78 proc. Baltijos šalių gyventojų nesirūpina savo duomenų saugumu

Kiekvieną dieną tūkstančiai Lietuvos gyventojų kompiuteryje ar išmaniajame telefone jungiasi prie elektroninės bankininkystės, saugo verslo ir asmeninius duomenis įrenginiuose ar duomenų saugyklose, naudojasi dešimtimis programėlių.

Tačiau kompanijos „Samsung“ inicijuotas tyrimas atskleidė, kad net 78 proc. Baltijos šalių gyventojų visiškai nesirūpina arba labai mažai rūpinasi savo duomenų saugumu kibernetinėje erdvėje.

Technologijų kompanijos užsakymu atlikta apklausa apie kibernetinį ir mobiliųjų įrenginių saugumą parodė, kad tiek Lietuvos, tiek Baltijos šalių gyventojai turi per mažai informacijos apie galimus kibernetinius pavojus arba mano, kad jiems negresia susidurti su asmeninių duomenų vagystėmis.

„Tyrimo rezultatai parodė, kad Baltijos šalių gyventojai ne tik mažai rūpinasi savo saugumu skaitmeninėje erdvėje, bet 60 proc. jų nežino, kaip elgtis, jei į jų paskyrą arba įrenginį buvo įsilaužta. Taip pat, net 93 proc. Lietuvos gyventojų visiškai nesinaudoja arba naudojasi tik keliais kibernetinio saugumo ekspertų patarimais“, – sakė Vaidas Bielinis, „Samsung Electronics Baltics“ pardavimų verslui skyriaus vadovas Baltijos šalims.

Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) vadovas dr. Rytis Rainys sakė, kad nors per 2018 m. Lietuvoje kibernetinių incidentų buvo registruota 3 proc. mažiau nei 2017 m., kibernetinio saugumo požiūriu tiek praėjusiais metais, tiek šiais Lietuvoje buvo gausu įvykių.

„Praėjusiais metais Lietuvoje registravome 53 183 kibernetinius incidentus, tai yra daugiau nei 1000 atakų per savaitę. Nors bendra kibernetinių incidentų statistika rodo nedidelį registruotų incidentų sumažėjimą, tačiau kibernetiniai incidentai tapo labiau sudėtingesni ir kompleksiškesni“, – spaudos konferencijos metu kalbėjo NKSC vadovas.

Pasak ekspertų, kibernetinio saugumo rizikos vis labiau didės, jų pasekmės turės vis didesnį poveikį, o kibernetinių nusikaltimų sukeliami nuostoliai augs. Remiantis amerikiečių kompanijos „Juniper research“ [1] duomenimis, kibernetinių atakų nuostoliai 2019 m. viršys 2 trilijonus dolerių.

Dr. R. Rainys pažymėjo, kad praėjusiais metais išaugo kibernetinių atakų skaičius nutaikytas į valstybinio sektoriaus institucijas.

„Nemaža dalis visos kenkėjiškos kibernetinės veiklos yra nukreipta į viešąjį sektorių. Tai reiškia, kad yra nusitaikoma į Lietuvos energetikos, finansų, saugumo politikos, užsienio reikalų sektorius. Kitas svarbus dalykas, ką mes pažymėjome ir savo ataskaitoje – daugiau, kaip pusė Lietuvos svetainių yra pažeidžiamos“, – pabrėžė dr. R. Rainys.

Atliktas tyrimas atskleidė, kad trečdalis Baltijos šalių gyventojų nėra nė karto pasikeitę el. pašto slaptažodžio, 52 proc. lietuvių nėra keitę savo išmaniojo telefono slaptažodžio, o 20 proc. iš viso nenaudoja jokio išmaniojo telefono užrakinimo kodo.

„Mūsų tyrimas parodė, kad lietuviai gana mažai įsigilinę į duomenų saugumo temą. Beveik pusė respondentų per pastaruosius 6 mėnesius teigia neskaitę nė vieno straipsnio, nematę nė vienos televizijos laidos ar negirdėję nė vienos radijo laidos apie saugumą skaitmeninėje erdvėje. Akivaizdu, jog ne visada įvertiname su šia tema susijusias grėsmes. Palyginimui, viena apklausa yra parodžiusi kad amerikiečiai labiau bijo kibernetinių atakų nei fizinių išpuolių, įskaitant terorizmą, smurtinę mirtį ar seksualinį priekabiavimą.“, – situaciją komentavo „Samsung“ atstovas.

Pasak V. Bielinio, silpnoji grandis siekiant apsisaugoti nuo tokių incidentų, yra žmonės.

„Prisiminkime prieš metus Lietuvoje kilusį „Yandex. Taxi“ skandalą. Nors įspėjimų apie duomenų saugumą ir galimas grėsmes netrūko ir netrūksta, šiandien programėlė ir toliau veikia. NKSC ataskaitoje buvo rašoma, kad ši programėlė reikalauja prieigos prie didelio kiekio jautrių duomenų ir leidimo naudotis įrenginio funkcijomis bei juos perduoda į Rusiją. Tačiau šiandien tikrai yra žmonių, kurie ir toliau siunčiasi šią programėlę nepaisydami nei žiniasklaidoje mirgančios informacijos, nei valstybinių institucijų perspėjimų. Vartotojai dažnai patys save stato į pavojų elgdamiesi neatsargiai ir sudarydami galimybę kenksmingai programinei įrangai patekti į jų įrenginius“, – kalbėjo ekspertas.

V. Bielinis priminė, kad reikėtų toliau ir intensyviau inicijuoti visuomenės švietimo projektus, aktyviau skleisti informaciją apie apsisaugojimo būdus. Taip pat išmaniųjų telefonų gamintojai, siekdami užtikrinti visapusišką vartotojo telefono duomenų apsaugą, iš anksto įrenginius aprūpina specialiais saugumo sprendimais. Todėl vartotojai ketindami įsigyti naują išmanųjį telefoną turėtų atsižvelgti ir į šį aspektą. O ką galime padaryti mes patys?

„Manau, visi žinome pagrindines taisykles, kaip geriausiai apsaugoti savo mobilųjį telefoną ir kitus įrenginius. Tai reguliarus programinės įrangos atnaujinimas, stipraus lygio slaptažodžiai ir reguliarus jų keitimas. Taip pat nesisiųskite programėlių iš nepatikimų šaltinių, gavę neaiškų elektroninį laišką ar žinutę – ištrinkite. Tai patys paprasčiausi veiksmai, kuriais galite apsaugoti savo duomenis ir informaciją“, – patarimais dalinosi V. Bielinis.

• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148