Skie­pų bau­bas: mi­tai ir fak­tai apie vak­ci­na­vi­mą

Su­au­gu­sių pa­cien­tų vak­ci­na­vi­mas Lie­tu­vo­je yra vie­nas ma­žiau­sių Eu­ro­pos Są­jun­go­je. Gy­dy­to­jas in­fek­to­lo­gas prof. Ar­vy­das Amb­ro­zai­tis sa­ko, jog ne­pa­grįs­tos skie­pų bai­mės su­si­da­ro dėl men­ko vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­mo ir ypač ak­ty­vaus an­ti­vak­ci­ni­nin­kų ju­dė­ji­mo.

Mat šie ban­do žmo­nes pa­veik­ti ne moks­lo įro­dy­to­mis ži­nio­mis, o emo­ci­jo­mis.

Per­nai ki­lę ty­mų, šių me­tų pra­džio­je - kok­liu­šo pro­trū­kiai dau­ge­liui už­mi­nė mįs­lę, iš kur šie at­si­ra­do, jei iš­nai­kin­ti bu­vo prieš dau­ge­lį me­tų? Spe­cia­lis­tai tei­gia, jog vi­ru­sų su­kel­toms li­goms ke­lio už­kirs­ti ne­lei­džia vi­suo­me­nė­je vis dar ga­jūs mi­tai dėl skie­pų. Kaip at­skir­ti pe­lus nuo grū­dų ir ne­už­kib­ti ant an­ti­vak­ci­ni­nin­kų ju­dė­ji­mo kab­liu­ko, kal­ba­mės su gy­dy­to­ju in­fek­to­lo­gu prof. Ar­vy­du Amb­ro­zai­čiu.

- Mi­tų apie skie­pus yra vi­so­kių. Ko­kie po­pu­lia­riau­si? Pa­nei­ki­te juos.

- Pra­dė­ki­me nuo gri­po. Tei­gia­ma, kad tai - vi­so la­bo per­ša­li­mas, nuo jo esą ne­mirš­ta­ma. Ta­čiau PSO nu­ro­do, jog gri­po pan­de­mi­jos grės­mė at­si­dū­rė tre­čio­je vie­to­je tarp di­džiau­sių grės­mių vi­suo­me­nės svei­ka­tai. Prieš ją sto­ja tik oro tar­ša ir ne­in­fek­ci­nės li­gos.

Vy­rau­ja mi­tas esą vak­ci­na nuo gri­po ne tik ne­ap­sau­go, o prie­šin­gai – li­gą su­ke­lia. Iš tie­sų vak­ci­no­je nė­ra vi­ru­so, to­dėl gri­po su­kel­ti skie­pas ne­ga­li. Ji ima veik­ti po ke­lių sa­vai­čių, to­dėl įma­no­ma su­sirg­ti gri­pu ir per šį lai­ko tar­pą.

Ven­gia­ma skie­py­tis vy­res­nia­me am­žiu­je esą vak­ci­na nė­ra veiks­min­ga. Taip, vak­ci­na yra veiks­min­ges­nė ir ge­riau ap­sau­go skie­pi­jan­tis jau­na­me am­žiu­je nei se­nat­vė­je, ta­čiau se­nat­vė­je vak­ci­na yra ypač efek­ty­vi nuo kom­pli­ka­ci­jų ir mir­ties, su­ser­ga­ma žen­kliai sil­pnes­ne li­gos for­ma.

Dar klai­din­gai sa­ko­ma, jog skie­py­tis nuo gri­po be­pras­miš­ka, nes jo vi­ru­sai kas­met kei­čia­si, to­dėl ne­įma­no­ma nu­spė­ti, koks jis bus šie­met. Anaip­tol - vak­ci­na kas­met nu­spė­ja­ma ir kei­čia­ma.

Taip pat vy­rau­ja mi­tas esą vak­ci­na su­ke­lia rim­tų kom­pli­ka­ci­jų, bet su­in­te­re­suo­ti gy­dy­to­jai ir far­ma­ci­jos kom­pa­ni­jos nuo žmo­nių tai sle­pia.

Ven­gia­ma skie­py­tis ir ma­nant, jog vak­ci­ną ga­li pa­keis­ti spor­tas, svei­kas gy­ve­ni­mo bū­das, čes­na­kas, ho­me­o­pa­ti­niai vais­tai.

- Iš kur at­si­ran­da tiek ne­pa­grįs­tų bai­mių skie­py­tis?

- Esa­ma kal­bų, esą skie­pi­jan­tis re­mia­mos far­ma­ci­jos kam­pa­ni­jos, kaž­kas iš to pra­lobs­ta. Be to, la­bai di­de­lę įta­ką da­ro an­ti­vak­ci­ni­nin­kų ju­dė­ji­mas. Ta­čiau jų tei­gi­niai ne­tu­ri jo­kio moks­li­nio pa­grin­di­mo. Žmo­nes ban­do­ma pa­veik­ti tik per emo­ci­jas - taip įti­kin­ti leng­viau­sia. Mes, me­di­kų ben­druo­me­nė, ne­sa­me taip ge­rai kaip šio ju­dė­ji­mo ša­li­nin­kai įval­dę in­for­ma­ci­nės sklai­dos, to­dėl mums tam­pa žen­kliai sun­kiau įti­kin­ti skie­py­tis.

Per­nai Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­ja įvar­di­jo de­šimt di­džiau­sių grės­mių vi­suo­me­nės svei­ka­tai – tarp jų at­si­dū­rė ir abe­jo­nės vak­ci­noms.

- Ne­jau pa­si­mo­ko­me tik iš skau­džių pa­tir­čių? Ko­kie dar ar­gu­men­tai pa­ska­tin­tų žmo­nes pre­ven­ciš­kai už­bėg­ti li­gai už akių skie­pi­jan­tis?

- Skie­pų pa­di­dė­ji­mą ska­ti­na re­zo­nan­si­niai mir­čių ar li­gų at­ve­jai, ku­rių ga­li­ma iš­veng­ti pa­si­skie­pi­jus. Ne­se­niai žmo­nės puo­lė skie­py­tis nuo ty­mų, kai bu­vo be ga­lo daug su­sir­gi­mų. O iki tol vy­ra­vo nuo­mo­nė, kad skie­py­tis nė­ra pras­mės, jei nie­kas ap­lin­kui ir taip ne­ser­ga. Skie­pai ta­po sa­vo sė­mės įkai­tu.

- Jei an­ti­vak­ci­ni­nin­kai už me­la­gin­gą in­for­ma­ci­jos sklei­di­mą bū­tų pa­trau­kia­mi bau­džia­mo­jon at­sa­ko­my­bėn, gal­būt abe­jo­nių skie­pais ma­žė­tų...

- Lie­tu­vo­je yra žo­džio lais­vė. Žmo­nės tu­ri lais­vę kal­bė­ti. Net ir tie, ku­rie ne­tu­ri me­di­ci­ni­nio iš­si­la­vi­ni­mo. Taip ir gims­ta mi­tai, kad vak­ci­no­se yra bež­džio­nių ląs­te­lės. In­ter­ne­to ne­už­drau­si - žmo­nės tu­ri tei­sę čia pa­si­sa­ky­ti. Pro­ble­ma, kad ne­su­ge­ba­ma at­skir­ti tei­sin­gos in­for­ma­ci­jos nuo klai­din­gos. Vis dėl­to dar esa­me po­so­vie­ti­nė ša­lis - ne­pa­si­ti­ki­me nei pro­fe­so­riais, nei eks­per­tais. La­biau ti­ki­me in­for­ma­ci­ja in­ter­ne­te ir po­pu­lis­ti­niais svai­čio­ji­mais. Be to, esa­me nu­si­vy­lę ži­niask­lai­da. Ši, kad su­lauk­tų di­des­nio po­pu­lia­ru­mo ir pa­siek­tų di­des­nių rei­tin­gų, re­mia pa­si­sa­kan­čius prieš skie­pus, taip į gais­rą įpūs­da­ma dar dau­giau de­guo­nies.

Tu­rė­tu­me su ži­niask­lai­da dirb­ti iš­vien – švies­ti žmo­nes tei­sin­ga lin­kme, o ne klai­din­ti.

- Kad gim­tų mi­tas, rei­kia tu­rė­ti tam aks­ti­ną. Iš kur jų pri­si­gau­do­ma? Kuo grin­džia­ma to­kia in­for­ma­ci­ja? Pa­vyz­džiui, kad vak­ci­na tu­ri vė­žio ge­nų.

- Ga­liu at­sa­kin­gai pa­sa­ky­ti, kad far­ma­ci­nės ben­dro­vės jų vak­ci­nų ga­my­bo­je tik­rai ne­nau­do­ja. Šiuo­lai­ki­nės vak­ci­nos aukš­to ly­gio, jo­se nė­ra jo­kių me­džia­gų, ku­rios da­ry­tų nei­gia­mą įta­ką žmo­gaus or­ga­niz­mui. Kad iš­ras­tos vak­ci­nos bū­tų pa­lei­džia­mos į apy­var­tą prieš tai yra ti­ria­mos še­še­rius aš­tuo­ne­rius me­tus. Ant­raip pa­sau­lio vais­tų agen­tū­ros vak­ci­nų su ža­lin­go­mis me­džia­go­mis ne­re­gist­ruo­tų.

- Ko­kie dar veiks­niai ne­lei­džia di­din­ti skie­pų ap­im­čių mū­sų ša­ly­je?

- Ko­ją pa­ki­ša ir pa­čių gy­dy­to­jų po­žiū­ris į su­au­gu­sių­jų vak­ci­na­ci­ją. Kiek­vie­nais me­tais nuo gri­po pa­si­skie­pi­ja vos treč­da­lis. Dar daug gy­dy­to­jų ne­su­pran­ta gri­po vak­ci­nos reikš­mės tarp su­au­gu­sių­jų. O ko­le­gos tu­rė­tų pa­si­skie­py­ti pir­mie­ji, nes tie­sio­giai ben­drau­ja su ser­gan­čiais pa­cien­tais.

Ap­mau­du, kad bu­vo at­mes­tas Vy­te­nio Po­vi­lo An­driu­kai­čio pa­siū­ly­mas ne­pri­im­ti į iki­mo­kyk­li­nes ug­dy­mo įstai­gas vai­kų, ne­skie­py­tų pa­gal skie­pi­ji­mo ka­len­do­riaus pla­ną. Tai bu­vo įvar­dy­ta kaip žmo­gaus tei­sių pa­žei­di­mas. Bet ne­si­skie­pi­jant pa­žei­džia­mos to vai­ko, ku­ris yra skie­py­tas ir pa­si­rin­ko ne­sirg­ti, tei­sės.

Nuomonė:

In­fek­to­lo­gas prof. Al­vy­das Laiš­ko­nis:

- Di­de­lė pro­ble­ma, kad mū­sų me­di­kai ne­tu­ri vie­nin­gos nuo­mo­nės apie skie­pus – tai yra mū­sų mo­ky­mo de­fek­tai. To­dėl kaip iš­ei­tis ga­lė­tų bū­ti pa­teik­ti vi­siems vie­nin­gą, moks­lu pa­grįs­tą in­for­ma­ci­ją apie skie­pus. Taip lik­tų ma­žiau vie­tos įvai­riau­sioms in­ter­pre­ta­ci­joms. Kar­tais šei­mos gy­dy­to­jai pa­mirš­ta pri­min­ti, ko­kie svar­būs skie­pai su­au­gu­sie­siems. Iš­skir­čiau tris pa­čius ak­tu­a­liau­sius: nuo er­ki­nio en­ce­fa­li­to – (ypač po šios šil­tos žie­mos er­kės bus su­ak­ty­vė­ju­sios, kaip nie­kad). Taip pat vy­res­nio am­žiaus žmo­nėms re­ko­men­duo­čiau skie­py­tis nuo plau­čių už­de­gi­mo. Nuo jo pa­si­skie­py­ti svar­bu ser­gan­tiems on­ko­lo­gi­nė­mis ir tam tik­ro­mis lė­ti­nė­mis li­go­mis. Pas­ta­riems šis skie­pas yra vals­ty­bės kom­pen­suo­ja­mas.

Taip pat kas de­šimt me­tų rei­kė­tų pa­si­skie­py­ti nuo dif­te­ri­jos ir stab­li­gės. Ypač tai ak­tu­a­lu dir­ban­tiems su že­me. Šis skie­pas yra vals­ty­bės kom­pen­suo­ja­mas.

Į vai­kų kom­pen­suo­ja­mų skie­pų ka­len­do­rių yra įtrauk­ti šie skie­pai:

En­ge­rix B - He­pa­ti­to B vak­ci­na;

Pen­ta­xim - Kok­liu­šo, dif­te­ri­jos, stab­li­gės, B ti­po Ha­e­mop­hi­lus in­flu­en­zae in­fek­ci­jos, po­lio­me­ti­to vak­ci­na;

Syn­flo­rix - Pneu­mo­ko­ki­nės in­fek­ci­jos vak­ci­na;

Pri­orix - Ty­mų, epi­de­mi­nio pa­ro­ti­to, rau­do­nu­kės vak­ci­na;

Cer­va­rix - žmo­gaus pa­pi­lo­mos vi­ru­so (16 ir 18 ti­pų) in­fek­ci­jos vak­ci­na (kom­pen­suo­ja­ma mer­gai­tėms gi­mu­sioms tik nuo 2006.09 mėn.) ;

Bex­se­ro - B ti­po me­nin­go­ko­ki­nės in­fek­ci­jos vak­ci­na (kom­pen­suo­ja­ma gi­mu­siems tik nuo 2018.05 mėn.);

RotaTeq - Ro­ta­vi­ru­si­nės in­fek­ci­jos vak­ci­na (kom­pen­suo­ja­ma gi­mu­siems tik nuo 2018.09 mėn.);

Te­tra­xim - Kok­liu­šo, dif­te­ri­jos, stab­li­gės, po­lio­mie­li­to vak­ci­na;

Bo­ost­rix - Kok­liu­šo, dif­te­ri­jos, stab­li­gės vak­ci­na. ­ci­jo­mis.

• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
• 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
• Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti.
• Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
• Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
• „Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks.
• Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?
• Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?
• Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?
• Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“.
• Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus.
• Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?
• Vairuotojų išbandymas duobėtais keliais, gatvėmis: nuostoliai siekia tūkstančius.
• ES reguliavimas „ChatGPT“ ir dirbtiniam intelektui: pliusų daugiau, nei minusų?
• Skrendame dažnai, suprantame mažai: 9 keisti faktai apie aviaciją.
• Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus.
• Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa.
• Žvejyba – ar tikrai verta?
• Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
• FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams.
• Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?
• „Bitė“ nutraukia 4G namų maršrutizatorių prekybą.
• Įpročiai iš vaikystės: 5 smagūs būdai, padėsiantys vaikams gyventi tvariau.
• Atkreipia dėmesį į dažniausias vaistų nuo skausmo vartojimo klaidas.
• Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai.
• „Elektrum Lietuva“ pajamos augo 1,7 karto, pelnas – 5 kartus.
• Pajamų deklaravimas ir įmokos „Sodrai“: ką svarbu žinoti.
• Šį delikatesą valgė dar pirmykščiai žmonės: jis turi unikalią dietinę savybę.
• Palygino Baltijos šalių gyventojų taupymo ir apsipirkimo įpročius.
• Mūsų augintiniams tai nepatiks: MWC parodoje pristatyti net du šunys-robotai.
• Tokia sriuba – tikra oranžinės spalvos terapija: šildo skrandį ir kelia nuotaiką.
• Ekspertas pataria, kaip valyti plokščiaekranį televizorių.
• Dirbtinis intelektas. Kaip nuo jo apsisaugoti kūrėjams?
• Gauti šių medžiagų vaikams yra gyvybiškai svarbu.
• Kodėl Grenlandijos gyventojai beveik neserga širdies ligomis: tai žuvis.
• Ką daryti norint išlaikyti savo nekilnojamojo turto vertę.
• „Tele2“ su senosios kartos 3G ryšiu atsisveikins iki 2025-ųjų pabaigos.
• Trys technologijų tendencijos, kurios keičia mūsų gyvenimo būdą.
• Artėja kompensacijų metas už saulės elektrinių sukauptą perteklių.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147