Naujienos

Septyni naujosios pensijų kaupimo tvarkos mitai

2019-01-04 12:22:03

Nuo 2019 metų atnaujinama antros pakopos pensijų kaupimo tvarka ne tik išplečia papildomai pensijai kaupiančiųjų ratą, bet ir numato naujovių jau taupantiems pensijų fonduose. Pastebima, kad šie pokyčiai kelia šalies gyventojų susidomėjimą.

Kita vertus, jau spėjo susiformuoti ir keletas su kaupimu pensijai susijusių mitų.

Mitas Nr. 1: pensijų fonduose kaupiamas turtas nebus paveldimas

Iš tiesų pensijų fonde kaupiamos lėšos yra paveldimos. Išėjus į pensiją sukauptą turtą ar jo dalį taip pat bus galima paveldėti, tačiau tai priklausys nuo fonde sukauptos sumos ir žmogaus pasirinkto išmokų būdo. A. Cybos teigimu, čia galioja paprasta taisyklė – kol lėšos yra pensijų fondo sąskaitoje, tol jos yra paveldimos. Nebus paveldima ta lėšų dalis, kuri bus pervedama į „Sodrą“ ir kuri bus skirta mokėti anuitetui.

Nuo 2020 metų įsigalios ši išmokų tvarka: numatoma, kad jei sulaukus pensinio amžiaus, pensijų fonde bus sukaupta iki 3 tūkst. eurų, tokia suma išmokama iškart. Sukaupus nuo 3 iki 10 tūkst. eurų, bus mokamos periodinės išmokos iš pensijų fondo, kurios bus paveldimos. Jei sukaupta nuo 10 iki 60 tūkst. eurų, reikės įsigyti pensijų anuitetą iš „Sodros“, bet ir čia yra galimybė užsitikrinti lėšų paveldimumą dar 20-čiai metų.

„Norint, kad didesnė lėšų dalis būtų paveldima, rekomenduojama rinktis atidėtąjį anuitetą. Tokiu atveju nuo pensinio amžiaus pradžios iki dalyviui sukaks 85 metai, bus mokamos periodinės išmokos iš pensijų fondo, o tam skiriama 85-90 proc. sukauptos sumos. Tos lėšos ne tik bus paveldimos, bet ir toliau bus „įdarbintos“ finansų rinkose, todėl bus valdoma jų nuvertėjimo rizika“, - sakė A. Cyba. Nuo 85 metų amžiaus iki gyvos galvos anuiteto išmokas mokėtų „Sodra“, o šiam tikslui būtų skiriami likę 10–15 proc. nuo visos antros pakopos fonde sukauptos sumos – būtent ši dalis ir nebus paveldima.

Mažiau patrauklus variantas paveldėjimo prasme yra standartinis anuitetas, kai išėjus į pensiją visa fonde sukaupta suma bus pervedama į „Sodrą“ ir pensijų išmokos pradedamos mokėti iškart bei mokamos iki gyvenimo pabaigos. Išmokas mokės „Sodra“ papildomai prie valstybės mokamos senatvės pensijos. Kaip ir minėta anksčiau, šios lėšos nebus paveldimos. Jeigu sulaukus pensinio amžiaus yra sukaupta daugiau kaip 60 tūkst. eurų, turto dalis, viršijanti šią sumą, gali būti išmokama vienkartine pensijų išmoka ir yra paveldima, o likusi dalis mokama iki gyvos galvos pagal įsigytą anuiteto variantą.

Mitas Nr. 2: kaupiant pensijai, reikia rinktis tarp antros ir trečios pakopos pensijų fondų

Kadangi finansų ekspertai rekomenduoja pensijoje būti užsitikrinus bent 80 proc. ligtolinių pajamų, kaupimas antros ir trečios pakopos pensijų fonduose ne konkuruoja tarpusavyje, bet papildo vienas kitą. „Kiekvieno žmogaus situacija yra individuali, tačiau kaupimas antroje pakopoje kartu su „Sodros“ pensija leidžia tikėtis užsitikrinti apie 40-50 proc. ligtolinių pajamų lygį. Tuo tarpu trečioji pakopa suteikia galimybę siekti užsitikrinti likusį lėšų poreikį“, - aiškino A. Cyba.

Jis pabrėžia, kad valstybės siūlomus antros pakopos privalumus verta išnaudoti nepriklausomai nuo gaunamų pajamų dydžio. Šiemet valstybės skatinamoji įmoka, skaičiuojama nuo užpraeitų metų šalies vidutinio šalies atlyginimo, į maksimaliai antroje pakopoje kaupiančio asmens pensijų fondą sieks apie 197 eurus per metus. Tai – reikšminga suma tiek gaunantiems mažesnes ar vidutines pajamas, tiek ir uždirbantiems daugiau. O, kaupiant papildomai trečios pakopos pensijų fonduose, galima pasinaudoti GPM mokestine lengvata, kuri priklausomai nuo įmokų į šiuos fondus sumos, per metus siekia iki 300 eurų.

Todėl, turint galimybes, racionaliausia yra išnaudoti visas valstybės teikiamas paskatas, kurių bendra galima suma per metus siekia beveik 500 eurų. Kaupiant tokiomis sąlygomis, per 30 taupymo pensijai metų dalyvaujantis sistemoje gali tikėtis iš viso gauti 14,9 tūkst. eurų skatinimą iš valstybės.

Mitas Nr. 3: pensijų fondai gali bankrutuoti

Pensijų fondų veikimą šalyje prižiūri Lietuvos bankas, o teisės aktai nustato, kad gyventojų pensijų fonduose kaupiamos lėšos jokiu atveju nepatenka į pensijų kaupimo bendrovės sąskaitą ir yra laikomos specialiame banke – depozitoriume, kuris yra svarbi kaupimo sistemos saugumo grandis.

„Dalyvių kaupiamos lėšos yra fiziškai atskirtos nuo pensijų fondų valdytojų turto. Jie kaupimo dalyvių turtu tiesiogiai nedisponuoja. Valdytojai priima sprendimus, kur geriausia „įdarbinti“ lėšas. Kiekvieno sandorio pagrįstumą patikrina bankas saugotojas – depozitoriumas – ir tik įsitikinęs, jog jis neprieštarauja teisės aktams, įvykdo operacijas su fondo turtu. Banko, saugančio fondų turtą, veiklą nuolat prižiūri Lietuvos bankas. Kadangi kaupimo bendrovė dalyvių lėšų tiesiogiai neturi, net ir jos bankroto atveju šios lėšos liktų saugios bei būtų perduotos valdyti kitai pensijų kaupimo bendrovei“, - pabrėžė A. Cyba.

Mitas Nr. 4: antros pakopos pensijų fonduose „apsimoka“ kaupti tik gaunantiems mažas pajamas

„Bendroji rekomendacija yra pradėti kaupti pensijai kuo anksčiau ir skirti tam 10 proc. ir daugiau nuo savo pajamų „į rankas“. Efektyviausia tai daryti išnaudojant kaupimui antrą pakopą ir trūkstamą sumą skiriant kaupimui trečioje pakopoje. Tokia produktų kombinacija leis pasinaudoti valstybės siūlomu skatinimu tiek antroje, tiek trečioje pakopose, nepriklausomai nuo pajamų dydžio“, - sakė specialistas.

Tai iliustruoja pernai 2000 eurų pajamas „į rankas“ gavusio žmogaus pavyzdys, jei jis nuo 2019 m. kaupimui skirtų dešimtadalį šių lėšų ir paskirstytų jas kaupimui antroje ir trečioje pakopoje. Jei jis kauptų antroje pakopoje maksimaliai, jo kas mėnesį iš valstybės gaunama paskata sudarytų apie 16 proc. nuo jo įmokos į pensijų fondą (per metus – beveik 197 eurus), o trečioje pakopoje kaupimui skirdamas trūkstamus 80 eurų kas mėnesį ir, po metų deklaravęs pajamas, jis gautų 20 proc. GPM lengvatą nuo sumokėtų įmokų bei susigrąžintų apie 190 eurų.

„Taip pat didesnes pajamas gaunantiems gyventojams svarbu tai, kad įmokos į antros pakopos pensijų fondus yra skaičiuojamos nuo draudžiamųjų pajamų. Šioms pajamoms, nuo kurių „Sodrai“ mokami mokesčiai, taikomos „lubos“, tad „lubos“ bus taikomos ir įmokai į pensijų fondą. Dėl šios priežasties valstybės į antros pakopos pensijų fondą mokama paskata santykinai išliks reikšminga net ir ženkliai didesnes nei vidutinės pajamas gaunantiems gyventojams“, - sakė A. Cyba. Šios „lubos“ 2019 metais sieks 120 vidutinių darbo užmokesčių, 2020 metais – 84, o nuo 2021 metų – 60 vidutinių darbo užmokesčių per metus.

Mitas Nr. 5: pensijų fondų valdymo bendrovės galės didinti turto valdymo mokestį savo nuožiūra

Kaupiant antros pakopos pensijų fonduose taikomas turto valdymo mokestis, kurio maksimalų dydį nustato įstatymas. 2019 m. jis bus 0,8 proc., 2020 m. – 0,65 proc., kol nuo 2021 m. pasieks 0,5 proc. dydžio metinį turto valdymo mokestį, o turto išsaugojimo fonde šis mokestis sieks tik 0,2 proc. Taigi, 2021 m. valdymo mokestis mažinamas net du kartus lyginant su galiojusiu iki 2019 m., kai jis siekė 1 proc., tad didesnė dalis fonduose sukauptų lėšų liks pensijų fondų dalyviams.

Mitas Nr. 6: „Sodra“ nuo kitų metų pradžios nebepervedinės įmokų, tai turės daryti pats žmogus. To neatlikus, bus užšaldomos sąskaitos, grės baudos ir pan.

„Iš tiesų žmogui įmokų pervedimu pačiam rūpintis neteks – jam pakanka pasirašyti pensijų kaupimo sutartį pasirinktoje pensijų fondų valdymo bendrovėje, įmokas darbdaviai nuskaitys nuo žmogaus darbo užmokesčio, o įmokų į pensijų fondus pervedimu ir toliau rūpinsis „Sodra“, - paaiškino A. Cyba. Taip pat gyventojai ar įmonės galės patys pervesti papildomai lėšų į antros pakopos pensijų fondus, tačiau, kadangi tai yra savanoriškas veiksmas, jokios sankcijos už lėšų nepervedimą negrės.

Mitas Nr. 7: kaupimas pensijai sumažės nuo 6 iki 4,5 proc.

Nors, vertinant papildomo kaupimo pensijai procentų dydžių aritmetinę sumą, atrodo, kad bendrai pensijai kaupti skiriamų įmokų suma 2019 metais sumažės, tačiau nuo šių metų vykdoma mokesčių reforma lems, kad ir toliau kaupiant pensijai maksimaliai, įmokos išliks beveik tokios pačios. Taip atsitiks dėl to, kad atlyginimas „ant popieriaus“ nuo 2019 m. augs 1,289 karto.

Pavyzdžiui, jeigu 2018 m. pajamos „į rankas“ siekė 400 eurų, tai maksimalaus kaupimo atveju (2+2+2) mėnesio įmoka į pensijų fondą 2018 m. buvo 34,4 eurai, o 2019 m. kaupiant maksimaliai (3+1,5) sudarys 34,6 eurus. Jei 2018 m. gaunamas atlygis buvo 1000 eurų į rankas, tai įmoka į pensijų fondą 2018 m. siekė 69,6 eurus, o 2019 m. bus 68,7 eurai, jei atlygis buvo 1500 eurų – atitinkamai 96,7 eurai ir 94,4 eurai.

„Invaldos INVL“ grupei priklausanti „INVL Asset Management“ pensijų fondus valdo nuo 2004 metų. Taip pat bendrovė valdo investicinius fondus, alternatyvias investicijas, individualius portfelius. „Invaldos INVL“ grupei priklausančioms įmonėms daugiau kaip 190 tūkstančių klientų Lietuvoje ir Latvijoje bei tarptautiniai investuotojai patikėjo valdyti virš 650 mln. eurų vertės turto.

Komentuojame šią naujieną:

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų kontaktai:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
       2024-04-19 12:27:56

Kodėl Azijoje šviežius agurkus ne pjausto, o traiško – tokių salotų nevalgėte

Šviežių lietuviškų, šiltnamiuose užaugintų agurkų sezonas įsibėgėja, tad geros jų kainos vilioja vis dažniau gamintis salotas. Gaivios, traškios salotos tinka prie įvairių patiekalų, tačiau paruoštos kiek įdomiau gali tapti ir pagrindine stalo žvaigžde ar sveikais priešpiečiais.
       2024-04-19 12:19:30

Ekspertai: norite statyti moderniai? Atsigręžkite į natūralumą ir tradicijas

Mes tikimės, kad statybų technologijos nuolat tobulės ir taps futuristiškesnės, tačiau klimato kaita verčia suabejoti, ar aklas progresas yra geriausias pasirinkimas.
       2024-04-18 22:33:13

Kokybiška vištiena vertinama visame pasaulyje, kokia jos perspektyva Lietuvoje?

Šiuolaikinė visuomenė vis labiau rūpinasi savo sveikata, geresne savijauta vartodama maistingesnę, natūralesnę ir sveikatai palankesnę produkciją. Vištiena – ne išimtis, o pagaminta iš be antibiotikų užaugintų paukščių yra būtent ta mėsa, kuri vis dažniau aptinkama kiekvieno pirkėjo krepšelyje.
       2024-04-18 20:56:05

Reikalavimo važinėti vasarinėmis padangomis nėra – kodėl būtina tai daryti?

Kaip ir kasmet, nuo balandžio 1 d. automobiliai šalies keliuose gali būti eksploatuojami su vasarinėmis padangomis. Visgi dažnam vairuotojui kyla klausimas, kodėl apskritai verta tai daryti, nes žieminių padangų, jei jos nėra dygliuotos, naudojimas vasaros metu neuždraustas.
       2024-04-18 14:29:51

Erkės perduoda daugiau nei 20 ligų, o Laimo liga gali sukelti 70 simptomų

Atėjus šiltajam sezonui, daugelis pirmiausia skubės į gamtą. Visgi svarbu prisiminti, kad erkių aktyvumas didėja termometro stulpeliams esant dar ne taip aukštai – infekcines ligas pernešantys voragyviai miškuose ir parkuose mūsų tyko jau nuo septynių laipsnių šilumos ir savo pamainą baigia tik vėlyvą rudenį.
       2024-04-18 12:50:03

Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?

Lietuvoje yra apie 319 tūkst. privačių žemės sklypų, kuriuose yra miško. Vidutinis sklypo dydis – apie 2,7 hektaro. Dažnai šių sklypų savininkai yra žmonės, nesusiję su miškininkyste, turintys kitų sričių išsilavinimą, gyvenantys ir dirbantys miestuose.
       2024-04-17 15:34:10

Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas

Saugumas kelyje labiausiai priklauso nuo vairuotojo įgūdžių ir atidumo bei automobilio techninės būklės. Transporto priemonėje įrengtos oro pagalvės taip pat reiškia saugumą nelaimės atveju, tačiau saugos diržo segėjimas yra kiekvieno automobilio vairuotojo bei keleivio asmeninis pasirinkimas, kuris, deja, ne visada būna teisingas.
       2024-04-17 15:31:22

Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė

Šylant orams, į mūsų virtuves vis dažniau atkeliauja agurkai: juos pjaustome į salotas, dedame į šaltibarščius, gardiname jais geriamąjį vandenį. Kai nesinori karštų ir sočių pietų, puikiai atgaivins bulgariška „Tarator“ sriuba.
       2024-04-17 15:17:21

Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti

Viena iš pastaruoju metu populiariausių finansinio sukčiavimo schemų – netikri darbo skelbimai. Jie aukoms gali kelti ypač didelį pavojų, nes jos, pačios to nesuprasdamos, gali tapti nusikaltėlių bendrininkėmis.
       2024-04-17 15:11:49

RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka

Praėjus beveik metams nuo pirmųjų Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) sprendimų, skirtų skaitmeniniams sukčiams pažaboti, buvo apžvelgti jų rezultatai – pristatyta statistika, kurią renka tiek operatoriai, pašto paslaugų teikėjai, tiek susijusios institucijos.
       2024-04-17 15:08:56

Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?

Daugeliui mūsų labai sunku nesutikti su vadove arba bet kuo kitu, kas yra aukštesnėje galios pozicijoje. Tai gali būti ir darbinė, ir asmeninė aplinka – statusu viršesnis žmogus ar vyresnis šeimos narys, mama, tėtis ar kitas autoritetas.
       2024-04-17 15:02:57

Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą

Persikraustymas į naujus namus paprastai būna džiaugsmingas nuotykis, tačiau kartu su juo tenka ir nelengva užduotis saugiai pervežti didelius prietaisus, pavyzdžiui, televizorius, šaldytuvus ir skalbykles.
       2024-04-17 14:56:33

5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau

Parduodant automobilį svarbu turėti visus su jo eksploatavimu susijusius dokumentus. Tai sumažins abejones dėl pardavėjo sąžiningumo bei transporto priemonės būklės.
       2024-04-16 22:02:22

Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką

Š. m. balandžio 16 d. nuo 9 val. iki 12 val. Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (toliau – LRTK) interneto svetainė patyrė kibernetinę ataką, tačiau dėl greitos LRTK reakcijos ir pritaikytų techninių priemonių, jokia žala nepadaryta.
       2024-04-16 16:45:30

Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami

Be išmaniojo telefono – nė žingsnio namuose, tad tokio paties komforto norisi ir keliaujant. Likti be ryšio svetimoje šalyje – ne išeitis, tad Arnoldas Lukošius, „Tele2“ Inovacijų ekspertas, primena, ką reikėtų pasitikrinti ir kokius žingsnius būtina atlikti dar prieš kelionę.
       2024-04-16 13:41:30

7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs

Siekiant finansinės gerovės ir stabilumo, dažnai pamirštamas aspektas yra mūsų finansinis asmenybės tipas. Tai – pasikartojantis elgesys su pinigais ir požiūris į juos.
       2024-04-16 13:30:44

Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės

Šiandien aukščiausiame Lietuvos statinyje – Vilniaus televizijos bokšte – surengtos bokšto viršutinės taurės naujų erdvių rekonstrukcijos pabaigtuvės. Pabaigus šį darbų etapą, lankytojams atveriamos naujos erdvės, kuriose jų laukia naujos paslaugos bei pramogos.
       2024-04-15 14:01:19

Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?

Gyvename dirbtinio intelekto psichozės laikais – stebime lenktynes, kuriose neaiškios nei taisyklės, nei starto ir finišo linijos. Nežinome, kada jos baigsis, tačiau aišku viena – šiandien svarbiausia pasirinkti strategiją ir judėti kryptingai, sako advokatas, „TGS Baltic“ partneris Mindaugas Civilka.
       2024-04-15 13:37:33

Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis

Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu komponentu, šiemet stipriai patempsiančiu šalies ekonomiką į viršų.
       2024-04-15 13:35:07

Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai

Maisto gamyboje prancūzai išties moka panaudoti viską, kas yra geriausia: tiek šviežius ir kokybiškus ingredientus, tiek ištobulintas skonių derinimo technikas. Ką ir bekalbėti apie valgymo kultūrą, kuri skatina mėgautis ne tik maistu, bet ir kompanija.
       2024-04-15 12:56:56

Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?

Jonas, gyvenantis Vilniaus Naujamiesčio mikrorajone, bet dirbantis Viršuliškėse, darbo metu negavo pranešimo apie gaisrą, įsiplieskusį netoli jo namų. Kodėl? Pasak Arnoldo Lukošiaus, „Tele2” Inovacijų eksperto, nors ši konkreti situacija išgalvota,
       2024-04-15 12:48:50

JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms

JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms: atlikusi Lietuvos civilinės aviacijos valdymo ir skrydžių saugos užtikrinimo sistemos auditą, JAV federalinės aviacijos administracija (FAA) suteikė galimybes Lietuvos oro vežėjams vykdyti komercinius skrydžius JAV teritorijoje Lietuvoje registruotais orlaiviais.
       2024-04-15 12:24:48

Kuo naudinga garso terapija?

Teigiamas garso poveikis žmogui žinomas nuo senų laikų. Įvairių istorijų galima rasti jau senovės Egipte, Indijoje, Graikijoje. Tam tikri aspektai pasiekė ir dabartinį laikotarpį. Pavyzdžiui, ganėtinai populiariu užsiėmimu vis dar išlieka garso terapija.
       2024-04-15 12:17:15

Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?

Seifas yra naudingas itin įvairių daiktų saugojimui nuo įsilaužimų ar gaisro. Dažniausiai žmonės šį įsigyja norėdami paslėpti ginklus, dokumentus, pinigus, brangią įrangą, papuošalus, raktus. Žinoma, įvairių vertingų daiktų egzistuoja ir gerokai daugiau.
       2024-04-15 12:10:41

Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos

Nors už lango oras vis gerėja, vasarėja, tačiau saulėtas dienas anksčiau arba vėliau keičia lietingos ir tenka galvoti ką smagaus nuveikti. Žinoma, kad kai šalia yra mylimas žmogus – rasti smagias veiklas yra kur kas paprasčiau.
       2024-04-12 11:27:43

Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos

Vaistai nuo skausmo yra dažnas medikamentas kiekvieno žmogaus vaistinėlėje. Jų populiarumą didžiąja dalimi lemia universalus poveikis – jie vartojami tiek kenčiant ūminį skausmą, tiek turint lėtinių ligų.
       2024-04-10 18:52:18

Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda

2024 m. balandžio 10 d. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (toliau – LRTK) priėmė sprendimą blokuoti 23 IP adresus, kuriais sudaroma galimybė žiūrėti Lietuvos Respublikoje draudžiamas transliuoti pagrindines Kremliaus propagandos televizijos programas.
       2024-04-10 18:47:02

Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai

Kas yra adaptogenai ir kodėl jie svarbūs mūsų organizmui? Adaptogenai yra natūralios kilmės medžiagos, kurios padeda organizmui prisitaikyti prie stresinių situacijų ir įveikti iššūkius. 1947 m. rusų mokslininkas Nikolai Lazarev sukūrė terminą „adaptogenas‘‘.
       2024-04-10 12:25:28

Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą

Dėl didelių ridos klastojimo mastų Lietuvoje nukenčia ne tik naudotų automobilių pirkėjai, bet ir valstybės biudžetas. Automobilių duomenų įmonė „carVertical“ atliko tyrimą daugiau nei dešimtyje Europos šalių tam, kad nustatytų, kaip skirtingose valstybėse kovojama su ridos klastojimu.
       2024-04-09 20:35:59

IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams

Dauguma (59 proc.) tėvų Lietuvoje mano, kad IT srities profesijos yra ir išliks perspektyviais karjeros pasirinkimais jų vaikams, o 39 proc. yra įsitikinę, kad programavimo įgūdžiai yra esminiai ir ateityje jų reikės daugeliui.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.