Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?
• Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?
• Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?
• Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“.
• Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus.
• Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148