Uždirbame daugiau – sutaupome mažiau. Kodėl vis dar gyvename šia diena?

Ekonomika auga, atlyginimai kyla – gyvename vis geriau. Šiemet ir taupymui Lietuvos gyventojai skyrė daugiau pinigų, nei pernai: gyvybės draudimo įmokos augo beveik dešimtadaliu – lygiai tiek pat, kiek ir vidutinis atlyginimas.

Vis dėlto „Eurostato“ duomenimis, gyventojai Lietuvoje jau kelerius metus išleidžia daugiau nei uždirba – tik mes ir Kipro gyventojai Europoje taip atsainiai rūpinamės savo finansine ateitimi. Visi kiti – taupo.

Daugiau pajamų – didesnės įmokos

Statistikos departamento duomenys rodo, kad šiemet vidutinis atlyginimas ūgtelėjo 9 proc. arba 60 eurų „į rankas“ – nuo 660 iki 720 eurų per mėnesį.

Džiugina tai, kad 8 proc. iki 15 mln. eurų šiemet didėjo ir gyvybės draudimą turinčių žmonių įmokos. Vadinasi, tie žmonės, kurie rūpinasi savo finansine ateitimi ir kaupia ateičiai, ne visas padidėjusias pajamas „pravalgė“, bet atitinkamai daugiau lėšų skyrė ir taupymui.

Mėgstu sakyti, kad žmogus turi nusiteikti geriausiam, bet pasiruošti blogiausiam. Gerai, kad mūsų šalies gyventojų sąmoningumas finansinio saugumo klausimu auga, kad vis daugiau žmonių prisiima atsakomybę už save ir nori būti pasiruošę senatvei bei netikėtiems gyvenimo atvejams, kai ištinka bėda ir būtinai reikia gauti papildomų lėšų.

Paradoksali situacija dėl taupymo įpročių

Naujausia Lietuvos banko atlikta namų ūkių apklausos apžvalga rodo, kad žmonės pripažįsta, jog jų finansinė padėtis yra vis geresnė – ją teigiamai vertina trys ketvirtadaliai apklaustųjų.

Du iš trijų respondentų tikino galintys sutaupyti bent dalį gaunamų pajamų – ši tendencija išlieka stabili pastaruosius dvejus metus. Dažniausiai per mėnesį sutaupoma nuo 31 iki 150 eurų.

Sutaupyti galėtume, bet kiek taupome iš tiesų?

Kalbant apie lietuvių taupymo įpročius Europos kontekste, matome paradoksą – lietuvių taupymo norma yra su minuso ženklu. Taupymo norma – tai santykis tarp santaupų (pajamos atmetus išlaidas) ir pajamų.

„Eurostato“ duomenimis, mažėjanti ir neigiama taupymo normos tendencija Lietuvoje fiksuojama jau kelerius metus: 2017 m. ji siekė -1,5. Per 2018-ųjų I-II ketv. namų ūkių taupymo norma sudarė -0,5. 2016-aisiais Lietuvos gyventojai bent šiek tiek sutaupydavo – taupymo norma buvo teigiama ir siekė 0,2 punkto.

Europoje – paskutiniai

Tai – ganėtinai ekstremali situacija, reiškianti, jog dar yra nemažai lietuvių, gyvenančių šia diena ir vis dar neskiriančių lėšų finansiniam ateities saugumui. Pagal šį rodiklį mes atsiliekame ne tik nuo kaimyninių Latvijos ir Estijos, bet ir nuo visų kitų Europos šalių. Vieninteliai Kipro gyventojai išleidžia dar daugiau nei uždirba – jų taupymo norma 2017 m. siekė -3. Lietuva ir Kipras yra vienintelės šalys Europoje, kurių taupymo norma šiuo ekonomikos augimo metu yra neigiama.

Štai latviai ir estai, pasirodo, yra taupesni – Latvijos taupymo norma 2017-aisiais siekė 3,25, o Estijos – 11,58. O daugiausia Europoje taupymui skiria vokiečiai ir švedai, t. y. jų taupymo norma yra 17. Akivaizdu, jog dar turime kur pasitempti ir ko siekti.

Valstybės skatinimas – ypatingai svarbus

Manau, kad tikslingas mokėjimas naudotis gaunamomis pajamomis gali užtikrinti ne tik asmeninį finansinį saugumą, bet ir valstybės gerovę. Tai reiškia, kad, žmonėms kaupiant lėšas per gyvybės draudimą, pensijų fonduose, indėliuose, investuojant ar bet kuriuo kitu pasirinktu būdu užsitikrinant finansinį stabilumą ir saugumą, mažėja šalies socialinės rūpybos išlaidos.

Be to, žmonės yra laimingesni, kai gali patys sau padėti ištikus nelaimei, jie jaučiasi orūs, nes nebereikia tiesti rankos ir prašyti valstybės teikiamų pašalpų.

Asmeninio finansinio saugumo svarba ateityje tik didės, nes valstybės galimybės pasirūpinti oria senatvės pensija mažės dėl demografinių ir kitų priežasčių. Labai svarbus vaidmuo tenka valstybės politikai, kuri turėtų šviesti visuomenę finansinio raštingumo klausimais ir skatinti žmones taupyti, kaupti lėšas, rūpintis savimi ir savo artimaisiais.

2019 m. startuoja pensijų reforma, norime tikėtis, kad tai bus vienas iš postūmių didesniam kiekiui žmonių pradėti kaupti pensijai. Vis dėlto negalima pamiršti ir savarankiško kaupimo svarbos, nes orią senatvę gali užtikrinti tik kaupimas visose trijose pensijų pakopose.

Taip pat labai svarbu didinti žmonių pajamas – suteikti daugiau galimybių užsidirbti, sutaupyti ir mažinti priklausomybę nuo valstybės išmokų. Šių metų duomenys aiškiai rodo – kai uždirbame daugiau, ne tik daugiau lėšų išleidžiame kasdieniams reikalams ar malonumams, bet ir daugiau skiriame ateities finansiniam saugumui.

Artūras Bakšinskas, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas

• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148