Darbo rinkos tendencijos: 5 patarimai personalo vadovams

66 proc. Europos vadovų teigia, jog darbo rinkoje patiriamas talentų trūkumas. Jis net gi artėja prie krizinio lygmens, kai svarbiems strateginiams tikslams pasiekti trūks tai padaryti galinčios darbo jėgos. Dėl šios priežasties talentų pritraukimas įkaitusioje darbo rinkoje ir tinkamas personalo valdymas tampa ypatingai svarbiu uždaviniu.

Ką daryti kompanijų personalo vadovams, kad jų komandos būtų profesionalios, lojalios ir sėkmingos?

Vilniuje, „Microsoft“ rengtoje konferencijoje Personalo vadovams, pastarieji dalinosi savo įžvalgomis apie įkaitusią Lietuvos ir pasaulio darbo rinką. Norintiems joje išsiskirti, pranešėjai rekomendavo kreipti dėmesį į įvairiapusį darbuotojų įgalinimą bei tinkamą technologijų pritaikymą ne tik verslo, bet ir komandos reikmėms. Galima išskirti 5 patarimus, kurie konferencijoje buvo minimi kaip itin svarbūs šiuolaikiškiems ir sėkmingiems personalo vadovams.

Talentams reikia leisti keisti pasaulį

Tyrimų duomenimis, 30 proc. su technologijomis susijusių darbo pozicijų 2020 m. bus neužimtos, nes trūks jose dirbti galinčių specialistų. Todėl talentų pritraukimas, atranka ir išsaugojimas tampa vis svarbesniu darbdavių iššūkiu.

„Technologijų plėtrai įgaunant neįtikėtiną pagreitį, turime nepamiršti, kas yra šio proceso varomoji jėga. Tai - žmogaus gebėjimas kurti ir diegti naujoves. Dar prieš keletą metų buvo įprasta manyti, kad kiekviena šiuolaikinė pirmaujančio verslo strategija turėtų būti skaitmeninė strategija. Visgi, patirtis rodo, kad būtent „minkštoji“ – žmogiškoji – strategijos pusė nulemia jos įgyvendinimo sėkmę. Dėl šios priežasties tinkamų darbuotojų pritraukimas ir išlaikymas, motyvavimas ir kvalifikacijos kėlimas, pokyčių valdymas – tai temos, kurių svarba verslo augimo bei transformacijos kontekste ir toliau didėja,“, – sako Lina Petruškevičiūtė, „EY“ vyresnioji darbo grupės vadovė.

Kaip tinkamai valdyti talentus, kai konkurencija dėl darbuotojų rinkoje – ypatingai didelė? Atsakymų gali būti daug ir įvairių, tačiau viena tendencija ypatingai ryški – darbuotojai siekia prasmės jausmo, kurį darbdavys ir turi stengtis sukurti.

„Prasmės jausmą kiekvienam suteikti gali skirtingi dalykai. Tačiau visi sutaria, jog tikrai prasminga ta veikla, kuri turi pozityvios įtakos bendruomenėms, visuomenei ir pasauliui. Ši nuostata ypač jaučiama žvelgiant į jaunus, Z kartos specialistus. Pasak „Global Tolerance“, net 62 proc. jų teigia norintys tokios karjeros, kuri turėtų aiškią įtaką visuomenės gerovei. O kompanijos kultūra ir yra būtent tai, kas įgalina jaunus žmones tai daryti“, – sako Claudia Petre, „Microsoft“ vyresnioji personalo vadovė Baltijos šalyse.

Skatinkite skirtumus

Gyvename lygių galimybių laikais, kai skirtumai ne glaistomi, bet ryškinami ir tarpusavyje derinami. Tyrimų duomenimis, tai ne tik moraliai teisinga, bet ir realiai veiksminga.

„Yra 15 proc. tikimybė, jog lyties atžvilgiu mišrios komandos finansiškai aplenks tokios savybės neturinčias komandas. Ir svarbiausia čia ne lyčių skirtumai, o skirtingų požiūrių ir savybių nauda, siekiant bendro rezultato. Bendras darbas yra pagrindas inovacijoms gimti ir atnešti geriausius rezultatus klientams, nes į diskusijas ir projektus tai atneša skirtingų nuomonių. Vadovų tikslas yra užtikrinti darbuotojų laisvę ir galimybes saugiai, patikimai keistis idėjomis, mokytis vieniems iš kitų“, – sako C. Petre.

Kartu tai turi ir dar vieną teigiamą šalutinį poveikį – darbuotojai jaučiasi vertinami ir įtraukti į bendrą kompanijos plėtrą. Tai leidžia jiems patirti anksčiau minėtą prasmės jausmą. „Tyrimų duomenimis, 80 proc. darbuotojų teigia, kad jų įtraukimas į veiklas yra labai svarbus faktorius, renkantis darbdavį. Net 72 proc. respondentų sako, kad dėl šios priežasties galėtų keisti darbą ir pasirinkti labiau įtraukiančias organizacijas. Tai rodo, kiek darbuotojams svarbus priklausymas bendruomenei, įsitraukimas į bendras veiklas“, – sako „Microsoft“ atstovė.

Augti svarbu ne tik finansiškai

Verslas vis daugiau dėmesio skiria ne kuo didesniam monotoniško ir sunkaus darbo kiekiui, bet tobulėjimui ir augimui. Tai padeda rasti gyvenimą lengvinančius sprendimus, įdomesnes idėjas.

„Tyrimų duomenimis, 65 proc. pradinukų, dabar pradedančių eiti į mokyklą, ją baigę dirbs darbuose, kurie šiandien dar neegzistuoja. Todėl darbdaviai privalo būti atviri ir savo verslą vystyti ne tik patikrintais principais, bet ir ieškoti naujų galimybių darbuotojų kvalifikacijos kėlimui ir persikvalifikavimui, kompanijos kultūros vystymui“, – sako C. Petre.

Pastarajai antrina ir Lina Mieliauskienė, kompanijos „Change Partners“ partnerė ir pokyčių konsultantė. Ji teigia, kad pasaulis bus vis mažiau kategorijomis suskirstytas, todėl turime jaukintis neapibrėžtumą ir nežinomybę bei mokytis būti ir veikti joje: „Mūsų smegenys baigė formuotis prieš 10 tūkst. metų, kai mums ypatingai svarbus buvo saugumas. Nors laikai jau pasikeitę, mes vis dar bandome ieškoti saugių ir patikimų formų bei priemonių daryti ir kurti verslą. Tačiau mus sups tik daugiau nežinomybės ir netikrumo, išplaukusių profesijų ir sunkiai suvokiamų santykių tarp dirbtinio intelekto ir žmogaus. Todėl labai rekomenduoju pratintis prie tos nežinomybės ir netikrumo būsenos bei pradėti daugiau eksperimentuoti, ieškoti, augti.“

Tinkamas lyderis dabar ne veda, o įgalina

Vadovo-lyderio vaidmuo organizacijose svarbus buvo visada. Taip yra ir dabar, tačiau vadovo samprata kinta – tai ne galios, bet pokyčių skatinimo pozicija.

„Vadovai ir lyderiai turi nuolat kalbėti su darbuotojais ir kurti su jais ryšį. Visada priminti kompanijos misiją ir vertybes, patys gyventi jomis, skatinti darbuotojus augti ir keistis. Mes siekiame, kad vadovai ugdytų savo darbuotojus, jais nuoširdžiai rūpintųsi ir kartu su jais kurtų palaikančią ir įtraukiančią darbo aplinką“, – sako C. Petre.

Mieliauskienė taip pat primena, kad toks vadovo požiūris yra būtina kiekvieno vadovo atsakomybė: „Žmogaus smegenims labai sudėtinga pratintis prie pokyčių, nes viena iš didžiausių žmogaus baimių yra nežinomybė ir netikrumas – kai negali nieko pamatuoti ir nesi nieko panašaus daręs. Todėl suvokti, kuo pokyčių metu gyvena organizacijos žmonės, dėl ko nerimauja – kiekvieno vadovo startinė pozicija, kuri padeda kurti darbuotojus įgalinančius sprendimus.“

Svarbu skaidrinti veiklą ir tarpusavio komunikaciją – taip padėsite darbuotojams jaustis lengviau. Būtina griauti mitus, gandus ir legendas – vietoje to, kalbėti atvirai, sąžiningai tirti darbuotojų požiūrį į kompaniją ir priimti duomenimis grįstus sprendimus.

Technologijų revoliucija 2.0: junkite žmones ir technologijas

88 proc. kompanijų teigia, kad kompanijos ateičiai strategiškai svarbi yra kompanijos kultūra – nuostatos, kaip ir kodėl kompanijos vysto savo verslą. Kiekvieno žmogaus indėlis svarbus kuriant šias nuostatas ir augant verslui, tačiau kaip šiuos vertybinius pokyčius įdiegti? Čia ypatingai pasitarnauti gali technologijos.

„Turime įvertinti ir besikeičiančią darbo rinką. Tyrimai rodo, kad naujajai darbuotojų kartai patrauklus darbo užmokestis nebėra pagrindinis ar svarbiausias kriterijus renkantis darbo vietą. Ši karta nori dirbti kompanijoms, kurios turi prasmingą ir socialiai atsakingą misiją bei gali pasiūlyti lanksčius darbo santykius. Ši karta nori dirbti su lyderiais, kurie įkvepia, ir su tiesioginiai vadovais, kurie aktyviai prisideda prie jų asmeninio augimo, duodami dažną grįžtamąjį ryšį, karjeros patarimus. Technologijų taikymas darbo vietoje gali padėti atliepti didelę dalį šių poreikių“ – sako L. Petruškevičiūtė.

Kaip pastebi C. Petre, technologijos įgalina mus veikti produktyviau, nes suteikia galimybę sėkmingai jungti žmones tarpusavyje. Anksčiau technologijos buvo skirtos tam, kad procesus tiesiog imtume atlikti greičiau, o šiandien jos taip pat labai svarbios skatinant žmonių bendradarbiavimo galimybes. Norėdami įgalinti darbuotojus siekti aukščiausių tikslų, vadovai taip pat turi pasitelkti technologijas. Jos leidžia sėkmingai suteikti būtiniausius resursus – statistikos duomenis, planus, įžvalgas, grįžtamąjį ryšį ir kitą naudingą informaciją. Taip darbuotojai gauna viską, ko reikia, norint priimti svarbius ir protingus sprendimus ir taip lengviau pasiekti asmeninius ir kompanijos tikslus.

Anot C. Petre, tinkamas technologijų diegimas patenkina ir kitus darbuotojų poreikius: „Tyrimai rodo, kad 37 proc. technologijų profesionalų verčiau gautų 10 proc. mažesnį atlygį, jei tik turėtų galimybę dirbti iš namų. O tai sėkmingai užtikrinti galime tik technologijų pagalba.“

Be to, technologijas ir dirbtinį intelektą darbe reikėtų matyti ne kaip pridėtinę vertę, bet kaip būtinybę. Tyrimai rodo, kad 85 proc. įmonių 2020 m. planuoja įdiegti dirbtinio intelekto sistemas savo veikloje, o 80 proc. verslų sako, kad tai būtina sąlyga jų konkurencingumui rinkoje užtikrinti.

• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
• 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
• Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti.
• Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
• Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
• „Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks.
• Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?
• Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?
• Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?
• Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“.
• Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus.
• Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148