LSMU medicinos studentai išgelbėjo gyvybę bendramoksliui

Staigi mirtis gali ištikti kiekvieną – reikia būti tam pasirengus. Tad visi būsimieji medikai turėtų praktiškai mokėti pradinio žmogaus gaivinimo veiksmus bei atlikti defibriliaciją.

Šias tiesas būrys užsienio studentų, Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) studijuojančių mediciną, suprato po dramatiško įvykio savaitgalio išvykos į Palangą metu, kai bendramoksliui staiga sustojo širdis.

Daugiau nei aštuonios dešimtys pirmo ir antro kursų LSMU užsienio studentų, gegužės 10–12 dienomis dalyvavę tradicinėje kasmetėje išvykoje, nė neįtarė, kad glaudesniam susipažinimui skirtas renginys patikrins ir jų medicinos įgūdžius. Savaitgalį Palangoje jaunuoliai leido grupės formavimo pratybose, sporto varžybose – o gegužės 12-osios rytą visus sukrėtė netikėtas įvykis: penktojo kurso studentui Henoch’ui sustojo širdis.

Kilo sąmyšis. Nenustatę gyvybės požymių, nukentėjusiojo draugai greitai iškvietė Greitosios medicinos pagalbos medikus ir pradėjo daryti krūtinės ląstos paspaudimus. Prie gaivinančių penktakursių Samah’o Kamal’o Abbas’o ir Sia Wejdan’o prisijungė antrakursiai Victoria Schegerer ir Nick’as Delon’as.

Laikas, belaukiant greitosios medicinos pagalbos medikų, slinko labai lėtai. Studentai tęsė ventiliaciją ir kokybiškus paspaudimus beveik 15 min., kol atvyko medikai. Prijungus defibriliatorių, nustatytas skilvelių virpėjimas, atlikta defibriliacija, po kurios atsinaujino Henoch’o širdies veikla ir kvėpavimas, vėliau nukentėjusysis buvo išvežtas į ligoninę. Studentai padėjo gaivinti net ir atvykus greitosios medicinos pagalbos brigadai, o atgaivintą draugą palydėjo iki ligoninės.

Įvykis Palangoje sukrėtė ne tik renginyje dalyvavusius studentus, bet ir visą LSMU bendruomenę. Kilo daug diskusijų: ar viskas padaryta tinkamai ir laiku, ar studentas nepatirs ilgalaikių pasekmių. Juk greitosios medicinos pagalbos medikai į įvykio vietą atvyko tik po 15 min. Visiems palengvėjo, kai tapo aišku – Henoch’as visiškai atsigavo.

Tuomet žibalo į ugnį įpylė kai kurių gydytojų abejonės, ar širdis apskritai buvo sustojusi, jei studento būklė tokia gera. LSMU Tarptautinių ryšių ir studijų centro dekanės prof. Ingridos Janulevičienės iniciatyva įvykis aptartas Ekstremaliosios medicinos katedroje.

Tai kas gi iš tikrųjų įvyko? Taškus sudėliojo Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos audito išvados, kurios patvirtino, kad medikams atvykus į įvykio vietą Henoch’as buvo be gyvybės požymių, o defibriliatoriuje buvo užrašytas skilvelių virpėjimas, kuris buvo sėkmingai defibriliuotas.

Nėra abejonių, kad studentų kokybiškai atlikti krūtinės paspaudimai ir ventiliacija buvo pagrindiniai gyvybę Henoch'o gelbėję veiksmai. Kardiodiomonitoriaus duomenys rodo, kad studentų rankomis buvo sukurta pakankama kraujotaka, apsaugojusi širdies ir smegenų audinius nuo žūties.

„Kokias pamokas po šio įvykio turime išmokti? Pirmiausia, staigi mirtis gali ištikti kiekvieną žmogų. Turime būti tam pasirengę. Antra – visi mūsų bendruomenės nariai turi ne tik teoriškai žinoti, bet ir praktiškai mokėti pradinio gaivinimo veiksmus: daryti gilius ir greitus krūtinės ląstos paspaudimus, efektyvius įpūtimus bei atlikti defibriliaciją automatiniu išoriniu defibriliatoriumi.

Trečia – kiekvienas pamokytas gaivinti visuomenės narys, nesvarbu, ar jis medicinos darbuotojas, ar ne, turi jungtis į pagalbos teikėjų tinklą, kuris nuo kovo mėn. veikia Lietuvoje. Visi gaivinti mokantys žmonės, į savo mobilųjį įrenginį atsisiuntę mobiliąją programėlę „AED ALERT“ ir joje užsiregistravę, staigios mirties atveju iš greitosios medicinos pagalbos dispečerinės gaus informaciją, jei 750 m atstumu nuo jo buvimo vietos reikalinga pagalba gaivinant žmogų. Pagalbos teikėjų tinklo tikslas – kurti saugesnę, neabejingą ir sąmoningą bendruomenę, mokančią ir norinčią padėti nelaimės ištiktam žmogui.

Visos LSMU bendruomenės vardu didžiuojamės visais studentais, kurie teikė pagalbą staigios mirties ištiktam bendramoksliui, ypač didelė padėka Victoria, Nick’ui, Sia ir Samah, prisiėmusiems atsakomybę ir išgebėjusiems gyvybę“, – sakė LSMU LSMU Ekstremaliosios medicinos katedros lektorė dr. Asta Krikščionaitienė.

• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
• 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
• Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti.
• Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
• Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
• „Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks.
• Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?
• Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?
• Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?
• Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“.
• Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus.
• Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?
• Vairuotojų išbandymas duobėtais keliais, gatvėmis: nuostoliai siekia tūkstančius.
• ES reguliavimas „ChatGPT“ ir dirbtiniam intelektui: pliusų daugiau, nei minusų?
• Skrendame dažnai, suprantame mažai: 9 keisti faktai apie aviaciją.
• Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus.
• Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa.
• Žvejyba – ar tikrai verta?
• Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
• FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams.
• Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?
• „Bitė“ nutraukia 4G namų maršrutizatorių prekybą.
• Įpročiai iš vaikystės: 5 smagūs būdai, padėsiantys vaikams gyventi tvariau.
• Atkreipia dėmesį į dažniausias vaistų nuo skausmo vartojimo klaidas.
• Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai.
• „Elektrum Lietuva“ pajamos augo 1,7 karto, pelnas – 5 kartus.
• Pajamų deklaravimas ir įmokos „Sodrai“: ką svarbu žinoti.
• Šį delikatesą valgė dar pirmykščiai žmonės: jis turi unikalią dietinę savybę.
• Palygino Baltijos šalių gyventojų taupymo ir apsipirkimo įpročius.
• Mūsų augintiniams tai nepatiks: MWC parodoje pristatyti net du šunys-robotai.
• Tokia sriuba – tikra oranžinės spalvos terapija: šildo skrandį ir kelia nuotaiką.
• Ekspertas pataria, kaip valyti plokščiaekranį televizorių.
• Dirbtinis intelektas. Kaip nuo jo apsisaugoti kūrėjams?
• Gauti šių medžiagų vaikams yra gyvybiškai svarbu.
• Kodėl Grenlandijos gyventojai beveik neserga širdies ligomis: tai žuvis.
• Ką daryti norint išlaikyti savo nekilnojamojo turto vertę.
• „Tele2“ su senosios kartos 3G ryšiu atsisveikins iki 2025-ųjų pabaigos.
• Trys technologijų tendencijos, kurios keičia mūsų gyvenimo būdą.
• Artėja kompensacijų metas už saulės elektrinių sukauptą perteklių.
• Kokie naudoti automobiliai labiausiai domino pirkėjus 2023-aisiais?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147