Atmintinė keliaujantiems lėktuvu: ką reikėtų žinoti apie Šengeno erdvę?

Nors Lietuva Šengeno erdvėje yra daugiau kaip 10 metų, neretam keliautojui, ypač skrendančiam iš oro uosto pirmą kartą, kyla klausimų apie keliones Šengeno ir ne Šengeno erdvėse.

Lietuvos aviacijos ekspertai aiškina apie šių erdvių ypatumus ir pataria, į ką reikėtų atkreipti dėmesį, kad kelionė praeitų sklandžiai ir nekeltų jokių rūpesčių.

Oro uostuose – dvi atskiros zonos

Šengeno erdvė – tai valstybių, pasirašiusių Šengeno sutartį, teritorijos, kuriose vidaus sienų kontrolė panaikinta. Šiuo metu Šengeno erdvei priklauso 26 šalys. 22 iš jų, kaip ir Lietuva – Europos Sąjungos (ES) valstybės, tačiau šioje erdvėje yra ir ES nepriklausančios Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija ir Šveicarija.

Kasmet Šengeno erdvę kerta apie 1,25 mlrd. žmonių. Tam, kad keleivių srautai būtų valdomi efektyviai, oro uostai, priklausantys Šengeno zonai, yra padalinti į dvi aiškiai atskirtas zonas keleivių terminalų viduje.

„Lietuvai prisijungus prie Šengeno erdvės, šalies oro uostuose buvo atlikti pertvarkymai pagal Šengeno sutarties reikalavimus. Buvo atskirti keliautojų srautai, įdiegta keleivių srautų valdymo sistema. Konkretiems reisams parenkami keleivių judėjimo maršrutai yra matomi švieslentėse ir informaciniuose monitoriuose“, - pasakoja Lietuvos oro uostų Saugos ir saugumo departamento direktorius Vidas Kšanas.

Tai reiškia, kad tam tikri laipinimo vartai skirti būtent į Šengeno šalis vykdomiems skrydžiams, o likę – Šengeno erdvei nepriklausantiems. Tad pagal tai, į kokią šalį skrendama, parenkami ir atitinkami laipinimo vartai.

Ne Šengeno erdvėje – dokumentų kontrolė

Srautų paskirstymas padeda keleiviams oro uostuose judėti sparčiau, nes priklausomai nuo to, į kuriai erdvei priklausančią šalį vykstama, galioja ir skirtingos kontrolės procedūros. Kertant Šengeno valstybių narių vidaus sienas, paso kontrolei pateikti nereikia, tad atvykus į oro uostą belieka užsiregistruoti į skrydį (jei to nepadarėte prieš tai) ir pereiti aviacijos saugumo patikrą.

Tuo tarpu vykstant į Šengeno erdvei nepriklausančią užsienio šalį, oro uoste esančiame Valstybės apsaugos tarnybos poste yra papildomai tikrinami keliautojo asmens dokumentai.

„Kiek laiko turi galioti dokumentas, nustato pačios valstybės, tad prieš skrendant į konkrečią šalį visuomet patartina šį laikotarpį pasitikrinti. Priklausomai nuo šalies, į kurią vykstama, gali būti tikrinama viza, taip pat užduodami kausimai apie kelionės trukmę ir tikslus, lėšas, reikalingas pragyvenimui vizito šalyje metu“, – aiškina V. Kšanas. Be to, jis atkreipia dėmesį, kad vykdoma dokumentų patikra, natūralu, pareikalauja ir daugiau laiko, tad keliaujantiems už Šengeno zonos ribų reikėtų į tai atsižvelgti ir atvykti į oro uostą kiek anksčiau.

Asmens dokumento nereikėtų pamiršti ir Šengeno zonoje

Vienas iš didžiausių Šengeno erdvės privalumų keliautojams neabejotinai yra tas, jog kertant valstybių narių vidaus sienas, tą galima daryti be vizų ir pasienio kontrolės. Vis dėlto Lietuvos oro uostų atstovas pabrėžia, jog keliaujant visuomet privalu turėti su savimi asmens tapatybės kortelę arba pasą.

„Visos Šengeno erdvei priklausančios šalys turi teisę savo teritorijoje patikrinti asmens tapatybę. Be to, tam tikrų situacijų metu – iškilus pavojui saugumui, masinių tarptautinių sportinių renginių metu kontrolės procedūros pasienyje gali būti grąžintos“, - sako Lietuvos oro uostų atstovas.

Nepilnamečiai gali keliauti ir vieni

V. Kšanas taip pat pažymi, kad tiek vykstant į Šengeno erdvei priklausančias, tiek nepriklausančias šalis nepilnamečiai gali keliauti ir vieni. Jiems reikės galiojančios asmens tapatybės kortelės arba paso.

„Keliaujant ne Šengeno erdvėje taip pat būtinas bent vieno iš tėvų rašytinis notariškai patvirtintas sutikimas“, - akcentuoja jis. Jei vaikas keliauja su vienu iš tėvų, o judviejų pavardės nesutampa, gali prireikti pateikti ir vaiko gimimo liudijimą.

Lietuvos oro uostų atstovas primena, kad dėl kelionei reikalingų dokumentų visuomet pravartu pasidomėti iš anksto prieš planuojamą skrydį, o kylant įvairiems klausimams jau oro uoste, visuomet galima kreiptis į jame dirbantį personalą.

Apie Lietuvos oro uostus

Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. Per 2018 m. jie aptarnavo 6,3 mln. keleivių ir 61 tūkst. skrydžių. Vasaros sezono metu iš Lietuvos oro uostų 14 aviakompanijų tiesiogiai skraidina 86 reguliariosiomis kryptimis į 67 miestus 27 šalyse.

• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
• 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
• Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti.
• Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
• Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
• „Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks.
• Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?
• Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?
• Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?
• Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“.
• Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus.
• Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?
• Vairuotojų išbandymas duobėtais keliais, gatvėmis: nuostoliai siekia tūkstančius.
• ES reguliavimas „ChatGPT“ ir dirbtiniam intelektui: pliusų daugiau, nei minusų?
• Skrendame dažnai, suprantame mažai: 9 keisti faktai apie aviaciją.
• Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus.
• Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa.
• Žvejyba – ar tikrai verta?
• Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
• FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams.
• Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?
• „Bitė“ nutraukia 4G namų maršrutizatorių prekybą.
• Įpročiai iš vaikystės: 5 smagūs būdai, padėsiantys vaikams gyventi tvariau.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147