6 iš 10 lietuvių nėra linkę pratęsti garantijos: įvardijo, kodėl

60% lietuvių, įsigydami buitinę techniką, elektronikos prietaisus, TV, foto ar video techniką nėra linkę pratęsti jų garantijos. Tarp dažniausiai įvardijamų priežasčių – manymas, kad pigiems daiktams tokia garantija nereikalinga (32 proc.).

Kiti mano, kad ji – pinigų švaistymas, jei daiktas nesugenda (20 proc.) ir tikėjimas, kad daiktą pigiau suremontuoti nei pratęsti jo garantinį laikotarpį (13 proc.). Tokius duomenis atskleidė startuolio „Saugo“ užsakymu tyrimų bendrovės „Vilmorus“ atlikta apklausa.

Nerekomenduoja perkant pigius daiktus

Pasak vieno iš startuolio įkūrėjų Jono Čeponio, iš tiesų, yra vienintelis atvejis, kai pratęsta garantija neapsimoka.

„Pavyzdžiui, jeigu perkate pigų daiktą, įprastai net neturėsite galimybės pratęsti jo garantijos, nes tokia paslauga tiesiog nebus teikiama. Mes net nerekomenduojame pratęsti garantijos pirkiniui, kurio vertė mažesnė nei 100 EUR“, - sako Jonas Čeponis, vienas iš pratęstos garantijos startuolio „Saugo“, vystomo kartu su „Lietuvos draudimu“, įkūrėjų.

Visais kitais atvejais, J. Čeponio teigimu, pratęsti garantiją verta, nes ji praktiškai visuomet kainuoja pigiau nei sugedusio daikto remontas.

„Pratęsti garantinį laikotarpį aktualiausia tuomet, kai įsigyjama didesnės vertės buitinė technika, TV, kiti elektronikos prietaisai. Pavyzdžiui, perkate skalbimo mašiną, kuri kainuoja 400 EUR. Jai sugedus po garantinio laikotarpio, smulkių gedimų remontas kainuotų 50-100 EUR, taip pat prisidėtų apie 30 EUR transportavimo išlaidos, o jeigu gedimai rimtesni, reikėtų įskaičiuoti ir dalių kainą. Tuo metu už pratęstą garantinį laikotarpį sumokėtumėte keliasdešimt eurų. Tad įsigyjant visus prietaisus, kurių vertė didesnė nei 100 EUR, tikrai verta pasvarstyti apie pratęstą garantiją“, - sako J. Čeponis.

Tai patvirtina ir apklausos duomenys. 40 proc. gyventojų visgi būtų linkę pratęsti garantiją, nes daiktui sugedus, sutaupytų lėšų jo remontui, o 20 proc. tiki, kad pati garantija kainuoja pigiau nei remontas.

Pratęstų garantiją, jei daiktui nesugedus atgautų pinigus

Apklausa taip pat atskleidė, kad dar apie 20 proc. gyventojų nėra linkę pratęsti garantijos, nes mano, jog įprastai daiktai tarnauja ilgiau nei nurodyta gamintojo garantijoje. Kitaip tariant, vyrauja nuomonė, kad jei daiktas lieka sveikas, pinigai už pratęstą garantiją yra tiesiog prarandami.

„Apibendrinant visas priežastis, paaiškinančias, kodėl žmonės nesirinktų pratęstos garantijos, galima daryti išvadą, kad dauguma bando įvertinti daikto sugedimo riziką ir suprasti, ar kaina, kurią moka už pratęstą garantiją, yra adekvati pirkinio kainai. Kitaip tariant, vertinama, ar ilgesnis garantinis laikotarpis apsimoka, ar ne. Būtent į tai atsižvelgėme kurdami startuolį ir pasiūlydami galimybę žmonėms susigrąžinti dalį sumokėtos sumos, jeigu daiktas nesugenda“, - teigia J. Čeponis.

Tai patvirtina ir tyrimo duomenys. 40 proc. gyventojų, kurie nebūtų linkę pratęsti garantijos, paklausti ar pakeistų nuomonę, jei dalis sumokėtos sumos, daiktui nesugedus, jiems būtų grąžinta, atsakė teigiamai.

Pinigų grąžinimo kriterijus aktualiausias pasirodė jaunesniems respondentams. Gavę galimybę susigrąžinti dalį sumos, nuomonės apie pratęstą garantiją dažniausiai nekeistų vyriausi (60 m. ir daugiau) gyventojai.

Pratęsti garantiją labiau linkę jaunesni gyventojai

Apibendrinant tyrimo duomenis, apskritai pratęsti garantiją labiau linkę jaunesni (18-49 m.) gyventojai, turintys aukštąjį išsilavinimą ir aukštas pajamas.

Tačiau įdomu tai, kad tarp jauniausių (iki 29 m.) gyventojų nemaža dalis (15 proc.) teigė, jog sugedus daiktui, labiau būtų linkę jį iškart pakeisti nauju nei pratęsti garantinį laikotarpį. Tad galima daryti prielaidą, kad tvarumo tendencijos Lietuvoje dar nėra itin populiarios.

Tyrimo duomenimis, tarp gyventojų, kurie nebūtų linkę pratęsti garantijos – didesnė dalis vyresnių (virš 50 m.) gyventojų, turinčių nebaigtą vidurinį išsilavinimą ir gaunančių 201-400 EUR pajamas vienam šeimos nariui.

Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa atlikta 2019 m. lapkričio mėnesį. Jos metu tyrimų bendrovė „Vilmorus“ apklausė 1000 vyresnių negu 18 metų šalies gyventojų.

• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
• 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
• Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti.
• Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
• Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
• „Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks.
• Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?
• Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?
• Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?
• Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“.
• Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus.
• Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148