Viešo kalbėjimo mokanti aktorė Aldona Vilutytė: „Žiovulys yra tobulas pratimas“

Vakar Vilniaus universitete vykusioje atviroje diktorės, teatro ir kino aktorės, radijo laidų vedėjos, viešojo kalbėjimo trenerės Aldonos Vilutytės praktinėje paskaitoje gausiai susirinkusi publika prunkštė, garsiai mykė, dejavo, nemandagiai žiovavo ir zvimbė kaip bičių avilys.

Tokius balso padargus lavinančius pratimus lektorė siūlo atlikti kasdien mašinoje, darbe ar net stovint eilėse. Tą daro ir ji pati.

„Balsas yra nuostabus mums duotas instrumentas, kalba – labai galingas įrankis, tik mes ne visada mokame juo naudotis. Norint valdyti auditoriją, visų pirma reikia mokėti valdyti save: savo kvėpavimą, savo balsą, kalbos turinį, savo kūną“, – sako A. Vilutytė.

Kvėpavimas – gražios kalbos pamatas

Kalbėjimas yra vienas iš pagrindinių komunikacijos elementų. Kuo labiau žinome, ką norime pasakyti, tuo aiškiau kalbame ir esame lengviau suprantami. Mūsų atidžiau klausysis, jei mūsų kalba bus pritaikyta auditorijai, su kuria mes bendraujame.

A. Vilutytės teigimu, norėdami, kad mus girdėtų ir suprastų įvairios auditorijos, privalome pagal situaciją adaptuoti perteikiamą informaciją, savo balso intonaciją, parinkti atitinkamus žodžius.

Auditoriją paprastai veikia ne tik kalbėjimo maniera, bet ir kalbėtojo balsas, jo kvėpavimas, žodžių arsenalas ir tartis.

„Nemalonu klausytis tam tikro registro, nemalonaus balso tembro, užspausto balso, kuris mus gali veikti erzinamai, blokuojamai. Tuomet negalime atsipalaiduoti ir visavertiškai priimti perteikiamos informacijos“, – sako viešojo kalbėjimo trenerė.

Ji įsitikinusi, kad šių laikų stresas, greitis, nerimas kelia dar vieną problemą, turinčią reikšmės mūsų oratoriniams įgūdžiams – mūsų kvėpavimą daro paviršinį, negilų.

Pasak lektorės, kalbant neturėti oro labai sunku, tada nukenčia mūsų tartis, balso skambesys, sklandus minčių dėstymas.

Todėl norint sėkmingai kalbėti ar tiesiog atpalaiduoti savo kūną reikia mokytis taisyklingai įkvėpti ir iškvėpti, lėtinti ir žeminti savo kvėpavimą, nes jis yra gražios kalbos pamatas.

„Jeigu mes gausime daugiau oro, giliau įkvėpsime, tai kalbėsime laisviau, mūsų balsas bus gyvesnis ir aiškesnis“, – tikina lektorė.

Žiovulys – tobulas pratimas

Viešo kalbėjimo mokanti aktorė sako, kad žaidimas yra geriausias būdas mokytis. Atliekant juokingus pratimus, kurie lavina mūsų raumenis, atsakingus už kalbėjimą, plaučius ir netgi dikciją, dažniausiai greitai ir kartu tariami tokie sunkūs garsai kaip „s-š“, „z-ž“.

„Kalbėjimas yra fiziškai labai aktyvus procesas, todėl mes turime pajungti visą kūną, kad jis mums padėtų kalbėti“, – teigia A. Vilutytė.

Kaip kūno apšilimas yra svarbus prieš varžybas, taip ir kalbėjimo aparato apšilimas svarbus prieš ilgus kalbėjimus. Kaip sportininkai treniruoja kūną, taip daug viešai kalbantys žmonės turėtų elgtis ir su balsu.

Lektorė siūlo balsą mankštinti ypač lengvai, bet kur tinkančiais „tinginio“ pratimais – mykimu, nekultūringu, maurojančiu žiovuliu, vaitojimu, dejavimu, atsidusimu su garsu, prunkštimu, greitakalbėmis.

Anot jos, bet koks sudėtingų garsų junginys (pvz., „doleris už barelį“, „pakopa po pakopos“, „reindžerio revolveris“) greitai ir ilgai sakomas yra mankšta, skirta dikcijai lavinti. O žiovulys yra tobulas žandikaulio atpalaidavimo pratimas, grąžinantis mums žemą tembrą.

„Kalbėjimo specialistai sako, kad žemu tembru pasakyta informacija labiau pasiekia adresatą, žemo tembro, atpalaiduoto balso maloniau klausytis.“

Viešai kalbėti bijo visi

A. Vilutytės manymu, kuo mes įdomiau gyvename, kuo daugiau bendraujame, skaitome knygų, žiūrime filmų, tuo įdomiau kalbame ir lengviau formuluojame mintis. Kitas sėkmingo kalbėjimo veiksnys yra dėmesys klausytojui.

„Visą laiką turiu galvoti ne apie save kalbantį, bet apie žmogų, kuriam aš kalbu. Jis turi būti svarbesnis už mane. Aš esu tik informacijos perteikėjas, besidalijantis patirtimi. Dalijimosi aspektas perteikiant bet kokį turinį yra labai svarbus“, – įsitikinusi viešo kalbėjimo trenerė.

Kartais atrodo, kad žmonės, kurių darbas yra susijęs su kasdieniu viešu kalbėjimu, nesusiduria su baimės jausmu. Lektorė nuramina, kad viešo kalbėjimo baimė yra natūrali ir kad bijo visi, net ir aktoriai, kasdien lipantys į sceną.

Tačiau, jeigu rimtai pasiruošiame ir nusiteikiame kalbėti prieš auditoriją, tuomet turėtume labiau to norėti nei bijoti.

„Norėkite būti išgirsti, gerai pasiruoškite ir atiduokite viską“, – pataria A. Vilutytė.

Diktorė, teatro ir kino aktorė, radijo laidų vedėja, viešojo kalbėjimo trenerė Aldona Vilutytė apie viešąjį kalbėjimą pasakojo ir patirtimi su auditorija dalijosi Vilniaus universiteto ir advokatų kontoros „Glimstedt“ rengiamoje LEAD ciklo viešoje paskaitoje „Kaip kalbėti, kad tave išgirstų“.

• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148