Ką reiškia „LO“ arba 49-ąjį gimtadienį švenčiančio interneto istorija

Šiandien internetas yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis ir nuo jo priklauso labai daug kitų technologijų. Tačiau dieną, kai jis atsirado – 1969 metų lapkričio 21 d. – tai buvo eksperimentinis projektas, orientuotas į JAV šalies gynybą.

Mokslinių projektų agentūra ARPA, įkurta tuometinio JAV prezidento pavedimu, turėjo sukurti kompiuterių tinklą, kuris patikimai veiktų net atominio karo atveju. Taip buvo pradėtas kurti tinklas, kuris, nukirtus vieną kabelį, automatiškai informaciją perduotų kitais kabeliais, o duomenys, perduodami jais, dalinami paketais. Tačiau kaip mus moko istorija, labai dažnai pasaulinio lygio atradimai ar inovacijos pradžioje turėjo visai kitą paskirtį. Tad „Bitės Profai“, paaštrinę savo istorines žinias, atsako į klausimą kaip nuo „šaltojo karo“ laikų projekto internetas tapo nebeatsiejama mūsų kasdienybės dalimi.

„Internetas prasidėjo kaip JAV gynybinis projektas, o išaugo į visą pasaulį vienijantį tinklą, kuris šių metų pradžioje peršoko 4 milijardų vartotojų ribą. Tačiau per 49 interneto gyvavimo metus jis ne kartą pasikeitė ir įgavo naujas formas. Tenka pastebėti, kad internetas, galima sakyti, sukūrė išmaniuosius telefonus, o būtent išmanieji telefonai pastaraisiais metais stipriai augino bendrą interneto vartotojų auditoriją visame pasaulyje įskaitant Afrikos žemyną. Tačiau interneto raida yra ne ką mažiau įspūdinga nei juo besinaudojančių žmonių skaičius šiandien“ – teigia „Bitės Profė“ Agnė Adomaitytė ir išskiria 5 įdomius su internetu susijusius faktus, kurie įvyko per pastaruosius 49 metus.

1. Nuo „LO“ iki WWW

A. Adomaitytės teigimu, per pirmuosius 20 technologijos gyvavimo metų, internetas galiausiai įgavo tokį veidą, kokį esame įpratę matyti – „pasaulinis voratinklis“ arba WWW (World Wide Web).

„Nuo ko prasidėjo internetas? Šia pradžia laikoma 1969 metų lapkričio 21 dieną iš vieno JAV kompiuterio į kitą siųsta žinutė. Žinute turėjo būti angliškas žodis „login“. Jį rašant, buvo susiskambinus telefonu tikrinama, ar kiekviena raidė matyti. Taip pavyko parašyti dvi raides – „LO“ – ir sistema užlūžo. Vėliau tą dieną pavyko galiausiai nusiųsti ir visą žodį, tačiau pirmuoju internetu perduotu žodžiu tapo įprasta vadinti „LO“. Bėgant laikui, technologija tobulėjo, tarpusavyje jungė vis daugiau kompiuterių, o 1990 metais startavo pasaulinis tinklas. Dar po trejų metų žmonės galėjo išbandyti pirmąją interneto naršyklę „Mosaic“, kuri leido naršyti internete maždaug taip, kaip tą darome šiandien“ – sako A. Adomaitytė.

2. Kaip internetas pakeitė telefonus?

„Prasidėjus dešimtajam dešimtmečiui, pasaulis turėjo galimybę stebėti dviejų sparčiai tobulėjusių technologijų – interneto ir mobiliųjų telefonų – evoliucija. Todėl buvo tik laiko klausimas, kada pasirodys ir pirmas „interneto telefonas“. Juo tapo „Nokia 9000 Communicator“, kurį galima buvo įsigyti nuo 1996 metų. Tuo metu internetas telefone buvo naudojamas naršyklei ir elektroniniam paštui, tačiau internetu prieinamų parduotuvių atsiradimas telefonuose pakeitė juos visiems laikams. 2008 metais, pradėjus veikti „App Store“ ir „Google Play“ prekyvietėms, praktiškai vien internetas sukūrė telefonams naują terminą – „išmanieji telefonai“, nes jais vartotojas galėjo žaisti žaidimus, skaityti knygas, žiūrėti filmus ir t.t.“, – teigia A. Adomaitytė.

3. Mobilaus interneto evoliucija

Priežastis, kodėl, pasak A. Adomaitytės, taip greitai pradėjo populiarėti mobilusis internetas, buvo jo mobilumas bei greita evoliucija: „Be akivaizdžių naudų vartotojams, mobilusis internetas pasižymėjo savo spartos augimu. Anksčiau mobiliojo interneto sparta buvo sąlyginai nedidelė, o šiandien, naudojant 4G+ technologiją, mobilus internetas gali pasiekti kur kas didesnius greičius. Taip pat labai sparčiai kinta ir mobilaus interneto padengimas – vien „Bitės“ tinklas šiuo metu dengia jau 99 proc. Lietuvos teritorijos. Mobiliojo interneto populiarumą lemia ir tai, kad žmonės nesusimąstydami nori naršyti ar kitaip naudotis internetu tada, kai to nori, o ne yra konkrečioje vietoje.“

4. Įrenginiai vis labiau prisitaiko prie interneto

„Bėgant laikui ir plečiantis interneto galimybėms, integruoti jį tapo privaloma patiems įvairiausiems įrenginiams, susijusiems su buitimi. Pavyzdžiui, jeigu populiariausi internetą naudojantys įrenginiai anksčiau tebuvo kompiuteriai ir telefonai, šiandien internetą naudoja televizoriai, išmanūs laikrodžiai ar net apyrankės, o tam, kad sujungtum visus įrenginius į vieną vietą, pakanka vos kelių minučių. Vien mūsų lietuvių tyrimo rezultatai parodė, kad 33 proc. apklaustųjų savo namuose prie interneto yra prijungę bent 3 įrenginius, o daugiau nei trečdalis gyventojų prie interneto namie yra prijungę 4, 5, 6 ar net daugiau įrenginių. Be to, šiandien mobilaus interneto ir jo padengimo dėka, praktiškai neįmanoma likti be ryšio, todėl šiais laikais kur eina žmogus, ten su juo gali keliauti ir internetas, nesvarbu, per kokį įrenginį pasiekiamas“, – pastebi A. Adomaitytė.

5. Kas yra atvirkštinis „wi-fi“?

Pasak A. Adomaitytės, išmaniųjų telefonų ir interneto suderinamumo draugystė nesibaigia iki pat šių dienų: „Išmanieji telefonai nebūtų išmaniaisiais, jei nebūtų savo evoliucijos metu pasiūlę galimybės paversti jų interneto prieigos taškais (hotspot). Tai yra išmanieji telefonai šiandien gali tapti interneto skleidėjais kitiems įrenginiams, tad sėdint su nešiojamu kompiuteriu ir neturint po ranka interneto, jį gali suteikti išmanusis telefonas. Tokį nerašytą telefonų privalumą galima būtų pavadinti atvirkštiniu „wi-fi“, kuris tapo įmanomas telefonų ir interneto evoliucijos bei nuolatinės sinergijos dėka.“

Galiausiai, kaip teigia A. Adomaitytė, norint sužinoti daugiau apie internetą ar kaip geriau jį, naudojantis išmaniuoju telefonu išnaudoti, drąsiai galima kreiptis į didžiuosiuose Lietuvos miestuose įsikūrusius „Bitės Profus“, kurie visada patars bei atsakys į rūpimus klausimus.

• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
• 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
• Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti.
• Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
• Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
• „Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks.
• Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?
• Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?
• Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?
• Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“.
• Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus.
• Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?
• Vairuotojų išbandymas duobėtais keliais, gatvėmis: nuostoliai siekia tūkstančius.
• ES reguliavimas „ChatGPT“ ir dirbtiniam intelektui: pliusų daugiau, nei minusų?
• Skrendame dažnai, suprantame mažai: 9 keisti faktai apie aviaciją.
• Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus.
• Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa.
• Žvejyba – ar tikrai verta?
• Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
• FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams.
• Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?
• „Bitė“ nutraukia 4G namų maršrutizatorių prekybą.
• Įpročiai iš vaikystės: 5 smagūs būdai, padėsiantys vaikams gyventi tvariau.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147