Telefoniniai virusai pavojingumu aplenkė kompiuterinius

Visi žinome, kad tiek kompiuterių, tiek telefonų virusai gali pridaryti rimtų bėdų. Tačiau tai teorija. Žiūrint iš praktinės pusės, telefonų virusai šiais laikais tapo netgi pavojingesni.

O pagrindine jų pavojingumo priežastimi tapo vien tai, kad šiandien savo išmaniesiems telefonams patikime itin svarbią informaciją – prieigą prie banko sąskaitos, svarbias žinutes, konfidencialias nuotraukas ir kt. Todėl šiandien būtina žinoti ne tik kuo skiriasi kompiuteriniai virusai nuo telefoninių, bet ir kaip nuo jų visų apsiginti. „Bitės Profai“ dalinasi 5 taisyklėmis, kurias reikėtų prisiminti susidūrus su virusais.

„Kompiuteriniai virusai dienos šviesą išvydo pirmiau nei telefoniniai virusai. Pirmasis kompiuterinis virusas buvo sukurtas 1971 metais ir vadinosi „Creeper“. Šis virusas galėjo savavališkai plisti per kitus kompiuterius, kurie buvo tame pačiame tinkle. Tuo metu pirmasis telefoninis virusas buvo sukurtas praėjus beveik 30 metų po pirmojo kompiuterių viruso – tik 2000-aisiais! Nepaisant to, jau pirmasis telefoninis virusas, pavadinimu „Timofonica“, galėjo savavališkai siuntinėti žinutes iš užkrėsto telefono. O šiandien telefoniniai virusai – dar galingesni“, – sako Alytaus „Bitės“ salone dirbantis „Bitės Profas“ Andrius Archangelskis ir nurodo 5 taisykles, kurios padės atsilaikyti prieš šiuolaikinius virusus.

1. Įrenginio sugadinimas – ne blogiausia žinia

A. Archangelskis pastebi, kad dažniausiai visi bijo, jog virusai sugadins turimus įrenginius, tačiau šiais laikais programišių atakos gali pridaryti ir rimtesnių bėdų.

„Tiek kompiuterinis, tiek telefoninis virusas gali sugadinti įrenginį taip, kad jis nebeįsijungs. Bet tai nebūtinai yra baisiausias dalykas, kuris gali nutikti. Daug baisiau yra tai, kad bet kokia žmogaus slapta informacija, pradedant nuotraukomis ar vaizdo įrašais ir baigiant bankiniais prisijungimais, gali būti išplatinta viešoje erdvėje ar patekti į sukčių rankas. O virusai šiandien gali sukelti abu šiuos dalykus, tad saugoti reikėtų ne vien įrenginius, bet ir savo asmeninę informaciją“, – teigia A. Archangelskis.

2. Apsisaugoti nuo virusų kompiuteryje paprasčiau

„Kalbant apie apsisaugojimą nuo kenkėjiškų programų, viskas priklauso nuo antivirusinės programinės įrangos pačiame įrenginyje. Pavyzdžiui, kompiuteriai su operacine sistema „Windows“ iš karto turi antivirusinę „Windows defender“. Tad vartotojas, nieko papildomai į kompiuterį neįrašydamas, jau yra apsaugotas. Tuo metu su telefonais situacija yra keblesnė. Didieji gamintojai, tarp kurių „Apple“, „Samsung“ ir kiti dažniausiai yra gamykliškai aprūpinti antivirusine apsauga, pavyzdžiui, telefonai „Galaxy S10“ turi „Samsung Knox“ apsaugos platformą. Tačiau keblumai prasideda tada, kai žmonės užsisako internetu įvairius pigesnius, neaiškių gamintojų telefonus, kurie dažnai nebūna aprūpinti jokiomis antivirusinėmis programomis. Todėl renkantis telefoną pravartu išsirinkti tokį, kuris iš anksto padėtų apsisaugoti ir nuo virusų“, – perspėja ekspertas.

3. Ir kompiuteriniais, ir telefoniniais virusais galima apsikrėsti tais pačiais būdais

„Kartais to neįvertiname, bet apsikrėsti tiek telefoniniais, tiek kompiuteriniais virusais galima tais pačiais būdais. Pavyzdžiui, elektroniniu paštu gavus neaiškią nuorodą, gautą iš neatpažinto siuntėjo ir ją atsidarius. Tiek telefonu, tiek kompiuteriu nuspaudus tokia nuorodą vienodai galima apkrėsti įrenginį. Atitinkamai, tiek telefonų, tiek kompiuterių virusai gali pridaryti tiek pat žalos jūsų įrenginiui, todėl gavus įtartiną nuorodą jas atsidaryti iš bet kokio įrenginio yra tiek pat pavojinga“, – nurodo A. Archangelskis.

4. Kompiuterinį virusą sukurti lengviau

„2018 metų pirmojo ketvirčio duomenimis, iš visų aptiktų virusų net 73,8 proc. buvo aptikti „Windows“ operacinėje sistemoje ir tik 5,63 proc. „Android“ operacinėje sistemoje. Likę 20,57 proc. buvo aptikti įvairiose kitose operacinėse sistemose. Šie skaičiai liudija, kad lengviau yra parašyti virusą kompiuteriui, tačiau tam programišiai turėjo ir daugybę metų tobulėjimui. Iš kitos pusės, telefoniniai virusai sunkiau parašomi ar ne taip dažnai pasiekia vartotoją, bet turi tokį patį potencialią pridaryti daug žalos“, – sako A. Archangelskis.

5. Kompiuteriniai virusai dažniausiai negali pakenkti telefonui

Kartais galvojama, kad jei buvo apkrėstas kompiuteris, virusas gali lengvai pakenkti ir išmaniajam telefonui, bet A. Archangelskis paneigia šį mitą.

„Virusas, kuris buvo sukurtas pakenkti kompiuteriui, dažniausiu atveju negali pakenkti ir telefonui. Pavyzdžiui, gana dažnai kompiuterinis virusas gali būti „.exe“ failas. Tokį failą gali atidaryti tik kompiuteriai su „Windows“ operacine sistema, tačiau telefonai negali atidaryti tokio tipo failų, tad ir apsikrėsti nuo jų negali. Kita vertus, šiandien kenkėjiškos nuorodos ar puslapiai gali atpažinti, ar vartotojas jungiasi naudodamasis kompiuteriu, ar išmaniuoju telefonu ir pritaikyti būtent tam įrenginiui skirtą virusą. Galiausiai, programišiai kiekvieną dieną stengiasi sugalvoti naujų būdų apkrėsti tiek mūsų kompiuterius, tiek išmaniuosius telefonus, todėl būtina išlikti budriems“, – apibendrina A. Archangelskis.

Jei sužinoti daugiau apie virusus, kaip nuo jų apsisaugoti ar turite užkrėstų įrenginių, pagalbos visada galite kreiptis „Bitės“ tinklalapyje arba į didžiuosiuose Lietuvos miestuose įsikūrusius „Bitės Profus“, kurie bet kada patars bei atsakys į jums rūpimus klausimus.

• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
• 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
• Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti.
• Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
• Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
• „Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks.
• Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?
• Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?
• Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?
• Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“.
• Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus.
• Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148