Pasaulinė sveikatos diena: ligų šaltinio ieškokite lėkštėje

Balandžio 7-oji – Pasaulinė sveikatos diena. Tačiau 2018-ųjų Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) mitybos ataskaitos duomenys šiurpina: su mityba susijusių ligų rodikliai vieni prasčiausių per visą istoriją.

Ne išimtis ir Lietuva – širdies ir kraujagyslių ligos vis dar dažniausia ankstyvos mirties priežastis, o dėl šių ligų atsiradimui įtaką darančio anstvorio kenčia daugiau nei pusė šalies suaugusiųjų. Specialistai pabrėžia, kad siekiant išvengti padarinių būtina susirūpinti mityba. Laimei, į sveikatai palankesnių produktų gamybą įsitraukia ne tik įstatymų leidėjai, bet ir verslo atstovai.

Ligų riziką didina antsvoris

Remiantis PSO ataskaita[1], antsvoris ir nutukimas pasiekė visų laikų rekordą – su šia problema susiduria 38,9 proc. viso pasaulio gyventojų. Pasak gydytojos dietologės Evelinos Cikanavičiūtės, mūsų šalyje šie rodikliai dar aukštesni.

„Remiantis PSO duomenimis, 2016 m. antsvorio Lietuvoje turėjo 59,6 proc. suaugusiųjų, o vienas iš keturių šalies gyventojų (26,3 proc.) sirgo nutukimu. Tai – dvi pagrindinės ne tik širdies ir kraujagyslių ligų, bet ir cukrinio diabeto, nealkoholinės suriebėjusių kepenų ligos priežastys“,– sako gydytoja dietologė.

Būtent širdies ir kraujagyslių ligos yra dažniausia pirmalaikės mirties priežastis: 2017 m. duomenimis[2], jos sudaro 3402 atvejus 100 tūkst. gyventojų. Deja, šiuo aspektu ne tik lenkiame artimiausius kaimynus (Latvijoje šis skaičius siekia 3092, Lenkijoje – 1939 atvejus 100 tūkst. gyventojų), bet ir daugiau nei tris kartus viršijame statistinės grupės vidurkį.

Šio amžiaus epidemija – antrojo tipo cukrinis diabetas

Augantis žmonijos svoris tiesiogiai veikia ir sergančiųjų cukriniu diabetu skaičių – per 34 metus pasaulyje jų padaugėjo beveik keturiskart: nuo 108 mln. 1980-aisiais iki 422 mln. 2014-aisiais[3]. Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje 2017 m. sergančiųjų skaičius siekė 107 tūkst., iš kurių didžioji dauguma sirgo antrojo tipo cukriniu diabetu. Pasak E. Cikanavičiūtės, geriausia šios ligos prevencija – sveika gyvensena.

„Iki 90 proc. cukrinio diabeto atvejų siejama su gyvenimo būdu – netinkama mityba, nepakankamu fiziniu krūviu, antsvoriu bei nutukimu. Per didelis energijos (kalorijų) suvartojimas ir riebalais (ypač sočiaisiais ir transriebalais), paprastaisiais angliavandeniais bei druska gausus racionas didina antrojo tipo cukrinio diabeto riziką. Tuo tarpu skaidulinių medžiagų gausių produktų (mažai rafinuotų grūdų, kruopų, daržovių, vaisių, ankštinių daržovių, sėklų bei riešutų) vartojimas šią riziką sumažina“, – tikina dietologė.

Paskelbta kova su transriebalais

Gydytoja prideda, kad norint išvengti minėtų ligų, pirmiausia reikia atidžiai pažiūrėti, ką dedame į lėkštę: „Mitybos įtaka cukrinio diabeto, nealkoholinės suriebėjusių kepenų ligos ir širdies bei kraujagyslių ligų rizikai – nenuginčijama. Mažiausia, ką galime padaryti – iš savo raciono išbraukti šią riziką didinančias medžiagas. Pavyzdžiui, transriebalus (dalinio hidrinimo metu iš nesočiųjų riebalų rūgščių susidarančius transizomerus), kurie, įrodyta, mažina „gerojo“ cholesterolio kiekį kraujyje ir didina „blogojo“ bei yra įvardijami kaip nepriklausomas rizikos veiksnys širdies ir kraujagyslių ligoms atsirasti.“

PSO ataskaitos duomenimis, transriebalų kiekis mūsų racione dukart viršija statistinio europiečio paros normą, tad nuo šių metų lapkričio 1 d. Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymu didžiausias leistinas transriebalų kiekis bus ribojamas: mūsų rinkai pateikiamuose maisto produktuose jų norma negalės viršyti 2 g / 100 g bendro riebalų kiekio, o produktuose, kur bendras riebalų kiekis mažesnis nei 3 proc., transriebalų kiekis 100 g produkto privalės būti mažesnis nei 10 g / 100 g riebalų.

Cukrus ir druska – rizikos veiksniai

Tačiau transriebalai – ne vienintelė su mityba glaudžiai susijusių ligų priežastis. „Pavyzdžiui, per didelis cukraus kiekis racione susijęs su antsvorio ir nutukimo rizika – pagrindinėmis antrojo tipo cukrinio diabeto bei širdies ir kraujagyslių ligų priežastimis. Pastarųjų riziką didina ir nesaikingas druskos vartojimas. PSO ataskaitos duomenimis, rekomenduojamą paros normą lietuviai viršija dvigubai.“

Gydytoja pabrėžia ir gliukozės-fruktozės sirupo (izogliukozės) reikšmę dienos racionui: „Fruktozė – pats saldžiausias monosacharidas. Gliukozės-fruktozės sirupe jos kiekis gali varijuoti nuo 5 iki 50 proc. Kaip ir visi kiti paprastųjų angliavandenių gausūs produktai, šis sirupas susijęs su antsvoriu ir minėtų ligų rizika. Siekiant jų išvengti, paprastųjų angliavandenių kiekį reikėtų riboti bent iki 10 proc. dienos energijos poreikio, t.y. 50 g / 2 tūkst. kcal.“

Per didelis fruktozės vartojimas ilguoju laikotarpiu didina ne tik antsvorio, nutukimo, bet ir nealkoholinės suriebėjusių kepenų ligos riziką (prilyginamą dėl piktnaudžiavimo alkoholiu atsirandančiam kepenų suriebėjimui) – nuo jos šiandien Europoje kenčia beveik trečdalis žmonių[4].

Žvelgia plačiau

Susirūpinimą keliančią statistiką keisti ryžtasi ir verslo atstovai. Bendrovės „Lidl Lietuva“ paskelbtoje sveikatai palankesnių produktų kūrimo strategijoje[5] nurodoma, kad privačių prekybos tinklo prekės ženklų sudėtyje mažinamas ne tik transriebalų, cukraus ir druskos, bet ir kitų neigiamą poveikį sveikatai galinčių turėti ingredientų, tokių kaip konservantai, dažikliai, sintetinės kvapiosios medžiagos, kiekiai. Tai reiškia, kad dalis atsakomybės nuimama nuo vartotojo pečių, jam siūlant sveikesnius produktus.

„Esame vienas didžiausių prekybos tinklų šalyje, tad mūsų produktai daro reikšmingą įtaką ne vienos Lietuvos šeimos mitybai – tai didelė atsakomybė. Sekdami PSO rekomendacijas bei sparčiai augantį su mityba susijusių ligų sergamumą, savo privačių prekės ženklų produktų sudėtį nuolat tobuliname. Sveikatai palankesnių produktų strategijoje jau dabar pasižadame kuo greičiau iki numatytos normos sumažinti transriebalų kiekį, o iki 2025 m. 20 proc. sumažinti pridėtinio cukraus ir druskos kiekį privačių prekės ženklų gaminiuose“, – sako „Lidl Lietuva“ Kokybės užtikrinimo departamento vadovė dr. Kristina Klemkaitė-Ramanauskė.

Anot dr. K. Klemkaitės-Ramanauskės, šioje strategijoje taip pat numatoma dar griežtesnė konservantų, dažiklių ir kvapiųjų medžiagų kontrolė: iki 2020 m. jų kiekis privačių prekių ženklų produktuose bus sumažintas iki minimalaus. Mažinamas bus ir gliukozės-fruktozės sirupo (izogliukozės) naudojimas šiuose gaminiuose – remiantis „Lidl Lietuva“ sveikatai palankesnių produktų kūrimo strategija, izogliukozė bus naudojama tik tuose produktuose, kur ji reikalinga technologiniu požiūriu, o ne saldumui padidinti.

• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
• 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
• Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti.
• Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
• Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
• „Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks.
• Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?
• Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?
• Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?
• Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“.
• Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus.
• Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148