Prof. Jonas Grigas apie pavojų: elektromagnetiniai laukai ir tarša

Ar norėtute gerti dar neišbandytus vaistus prieš juos atiduodant į vaistines? Ar gertumėte vaistus, jei jų gamintojai jus patikintų, kad jie „saugūs“ todėl, kad nesukelia šoko, didelio karščio ar šviesos blyksnio akyse?

O kas, jeigu kiti, kurie juos naudojo, kenčia nuo ligų, pradedant galvos skausmais ir baigiant gyvybei pavojingomis ligomis? O ar duotumėte tokius vaistus savo vaikams?

Absurdiškiausia, kad toks scenarijus yra realus. Daugelis žmonių žalingai veikiami kasdien nebūtinai vaistais, bet visai kitokiu poveikiu. Tas poveikis yra elektromagnetinė tarša – nematoma, neužuodžiama ir nejaučiama kitais jutimo organais, bet vis daugiau skleidžiama moderniųjų bevielių ryšių elektronikos.

Atsiradus bevieliams ryšiams ji atėjo į mūsų namus ir net kišenes. Bevielių ryšių priemonės - mobiliųjų ryšių bazinės stotys spinduliuoja mikrobangas į mūsų langus ir miegamuosius, o mobilieji ir belaidžiai namų telefonai – į smegenis. Mokslininkai ir inžinieriai kuria vis naujas tokios spinduliuotės technologijas ir vilioja mobiliųjų telefonomanų kartą, užsitikrindami gerą pelną, vadovaujasi tik akla prielaida, kad šios technologijos yra saugios. Jie laikosi tarptautinių standartų, kurių garantuojamas saugumas tėra tik iliuzija.

Laikymasis tarptautinių standartų negarantuoja saugumo taip pat, kaip gimimas turtingoje šeimoje negarantuoja laimės. Nes tie standartai saugo tik nuo kai kurių trumpalaikių galingos spinduliuotės efektų, tokių kaip šoko, karščio pojūčio ar šviesos blyksnio akies tinklainėje. Tačiau jie nesaugo žmonių nuo šiluminio poveikio nesukeliančios mažesnės galios spinduliuotės ilgalaikių efektų, kurie pasireiškia mumyse, jeigu kasdien naudojamės mobiliais arba bevieliais telefonais, gyvename šalia aukštos įtampos perdavimo linijų, naudojamės bevieliu internetu, arba gyvename po mobilių telefonų bazinės stoties, televizijos ar radijo bokšto, ar palydovinio siųstuvo skleidžiamos elektromagnetinės spinduliuotės skėčiu.

Visais šiais atvejais mus nuolat veikia elektromagnetinė spinduliuotė. Reglamentavimas normų, saugančių tik nuo kai kurių spinduliuotės poveikio efektų, yra biurokratinė beprasmybė. Tai tas pats, kaip reglamentavimas automobilio oro pagalvių, bet ne stabdžių naudojimo normų. Kaip reglamentavimas vaistų tablečių spalvos, bet ne jų turinio. Jis tiek pat beprasmis visuomenės sveikatos apsaugai. Ypač kai mokslininkų jau yra neginčijamai įrodyta, kad ilgalaikė, nesukelianti šiluminio poveikio, elektromagnetinė spinduliuotė sukelia tokias ligas, kaip leukemiją, Alzheimerio ligą, smegenų auglius, nevaisingumą, genetinius pokyčius, vėžį, galvos skausmus, depresiją, miego sutrikimus, sumažėjusį lytinį potraukį, irzlumą ir stresą (žiūr. www.esmogas.lt).

Apsauga tik nuo šiluminio spinduliuotės poveikio yra trumparegiškas požiūris į visuomenės sveikatos apsaugą. Jis gali užtikrinti tik politikų saugumą iki kitų rinkimų. Jis gali garantuoti tik telekomunikacijų bendrovių pelną iki kitos metinės ataskaitos. Bet jis negarantuoja šių technologijų vartotojų saugumo, ypač vaikų, kurie yra bejėgiai priimti tinkamus sprendimus apie technologijas ir valdyti savo apšvitos spinduliuote galimybes, kurie yra labiausiai tos spinduliuotės pažeidžiami ir kurie turi potencialią galimybę būti švitinami visą gyvenimą.

Istorija yra pilna pavyzdžių inovacijų, kurios atrodė tuo metu geros, bet kurios ilgainiui sukėlė nesuskaičiuojamų problemų vartotojams, gamintojams ir šalių iždui. Tabakas, asbestas ir švinas yra tik keletas jų. Rizika, kad elektromagnetinė tarša yra visuomenės sveikatos nelaimė, atsiskleidžia prieš mūsų akis. Kol atsakingosios Lietuvos sveikatos apsaugos institucijos nesugebės įgyvendinti tinkamų standartų, toliau ignoruos mokslinių tyrimų rezultatus ir mokslininkų balsą, nesugebės užtikrinti, kad naujos užkrečiančios technologijos yra saugios prieš jas išleidžiant į rinką – jos panaikina savo atsakomybę ir pasirenka su mūsų sveikata žaisti rusišką ruletę. Tai žaidimas, kurio ne kiekvienas norėtų...

Aukšto dažnio laukai (30 kHz - 30 gHz)

Aukšto dažnio laukai vadinsiu dažnių juostą nuo 30kHz iki 30gHz.. Tai, ko gero, labiausiai naudojama dažnių juosta . Čia patenka radijo dažniai (ilgosios, trumposios (AM) , ultra trumposios radijo bangos (FM)), skrydžių kontrolė bei laivų judėjimo koordinavimas, mobilieji telefonai, radio stotelės, TV signalai, palydovinis ryšys, radarai, karinės komunikacijos, mikrobangų ryšys... Žodžiu daug civilizacijos privalumų ir patogumų, kurių labai greitai daugėja.

Matuojama apšvitos galia (angl. power density). Matavimo vienetas W/m2

Taršos šaltiniai

Dažniausiai pasitaikantys taršos šaltiniai buityje:

- Mobilieji telefonai.
- Mobilaus interneto įrenginiai.
- Bevielis kompiuterių tinklas (WiFi).
- Bevieliai interneto, kabelinės televizijos įvadai.
- Nešiojami bevieliai telefonai, ypač DECT standarto.
- Radijo stotelės, bevieliai apsaugos įrenginiai, kūdikių stebėjimo priemonės.
- Mikrobangų krosnelės.

Išoriniai taršos šaltiniai:

- Radijo, televizijos transliacijos antenos.
- Mobiliųjų telefonų stotys.
- Radarai.
- Įvairios bevielių komunikacijų antenos.
- Fluorescenciniai šviestuvai bei taupiosios lemputės (taršą skleidžia elektroniniai transformatoriai, senieji, magnetiniai mažiau kenksmingi).

Biologinis poveikis

Biologinio poveikio tyrimas iki šiol daugiausia rėmėsi terminiu poveikiu. Tuo pagrindu nustatytos ir taip vadinamos higienos arba leistinos apšvitos normos. Svarbu paminėti, kad poveikis organizmui priklauso ne tik nuo apšvitos galios, bet ir nuo signalo moduliacijos. Galima išskirti 3 pagrindines moduliacijas:

- Amplitudinė.
- Dažninė.
- Impulsinė.

Impulsinė moduliacija naudojama skaitmeninėse bevielėse technologijose ir tai greičiausiai besiplečianti ir pavojingiausia žmogui sritis. Lyginant radijo ar televizijos bokšto skleidžiamą apšvitą, tarkime 100 kW ir 50 W galios mobiliųjų telefonų bazinės stoties apšvitą , pastaroji sukelia daugiau biologinių pokyčių dėl aukšto dažnio paketų, skleidžiamų nedideliu dažnumu.

Kaip tai veikia? Žmogaus organizme yra daug įelektrintų ar poliarizuotų dalelių (jonų). Kadangi apie 70% kūno sudaro vanduo, čia vyksta daug elektromagnetinių reiškinių tarp ląstelių membranų bei jonų ir molekulių.
Elektromagnetinės bangos yra pajėgios keisti dalelių krūvius, kas, savo ruožtu, keičia, jų elgesį ir poveikį mums. Mikrobangos sukelia vandens molekulių vibraciją ir sukimąsi tuo išskirdamos šilumą kūne. Būtent taip veikia mikrobangų krosnelės. Panašu, kad šie mechanizmai paveikia ląstelių ir jų membranų hidrogeninius ryšius, pašalindama struktūriškai svarbius kalcio ir kitus dvivalenčius jonus, pakeisdama juos vienvalenčiais jonais (dažniausiai kalio), kurie susilpnina ląstelės membraną.

Kaip giliai elektromagnetiniai laukai įsiskverbia į kūną priklauso nuo dažnio. Mobiliųjų telefonų spinduliuotė įsiskverbia iki 10 cm. Aukštų dažnių, 10 gHz, tik kelis milimentrus. 10 cm pakanka, kad būtų paveikti klausos nervas, akies obuolys, dalis smegenų. Poveikis didesnis, kur yra lėta kraujo apytaka, pvz. akyje.

Terminiam poveikiui matuoti naudojamas specifinė įgertis (angl. Specific Absorption Rate (SAR)). Matuojama W/kg. Dėl savo specifikos daugelis mobiliųjų turi nevienodą SAR reikšmę, todėl renkantis telefono aparatą vertėtų pasidomėti SAR reikšme. Kuo mažesnė reikšmė - tuo mažesnė žala.

Kokia organizmo reakcija į stiprius aukšto dažnio laukus? Nuo, apytiksliai, 2500 mW/cm2 pradeda veikti žmogaus termoreguliacinė sistema, 50000 mW/cm2 sukelia genetinius pokyčius, 200000 mW/cm2 yra mirtini. Švitinant impulsine (pvz. mobilieji telefonai) moduliacija neurologiniai sutrikimai pastebimi nuo 1 mW/cm2 . Mielių kultūrų augimo pokyčiai pastebimi nuo 0,001 mW/cm2 .

Apibendrinant galima teigti, kad dažninė moduliacija yra sąlyginai nepavojinga. Amplitudinė, impulsinė moduliacijos yra pavojingesnės, ypač impulsinė. Mažo galingumo mobilaus ryšio stotis sukelia daugiau biologinių reakcijų nei gerokai galingesnė FM radijo stotis.

Rekomendacijos

- Rinkitės gyvenamą vietą atokiai nuo transliuojančių antenų, geriausiai būtų, jei per miegamojo langą nematytumėte transliuojančių antenų (ne visos antenos transliuoja, gali būti ir pasyvios, piimančios antenos, šios nepavojingos).
- Mieste, žemesniuose aukštuose, išorinė apšvita paprastai mažesnė. Rinkitės namus storomis sienomis, lengvos konstrukcijos mažai slopina išorinę apšvitą.
- Esant dideliam apšvitos lygiui, galima ekranuoti langus, sienas. Yra gaminamos ekranuojančios medžiagos. Labiausiai atkreipkite dėmesį į miegamuosius.
- Ribotai naudokitės mobiliaisiais, kalbant naudokite laidinę ausinę. Atvirose vietose telefono signalas silpnesnis nei uždarose patalpose ar automobilyje.
- Vaikams neleiskite naudotis mobiliaisiais.
- Nenaudokite bevielių kūdikių priežiūros įrenginių.
- Nenaudokite bevielių telefonų namuose, ypač DECT standarto.
- Bevielį kompiuterių tinklą (WiFi) pakeiskite laidiniu tinklu arba naudokite Powerline technologiją.
- Mikrobanginė krosnelė nėra sveikos virtuvės atributas, bet, jei naudojama, reguliariai tikrinkite ekranavimo kokybę bei neleiskite vaikams būti arti, kai veikia.
- WiMax technologija (pavyzdžiui MEZON, BALTICUM bevielis internetas) taip pat naudotina ribotai, jei antena prie kompiuterio. Jei naudojatės namuose – įrenkite išorinę anteną.

Šaltinis: esmogas.lt

www.mwlist.org duomenys: 1386 kHz, LTU, Radio Baltic Waves International Radio Free, Viešintos, 150 kW, Nautel NX-300 tx, max 300 kW, new tx site since 21Apr2017.

O tai amerikonai viešintiškiams nieko ta proga? Bent saldainių būtų vaikams atvežę. Juk dabar čia rimta rizikos zona.

Galingiausias Lietuvoje, o gal ir Baltijos šalyse siųstuvas veikia Anykščių rajone, Viešintose. Tai 200 kW galios siųstuvas Nautel NX-200.

„Naujasis radijo bokštas yra pastatytas Anykščių apylinkėse ir yra pajėgus transliuoti RFE programas didesniu nei 1600 km atstumu. Tikimasi, jog juo rusiškai ir baltarusiškai transliuojamos programos galės pasiekti kone 100 mln. žmonių Rusijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, Moldovoje bei Baltijos šalyse“, – skelbiama spaudoje.

• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
• 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
• Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti.
• Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
• Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
• „Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks.
• Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?
• Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?
• Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?
• Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“.
• Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus.
• Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?
• Vairuotojų išbandymas duobėtais keliais, gatvėmis: nuostoliai siekia tūkstančius.
• ES reguliavimas „ChatGPT“ ir dirbtiniam intelektui: pliusų daugiau, nei minusų?
• Skrendame dažnai, suprantame mažai: 9 keisti faktai apie aviaciją.
• Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus.
• Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa.
• Žvejyba – ar tikrai verta?
• Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
• FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams.
• Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?
• „Bitė“ nutraukia 4G namų maršrutizatorių prekybą.
• Įpročiai iš vaikystės: 5 smagūs būdai, padėsiantys vaikams gyventi tvariau.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147