Darbo keitimo grėsmės: kaip pasiruošti spontaniškumui?

Turbūt ne vienam žmogui yra pasitaikiusi situacija, kai darbą tenka palikti, nors naujojo paieškos dar nepradėtos. Statistika rodo, kad naujo darbo paieškos vidutiniškai trunka apie pusmetį, o net 4 iš 10 gyventojų, netekę pagrindinių pajamų, nesiskolindami išgyventų vos mėnesį.

Tačiau net ir netikėtiems darbo pokyčiams galima kažkiek pasiruošti, kad šis laikotarpis per daug neapsunkintų ir finansiškai.

PaskutiniaiStatistikos departamento duomenys patvirtina, kad naujo darbo paieška gali užtrukti. Blogiausias scenarijus, kuomet darbo ieškoma vienerius metus ir ilgiau, ištinka netoli trečdalio (28 proc.) visų darbo ieškančiųjų. 17 proc. žmonių darbą pavyksta rasti per 6-11 mėnesių, o 19 proc. darbo ieško 3-5 mėnesius. Žmonės, kuriems darbo paieška trunka neilgai (1-2 mėn.) sudaro 17 proc., o greičiau nei per mėnesį darbą randa vos kas dešimtas darbo ieškantis gyventojas.

„Statistika rodo, kad nereikia pervertinti savo galimybių ir yra labai svarbu turėti sukaupus finansinį rezervą, kuris leistų išgyventi ir darbo paieškos laikotarpiu padengti bent jau būtinąsias išlaidas. Viena yra taupyti atostogoms, tačiau visai kas kita yra sukaupti reikiamą sumą nežinomo ilgio laikotarpiui, kai santaupos bus vienintelis pragyvenimo šaltinis, o jų reikės ir maistui, ir komunaliniams mokesčiams, gal net įsipareigojimams bankui ar vaikų ugdymui. Deja, apklausos rodo, kad didelė dalis gyventojų su turimomis santaupomis išgyventų vos mėnesį, todėl būtų priversti skolintis“, - sako „Credit24” Klientų patirties valdymo vadovė Donata Stoškuvienė.

Lietuvos banko pernai atlikta apklausa atskleidžia, kad praradus pajamas 26 proc. Lietuvos namų ūkių galėtų pragyventi iki 3 mėnesių. Taip pat 26 proc. iš santaupų išgyventų ne ilgiau nei 1 mėnesį, o 12 proc. – vos savaitę.

„Jei prarastų darbą, virš 6 mėnesių išgyventi nesiskolinę galėtų tik 17 proc. namų ūkių Lietuvoje – tai nesudaro net penktadalio mūsų gyventojų, kai tiek laiko susirasti naują darbą trunka netoli pusei jo ieškančių. Todėl pirmas patarimas būtų nepriimti skubių sprendimų ir nemesti darbo nežinant realių savo galimybių rasti naują, ypač, jei šeima turi vaikų ar didesnių finansinių įsipareigojimų. Tačiau visko gyvenime nesuplanuosi, todėl tokioms „staigmenoms“ būtų protinga taupyti“, – teigia D. Stoškuvienė.

Vienos taupymo formulės nėra, bet sutaupyti gali visi

Žmonės savo biudžetą valdo skirtingai, atsižvelgdami į savo kasdienius poreikius: vieni, vos gavę atlyginimą, iškart atsideda tam tikrą procentą pinigų nenumatytoms gyvenimo situacijoms, kiti taupymui skiria mėnesio gale likusių pinigų likutį. Kai kurie gyvena šia diena ir pinigų finansiškai saugiai ateičiai neskiria visai. Nors taupymas yra individualus sprendimas ir viena formulė neveiks visiems žmonėms, tačiau D. Stoškuvienė teigia, kad, protingai skirstant biudžetą, taupymui skirtą sumą visuomet galima rasti.

„Būtinosios maisto, būsto, transporto išlaidos aišku yra neišvengiamos, bet net ir jas įmanoma šiek tiek apkarpyti. Pavyzdžiui, daugiau gaminti namie ir pasidomėti, kaip maisto nešvaistyti. Automobilį išmainę į viešąjį transportą, sutaupysite ne tik degalams skirtą sumą, tačiau ir kitų išlaidų, tokių, kaip automobilio priežiūra ar draudimas. O iškeitę jį į dviratį, sutaupytumėte sporto klubo abonemento išlaidas“, - sako „Credit24“ finansų ekspertė.

D. Stoškuvienė pabrėžia, kad nebūtina atsisakyti pramogų ar džiuginančių naujų pirkinių, tačiau norint atsidėti ateičiai ir spontaniškiems karjeros pokyčiams, negalima visai neplanuoti biudžeto ir gyventi „nuo atlyginimo iki atlyginimo“.

„Uždirbant vidutinį atlyginimą ir kas mėnesį atsidedant tik 10 proc. nuo atlyginimo, per du metus sukaupsite apie 2000 Eur. Jeigu jūsų būtinosios išlaidos sudaro apie 60-70 proc. atlyginimo, praradus darbą sutaupyta suma garantuos, kad jau tris mėnesius galėsite gyventi nesiskolindami. Atitinkamai taupydami būsite ramūs ir pasiruošę spontaniškiems pokyčiams darbe“, - pataria D. Stoškuvienė.

• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
• 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
• Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti.
• Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
• Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
• „Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks.
• Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?
• Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?
• Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?
• Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“.
• Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus.
• Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?
• Vairuotojų išbandymas duobėtais keliais, gatvėmis: nuostoliai siekia tūkstančius.
• ES reguliavimas „ChatGPT“ ir dirbtiniam intelektui: pliusų daugiau, nei minusų?
• Skrendame dažnai, suprantame mažai: 9 keisti faktai apie aviaciją.
• Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus.
• Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa.
• Žvejyba – ar tikrai verta?
• Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
• FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams.
• Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?
• „Bitė“ nutraukia 4G namų maršrutizatorių prekybą.
• Įpročiai iš vaikystės: 5 smagūs būdai, padėsiantys vaikams gyventi tvariau.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147