- Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
- Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
- Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
- Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
- Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
- Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
- 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
- Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti.
- Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
- Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
- Ką naujausi išmanieji televizoriai siūlo kompiuterinių žaidimų mėgėjams?
- Ateitis jau čia: 5 išmaniųjų televizorių funkcijos, kurias verta išbandyti.
- Blokuojami 53 IP adresai, kuriais pasiekiami Rusijos propagandiniai kanalai.
- Patarimai, kurie leis televizorių namuose žiūrėti lyg būtumėte kino teatre .
- „NTV-Plus“ pradėjo teikti televizijos paslaugas Kaliningradui iš 56E pozicijos.
- Priimtas sprendimas užblokuoti 3 interneto svetainių kopijas.
- Blogai pastatytas televizorius – pinigų išmetimas į balą.
- Televizorių gamintojai žengia į ryškumo karus ir vaizdus be laidų.
- RRT sprendimas leis pagerinti televizijos transliavimo kokybę regionuose.
- Skirtos baudos už draudžiamų rusiškų televizijos programų platinimą.
- RRT: radijo stotis „Sputnik“ ir Lietuvos pasirinkta programa.
- Kodėl Lietuvoje galime matyti ir girdėti kitose šalyse transliuojamas laidas?
- „TV3 Grupė“ įsigyja „M-1“ valdomas radijo stotis.
- Iš Sitkūnų radijo stoties prabilo „Radio Pravda“.
- Bendrovei „Plunsta“ skirta bauda už dezinformacijos skleidimą.
- „Rusradio LT“ pakeitė pavadinimą, nuo šiol ji – „R RADIO LT“.
- SM apgailestauja dėl neišsamiai išdiskutuoto skaitmeninio radijo projekto.
- Muzikinis testas jūsų ausinėms: prireiks šių 7 dainų.
- Kalėdinė muzika: kodėl vienus džiugina, o kitus pykdo?
- Garso įrašymo istorija: nuo kalbėjimo į „ragą“ iki balso pavertimo tekstu.
- Rugpjūčio 23-oji – internautų diena: kas sukūrė internetą?
- Išlikite saugūs internete: patarimai, kaip išvengti nuotolinių sukčių pinklių.
- „Facebook“ stoja į kovą prieš „Twitter“: į rinką žengia „Threads“.
- Pokyčiai lėktuvų keleiviams – jau nuo kitos savaitės: leis naudoti 5G ryšį.
- Staiga atsiradusi „Klaida 404“: kaip jos išvengti ir atverti norimą svetainę?
- Jungtinės Karalystės būstuose gigabitinis internetas taps privalomas.
- Ryškiausi 2022-ųjų pokyčiai socialiniuose tinkluose: kas turi šansų?
- Internetas atšventė 40-ąjį jubiliejų: nuo karo baimės iki žmogaus teisės.
- Renkamės internetą namams: ekspertas atskleidė, kokios spartos iš tiesų reikia.
- Didžiųjų technologijų kompanijų laukia sunkūs laikai – bręsta interneto pokyčiai.
- „Aš nesu robotas“ – atsakė, kodėl DI robotams įveikti testą tampa vis lengviau.
- Kibernetinis saugumas (ne)apsimoka? Kaip įmonėms sutaupyti ir apsisaugoti.
- Nepatikėkite savo duomenų tik vienam įrenginiui: kaip saugoti duomenų kopijas.
- Ruošiatės vasarą dirbti iš šiltų kraštų? Galite netekti svarbių duomenų.
- Jus jau apgaudinėja ir dirbtinis intelektas: 5 patarimai, kaip apsisaugoti.
- Kibernetinio saugumo ekspertas ragina būti atidiems atsiskaitant internete.
- Nauja paieškos svetainė yra tarsi „Google“ ir „ChatGPT“ mišinys.
- Kompiuteriniai žaidimai: tendencijos ir naujausi technologiniai sprendimai?
- Nuotolinis darbas: nulinio pasitikėjimo reikalas.
- Nepaspaustas „Save“ mygtukas gali kainuoti daug darbo valandų.
- Jungtis tarp smegenų ir kompiuterio – kokias galimybes ji suteiks žmogui?
- Moterys mokslininkės: iššūkiai ir kaip paskatinti moteris išlikti mokslo kelyje?
- Ekspertas paaiškina: kas yra kvantiniai kompiuteriai ir kam jų reikia?
- Fotonika ir lazeriai – raktas į aplinkos tvarumą.
- Vytautas Getautis: kartais naujų išradimų idėjos kyla ir bėgiojant stadione.
- Fizikai įsitikinę: XXI amžius – tai fotonų įgalinimo laikmetis.
- VU virusologė L. Kalinienė apie koronavirusą: klausimų šiandien daug.
- Ką daro vienas galingiausių lazerių pasaulyje, kurį sukūrė lietuviai.
- Neuromokslininkas: psichodeliniai grybai reikšmingai keičia smegenų struktūrą.
- Paaiškino, kaip gyvybė yra išvis įmanoma, ir gavo Nobelio premiją.
- 5 mažmeninėje prekyboje sparčiausiai įsitvirtinančios inovacijos.
- Technologijų tendencijos: kokie metai laukia IT sektoriaus 2024-iais.
- Kas yra „VoLTE“ ir „VoWiFi“ technologijos bei kokį iššūkį jos sprendžia?
- „ChatGPT“ meluoja ir neraudonuoja: kaip išvengti DI melo pinklių?
- Išmani apsauga: ekspertas pataria, kaip užtikrinti namų prietaisų saugumą.
- 4 technologijos, kurios mūsų kasdienybę pakeis jau artimiausiais metais.
- Netolima ateitis: nauji telefonai salonuose iš 100 proc. panaudotų detalių.
- „SpaceX“ į kosmosą pakėlė dar du „NanoAvionics“ Lietuvoje pagamintus palydovus.
- Kaip dirbtinis intelektas gali pakeisti mums svarbiausią sritį – mediciną?
- „Telia“ pradeda naudoti akinius, kurie rodo ryšio bangas.
- Ekspertas pataria, kaip valyti plokščiaekranį televizorių.
- Ekspertė pataria: geriausi nebrangūs 5G telefonai paaugliui.
- Renkatės televizorių? Ekspertų patarimai.
- Išmaniojo laikrodžio nebūtina įkrauti kas naktį: kaip juo naudotis ilgiau?
- Projektorius – ne tik namų kinui: atskleidė šio įrenginio panaudojimo būdus.
- Ekspertai patarė, į ką atkreipti dėmesį renkantis monitorių.
- „Teltonika Networks“ pristato pirmuosius Lietuvoje sukurtus 5G įrenginius.
- Kaip išsirinkti geriausią garso kolonėlę? Ekspertas pataria nedaryti 1 klaidos.
- Televizorių ir monitorių energinis efektyvumas: ką šis žymėjimas signalizuoja?
- Ar Rusijos karas dar labiau pagilins lustų krizę?
- Ekspertas pataria, kodėl verta rinktis QNED televizorių.
- Ekspertas pataria, kaip teisingai prižiūrėti skalbimo mašiną.
- Karščiai dar nesibaigė – kaip išsirinkti tinkamą oro vėsinimo įrangą?
- Kaip įsigyti tinkamiausio dydžio televizorių namams?
- Šeši patarimai, kaip paruošti šaldiklį produktų laikymui.
- Kaip su kondicionieriumi pagerinti oro kokybę namuose?
- Ekspertai paaiškina, kaip žinoti, kada laikas pirkti naują šaldytuvą.
- „Philips“ televizorių TOP 3.
- Ne kasdienis pirkinys – virtuvės technika: į ką atsižvelgti renkantis.
- 5 orkaitės gudrybės, kurios užtikrins puikius kulinarinius rezultatus.
- Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?
- Kirenija – uostamiestis, kuris padės sielą prikelti iš žiemos miego.
- Atostogų Egipte gidas: ką pamatyti, paragauti, kokias pramogas išbandyti?
- Slidinėjimo tinklaraščio autoriaus patarimai, kaip planuoti kelionę į kalnus.
- Rygoje lankėtės tik praėjusiais metais? 8 naujienos paskatins ten sugrįžti.
- Atostogas lietuviai planuoja ir rudenį: kas lemia jų pasirinkimą?
- Į gražiausias Skandinavijos vietas – kemperiu? Keli naudingi patarimai.
- Amžino pavasario sala Madeira: kodėl verta čia apsilankyti ir vasarą?
- Išvykų sezonas atidarytas: išmanūs aksesuarai, be kurių kelionėse neišsiversite.
- Fotogeniškiausios Peloponeso vietos – atraskite ir įsiamžinkite.
- Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
- Meniu „Auksiniais scenos kryžiais“ pagerbti geriausi 2022 metų scenos menininkai.
- LNDT meno vadovas O. Koršunovas apie 83 sezoną.
- Matas Pranskevičius: kai tenka spektaklyje ir gimti, ir mirti.
- „TAIPNE“ – spektaklis apie šeimą .
- Williamas Kentridge’as: daužyti sukonstruotų nežinojimų formas.
- VU chorai Paryžiuje atliks C. Saint-Saënso „Kalėdinę oratoriją“.
- „Soliaris 4“ – apie realybę, kurioje gyvename, ir asmenines traumas.
- Klaipėdoje kruopščiai restauruota Romeo ir Džuljetos meilės istorija.
- Nepraleiskite knygų naujienų.
- Ką daryti norint išlaikyti savo nekilnojamojo turto vertę.
- Projektuojant kiemus remiamasi Suomijos patirtimi: kiemai atiduodami kaimynams.
- Įsigaliojo vienas svarbiausių Statybos įstatymo pakeitimų. Ką svarbu žinoti?
- Vilniuje bus įrengtas butas, kurio interjerą sukūrė dirbtinis intelektas.
- Tyrimas: kokį NT kainų likimą prognozuoja gyventojai?
- „Realco“: balandį parduotas 191 būstas, dauguma – pastatytuose projektuose.
- Senų pastatų modernizavimas: kodėl verta ryžtis ir nuo ko pradėti?
- 5 ekspertės patarimai naujakuriams: ką žinoti apie būsto planą ir perskaityti?
- Namo stogas: kokį pasirinkti, kad džiugintų ilgus metus?
- Nauji langai jaukiems namams.
- Naršote internete, bet Jūsų monitorius yra geras, todėl ekrane puslapis atrodo siauras? Ne problema - padidinkite vaizdą MENU --> VIEW --> ZOOM. Arba laikydami klaviatūros CTRL klavišą, sukite pelės ratuką. Naršyklė ir kitą kartą, atvertus puslapį, prisimins šį puslapio nustatymą.
- Jei dar tik planuojate pirkti priedėlį palydovinei televizijai, tai pirmiausiai įsitikinkite ar Jūsų televizorius gali rodyti aukštos raiškos televizijos programas (HDTV). Jei taip - rinkitės priedėlį, kuris tiks HDTV DVB-S2 standartui. Pagrindinis šių įrenginių požymis, kad jie tai gali - HDMI jungtis.
- Planuodami ateityje žiūrėti koduotas programas, pasirinkite įrangą, kuri tai gali. Jei tai televizorius, tai bus reikalingas lizdas sąlyginės prieigos moduliui. Reikalingas ir modulis į kurį įsidės kortelė. Jei tai yra atskiras imtuvas, tai jis turėtų turėti lizdą kortelei. Lietuvoje naudojama "Conax" kortelių kodavimo sistema.
Daugiau patarimų
- Diplomatas - tai vyras, kuris visada prisimena moters gimtadienį, bet niekada nežino jos amžiaus.
- Aš nežinau kitų pranašumo požymių, išskyrus gerumą.
- Katė, pirmą kartą atsitūpusi ant karštos krosnies, daugiau nebetūps ant jos. Taip pat ir ant šaltos.
- Suvokdami tiesą, mes džiaugiamės. O jei džiaugsmo nėra, vadinasi, mes tik pažinome tiesą, bet nesugebėjome jos suvokti.
- Jau gana akivaizdu, kad technologijos pralenkė žmoniją.
- Installation of television antennas. Assistance in television reception, IT issues.
- Services and contacts.
- Tricolor “protects satellite broadcasting in Russia”.
- Lithuania completely abandons Russian gas imports.
- There is a resolve to protect Europe and rules-based world order.
- Prime Ministers of Lithuania and UK discuss security situation and relations.
- Prime Minister in the opening of “Kaunas – European Capital of Culture 2022”.
- Lithuania exchanged 5G application experience with experts from the UK.
- Smart investing: how to spread risk effectively?
- Frequencies of DVB-T network of Lithuanian commercial televisions.
- Installation d'antennes de télévision. Assistance à la réception TV, problèmes informatiques.
- Services et contacts.
- Passer d'un satellite à l'autre.
- Recevoir les chaines de TV Lituaniennes par satellite.
- Télévision par satellite.
- La cigarette électronique bannie des avions aux États-Unis.
- Paris et Londres investissent gros dans les drones de combat .
- Des millions de Français devront-ils changer de télé l'an prochain?
- Que faire en cas de problème de réception TV?
- Arte disponible en HD et en colère sous le sac plastique HotBird.
Koronaviruso akivaizdoje stokota koordinuotų veiksmų tarptautiniu mastu
2020-03-12 10:12:35Kol skaitote šį tekstą, tuo pačiu metu visame pasaulyje atsiranda vis naujesnė informacija apie koronavirusą (COVID-19). Ir iki šiol naujiena vijo naujieną, o kai uraganiškai greitėjo ne tik žinios, o ir fizinis viruso plitimas, tenka šnekėti apie vangią institucijų veikseną tarptautiniu mastu.
Tai pripažino ir Europos Komisijos pirmininkė, netiesiogiai – ir Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), kai pagaliau paskelbė pandemiją.
Rašant šį komentarą, pačiam ne kartą teko suvokti, kad naujiena veja naujieną ir žinios nuolat keičiasi... COVID-19 žaibiškai plinta, o mes visi tarsi siekiame pasivyti koroną, ją aplenkti ir gyventi kaip anksčiau. Bet... Kaip prieš kelis mėnesius mano kabinete Europos Parlamente sakė Taivano ambasadorius ES ir Belgijai Harry Tseng: „Po koronaviruso pasaulis bus visiškai kitoks“. Tuo metu viruso Europoje dar nebuvo. Nebuvo ir pasaulinės pandemijos statuso.
To pokalbio metu, šių metų sausį, aš pats instinktyviai užėmiau poziciją – būti optimistu, neskleisti panikos per anksti... Tai buvo teisinga strategija žinios skleidimo prasme, bet organizaciniame lygmenyje institucijos turėjo veikti kur kas ryžtingiau. Iš tiesų, kol neatėjo žinios apie realią, sunkiai valdomą situaciją Italijoje, vangaus optimizmo ar filosofiško skepsio būta per daug. Pavyzdžiui, Belgijoje prisiklausiau vertinimų, kad „vis tiek gyvenimo būdo nepakeisim“, „koronavirusas po metų jau vis tiek bus tapęs sezonine infekcija“... O kovo 11 d. Europos Parlamentas (EP) sustabdė savo veiklą.
Neteisingas lyginimas, nežinia ir viltys į mokslą
Būtent sausio 29 dieną, Europos Parlamento plenarinės sesijos metu, Briuselyje dalyvavau pirmuosiuose debatuose apie koronavirusą. Jau tada išreiškiau susirūpinimą bei atkreipiau dėmesį, kad virusas toliau sparčiai plis ir nebus sustabdytas tol, kol nebus didesnių investicijų į mokslinius tyrimus. Juk net ir „paprasto“ sezoninio gripo plitimo mechanizmai neretai taip ir likdavo neišaiškinti, stigdavo elementarios informacijos apie fatališkus atvejus dėl gripo sukeltų komplikacijų. Bet tuo metu svarbiausiu klausimu buvo paskutinis balsavimas dėl „Brexit“, o virusas Europai atrodė tolima tema. Šiai dienai taip pat palaikau mokslą. Tikiu, kad ir visas pasaulis į jį deda viltis.
Viena prielaidų, kodėl naujasis koronavirusas taip sparčiai išplito, yra ta, kad visuomenė yra linkusi supaprastinti esamą situaciją ir naująjį virusą palyginti su gripu. Panašūs simptomai iš tiesų gali paskatinti į situaciją pasižiūrėti paprasčiau, prevencijai neteikiant didelio dėmesio, tačiau apsigauti nereikėtų. Juolab kai skaudžius pavyzdžius galima pamatyti Italijoje, Irane ar kitose, į pavojaus signalus laiku nesureagavusiose, šalyse.
Visų pirma, pasipriešinti gripui kasmet pasaulyje sukuriama ne viena vakcina, o nuo naujojo koronaviruso vakcinų nėra sukurta (visgi, sklando gandai, kad pirmoji vakcina bus sukurta lietuviams jau girdėtomis genų žirklėmis). Antra, šiam virusui būdinga išskirtinių savybių kombinacija – jis itin virulentiškas ir geba greitai plisti. Vokietija patvirtino vieną atvejį, kai nuo vieno asmens apsikrėtė 16 kitų. Žinoma, „išgaudyti“ ir izoliuoti apsikrėtusiuosius panašiais atvejais beveik neįmanoma.
Trečia, iki šiol nėra aiškus viruso inkubacinis periodas. Nors taikomas 14 dienų laikotarpis atrodo saugus, pasigirsta atvejų, kuomet pirmieji simptomai užsikrėtusiems pasirodė ir po ilgesnio laiko. Kadangi virusas, su kuriuo susiduriama, pasauliui dar nėra pažįstamas, neaišku, kas naujo apie jį bus sužinota ateityje. Todėl reikia didelio visuomenės sąmoningumo ir atsargumo koronaviruso atveju. Pirmasis mano išsilavinimas ir mokslinis laipsnis buvo chemijoje, todėl drąsiai teigiu, kad koronavirusą turime priimti ypač rimtai, nes kol kas dar nežinoma, ar prasirgus kartą imunitetas įgaunamas visam laikui, ar galimai virusui šiek tiek atslūgus vasarą jis sugrįš. Mokslinių tyrimų dėl koronaviruso gausėja. Ilgainiui bus atsakyta ir į šiandien dar neaiškius klausimus. Pavyzdžiui, virusas šienauja vyresnio amžiaus asmenis. Tai puikiai atspindi ir Italijos situacija, kur ilga vidutinė gyvenimo trukmė... Svarstoma, ar ne be reikalo kai kur imtasi uždarinėti mokyklas: jaunų žmonių virusas yra paveikęs labai nedaug. Ar jie neužsikrečia? Ar užsikrečia, bet yra virusui atsparūs? Dar nežinia. Todėl teisingas sprendimas – laikinai uždaryti mokyklas.
Kadangi naujasis virusas iki šiol išlieka mažai ištyrinėtu, visų valstybių mokslininkai turėtų aktyviai dalintis turima informacija ir žiniomis. Būtent taip pasielgė Kinijos mokslininkai, paskelbę viruso genomo seką. Žinoma, nereikia turėti iliuzijų, kad greit galėsim nuo COVID-19 skiepytis, – ne anksčiau kaip po metų nuo vakcinos išradimo: juk bus būtini ilgalaikiai poveikio tyrimai (čia ir vėl aplanko klastinga mintis: ne be genų žirklių pagalbos ta vakcina išrasta). Nors štai vasario mėnesį buvo skelbta, kad JAV ir Australijos mokslininkai deda visas pastangas, vykdo klinikinius tyrimus ir tikisi vakciną pristatyti per pusmetį.
Tikimasi, kad prie COVID-19 suvaldymo (o kol kas didžiausią atsakomybę prisiima pačios valstybės) turėtų prisidėti ir ES skiriama finansinė parama moksliniams tyrimams. Europos Komisija būtinus tyrimus planuoja paskatinti skirdama 47,5 mln. eurų ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programai „Horizontas 2020“. Kovai su virusu šiuo metu planuojama finansuoti 17 mokslinių tyrimų projektų. Skaičiai ir ES paramos priemonės nėra baigtiniai, nes virusui toliau plintant, sprendimai, kaip reikėtų suvaldyti epidemiją, yra atnaujinami kasdien. Pavyzdžiui, kovo 11 d. Ursula von der Leyen pranešė apie egzistuojantį nenumatytų atvejų biudžetą, kurio apimtis – 25 mlrd. eurų. Iš jų 7,5 mlrd. eurų būtų galima panaudoti tuojau pat (ypač nukreipiant į mažų ir vidutinių įmonių kovą su epidemijos pasekmėmis). Panašu, EK veiksmai iš reaktyvių pagaliau virsta aktyviais.
COVID-19 Europoje. Kaip su tuo tvarkosi ES?
Sausio 28 d., dieną prieš mano pasisakymą EP plenarinės sesijos metu, ES Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė Kroatija dėl koronaviruso keliamų grėsmių aktyvavo ES integruoto atsako į krizes mechanizmą (angl. IPCR crisis response mechanism). Tai yra informacijos dalijimosi režimas, kurio tikslas buvo paskatinti žinių sklaidą bei pagerinti koordinuotus veiksmus tarp valstybių narių. Deja, virusui žaibiškai plintant ir toliau, tik kovo 2 d. buvo aktyvuotas pilnas mechanizmo veikimas, suteikiantis galimybę aktyviau vesti derybas bei diskusijas krizinės situacijos akivaizdoje ir leidžiantis parengti konkrečias ES reagavimo priemones.
Europos Komisija subūrė reagavimo komandą, į kurią buvo įtraukti 5 komisarai, atsakingi už krizių valdymą, sveikatos, ES sienų klausimus, mobilumą bei ekonomiką. Suburta komanda turėtų padėti reaguoti į krizinę situaciją greičiau, priimti reikalingus sprendimus bei užtikrinti, kad koronaviruso epidemiją bus stengiamasi suvaldyti ne tik nacionaliniu, bet ir visos ES lygmeniu.
Taip pat Europos Komisija vasario 24 d. skyrė 232 mln. eurų kovai su plintančiu koronavirusu ir paragino tarptautinę bendruomenę bendradarbiauti. Tai ypač nuo pat pradžių akcentavo EK pirmininkė Ursula von der Leyen, pabrėždama, kad nesvarbu ar tai Europa, ar Kinija – tarptautinė bendruomenė turi dirbti drauge. Komisijos vadovė akcentavo ir tai, kad ES turi vaidinti svarbiausią vaidmenį. Iš EK skirtų lėšų 114 mln. eurų teko Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO), ruošti pasauliniam planui, kuris reikalingas tobulinti pasirengimą ir reagavimą į nepaprastąsias situacijas šalyse, turinčiose silpnas sveikatos apsaugos sistemas, ir mažiau atspariose valstybėse. Būtent PSO kovo 11 d. paskelbė, kad koronavirusas yra skelbiamas pandemija.
Kovo 10 d. konferenciniu ryšiu vyko neeilinis Europos Vadovų Tarybos pasitarimas, kurio metu buvo aptarta Europoje susiklosčiusi situacija dėl koronaviruso plitimo, pristatytos kovos su virusu priemonės atskirose šalyse ir svarstyta dėl poreikio parengti koordinuotą ES valstybių atsaką tiek sveikatos apsaugos, tiek ekonomikos srityse. Dalyvavo ir Lietuvos situaciją pristatė ir mūsų prezidentas Gitanas Nausėda. Po kelias valandas trukusio neeilinio pokalbio, Ursula von der Leyen akcentavo, kad bus veikiama abiejose srityse. Kalbant apie sveikatos apsaugą, nuo šiol Komisija kasdienių telefoninių konferencijų metu bendraus su sveikatos ir vidaus reikalų ministrais bei derins būtinas priemones. Antra, Komisija suburs epidemiologų ir virusologų iš įvairių valstybių narių komandą, kuri pateiks gaires Europos lygiu. Europos Komisija dabar vertina turimas apsaugines priemones, būtinas higienai ir kvėpavimo takams, jų gamybos ir paskirstymo pajėgumus. Tai labai svarbu visam sveikatos sektoriui. Pasak Komisijos pirmininkės, tyrimų ir plėtros srityje bus stiprinama Europos iniciatyva finansuoti tikslinius koronaviruso tyrimus. ES pasitelkė 140 milijonų eurų viešojo ir privačiojo finansavimo lėšų perspektyviems vakcinų, diagnozės ir gydymo tyrimams.
Taip pat buvo pristatyti ir ES veiksmai ekonomikos srityje. Komisijos pirmininkės teigimu, turime veikti makroekonominiu lygmeniu. Tam reikalingas valstybių narių, Komisijos ir Europos centrinio banko koordinuotas darbas. Pristatyta ir parama valstybėms narėms. Galiausiai Komisijos pirmininkė kalbėjo, jog pristatys „Corona Response Investment Initiative“, skirtą koronaviruso pažeidžiamoms ekonomikos sritims. Investicija bus nemaža ir greitai pasieks 25 milijardus eurų. Artimiausiu metu bus kuriama darbo grupė, kuri dirbs su valstybėmis narėmis, siekdama užtikrinti, kad pinigai pradėtų tekėti artimiausiomis savaitėmis.
Apie ką tas „Corona Response Investment Initiative“? Siekdama greitai nukreipti 25 milijardus eurų Europos viešųjų investicijų, skirtų įveikti koronaviruso krizę, Komisija siūlys šiais metais atsisakyti savo įsipareigojimo reikalauti grąžinti neišmokėtą išankstinį finansavimą Europos Sąjungos struktūriniams ir investiciniams fondams, kuriuos šiuo metu turi ES valstybės narės.
Šis pasiūlymas gali būti įgyvendintas pakeitus bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų. Šią savaitę Komisija pateiks šį pasiūlymą Europos Vadovų Tarybai ir Parlamentui. Tuomet nacionalinės veiklos programos prireikus būtų pritaikytos taip, kad finansavimas būtų nukreiptas tokioms sritims kaip trumpalaikės darbo priemonės, sveikatos sektorius, darbo rinkos priemonės ir sektoriai, kuriems dabartinės aplinkybės daro ypač didelę įtaką.
Džiugu, kad 27 valstybių vadovai, EVT pirmininkas ir Komisija sutarė dėl koordinuotos veiklos. Tačiau, kaip sakė pati Komisijos pirmininkė, „dabar atėjo laikas veikti“. Tą pačią kovo 10 dieną Ursula von der Leyen kitos spaudos konferencijos metu išreiškė solidarumą bei realią pagalbą Italijai. Galiausiai Europos Komisijos prezidentė paskelbė, jog labai operatyviai imamasi teisinių veiksmų, kad oro linijoms nereikėtų skraidinti tuščių lėktuvų tik tam, kad jos išlaikytų savo laikus oro uostuose (angl. slot). Pasak jos, ši laikina priemonė pagelbės mūsų industrijai, kartu padės ir aplinkai bei tuo pačiu palengvins spaudimą aviacijos industrijai ir ypač – mažesnėms kompanijoms.
Krizė didėja – realaus solidarumo trūksta? Arba aukščiau politikos
Atrodo, kad ES daroma tiek daug, bet virusas ir toliau plinta... Kodėl? Štai šįryt, kovo 12 d., prabudę žiniasklaidoje jau radome informaciją, kad, dėl naujų koranaviruso atvejų JAV, prezidentas Donaldas Trumpas praneša, jog stabdomi skrydžiai į JAV iš 26 Europos valstybių. JAV prezidentas negaili kritikos ir ES, kuri, pasak jo, nesiėmė tinkamų priemonių viruso plitimui stabdyti. Konkrečiai D. Trumpas kalbėjo apie skrydžių ribojimus.
Pasaulis kovoja su neeiline krize, tiksliau – pandemija, būtent tai vakar paskelbė Pasaulio sveikatos organizacija. Toks statusas priimtas dėl koronaviruso žaibiško plitimo visame pasaulyje. Šiuo metu tikėtina, kad gali iškilti ir apsirūpinimo medikamentais, apsisaugojimo priemonėmis problema. ES narėse, ypač mažosiose, didelį nerimą sukėlė tai, kad apsisaugojimo priemones (pavyzdžiui, medicinines kaukes) plačiai gaminančios šalys, tokios kaip Vokietija, Prancūzija, Čekija, paskelbė laikinai stabdančios pastarųjų eksportą. Pasirinkti sprendimai, rodantys solidarumo nesilaikymą, nors ir kritikuoti visos ES mastu, iki šiol nebuvo atšaukti. Kitas klausimas, apie kurį turėjo būti diskutuojama ir šios plenarinės sesijos metu (iš pradžių Strasbūre, o po to ir Briuselyje) yra medikamentų trūkumas. Problema, ypač Europos liaudies partijoje, buvo iškelta dar iki koronaviruso pradžios. Čia didelis dėmesys tenka vaistų, būtinų onkologinių ligų gydymui, trūkumui. Priežastis aiški. Nors Europa ir garsėja savo farmacija, didžioji dalis pagrindinių medžiagų vaistams iki šiol buvo importuojamos iš Kinijos ar Indijos. Galbūt tai bus paskata vienam iš pasikeitimų viruso epidemijai pasibaigus.
Epidemijos mastai akivaizdžiai atveria visus pasaulio skaudulius, geresniais laikais nemačiomis išstumtus iš svarbiausių klausimų darbotvarkės. Taivanas, sala tolimuosiuose rytuose, esanti šalia virusio židinių, iki šiol nėra kviečiama į Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) susirinkimus, kadangi tam aktyviai prieštarauja Kinija. Atrodo sunkiai suvokiama, bet ir iškilus epidemijos grėsmei politiniai sprendimai ima viršų. Valstybės politinė situacija atsispindi ir Irane, kur valdžios atstovai sunkiai, bet įnirtingai bando nuslėpti tikrąjį protrūkio mastą. Pasekmes ir didėjanti susirgimų skaičių galima sekti kiekvieną dieną.
Neįmanoma atsakyti, kada nurims viruso plitimas, juolab, kada jis bus visiškai pažabotas. Pirmieji susirūpinimo dėl ekonomikos ir BVP augimo lėtėjimo signalai siunčiami iš daugelio Europos šalių, ypač iš Italijos, Vokietijos, Ispanijos, Suomijos, Danijos, Lenkijos ir Rumunijos. Pasaulinė tiekimo grandinė akivaizdžiai jau yra sutrikdyta. Galima numanyti, kad laukia nemaži pasikeitimai. Pradedant tuo, kad neaišku kaip toliau klostysis milžiniškus praradimus patyrusių aviacijos, turizmo, transporto pramonių likimas, baigiant tuo, kad sunku įvertinti, kas laukia kitų sričių. Pavyzdžiui, aplinkosaugos. Atrodo, savaime aišku, kad stojant gamykloms ŠESD (šiltnamio efektą sukeliančios dujos) kiekis aplinkoje mažėja, rodos, turėtų gerėti ir klimato kaitos situacija. Tačiau verta sunerimti. Net ir idealiausiu atveju greitai ir neskausmingai susidorojus su visais viruso sukeltais padariniais pirmasis klausimas, kuris bus sprendžiamas – ekonomikos atstatymas ir priemonių galimai recesijai sumažinti pasitelkimas. O aplinkosaugos klausimai gali atsidurti politinės darbotvarkės pabaigoje. Todėl būtina sekti informaciją ir kovoti, kad naujosios Europos Komisijos ambicijos, kurių reikia visai Europai, būtų įgyvendintos. Žaliasis kursas ir viskas, kas siejasi su juo, negali būti pamiršta.
Neišvengiama tampa visų mūsų, Europos ir pasaulio piliečių, mobilizacija. Turime veikti koordinuotai ir kryptingai. Žinoma, išgyvename ne tik sveikatos apsaugos krizę, bet ir pasaulinės ekonomika susiduria su neeiliniais iššūkiais: krenta akcijų ir naftos kainos. Tai vienaip ar kitaip pradės veikti mus tiesiogiai. Apie tai, tikiu, galėsime kalbėti jau netolimoje ateityje.
Liudas Mažylis. Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto Europos Parlamente narys
COVID-19 ligos pasekmės – ne visada apčiuopiamos: į ką vertėtų atkreipti dėmesį?
COVID-19 liga gali pasireikšti įvairiais būdais – nuo besimptomių ar lengvus simptomus sukeliančių formų iki sunkių sutrikimų, kurie gali turėti ilgalaikių pasekmių.COVID-19 liga persirgęs Vaidas: dariau viską, kad tik grįžčiau namo pas dukras
Po beveik 2 mėnesius trukusio intensyvaus gydymo Kauno klinikose Vaidas grįžo į namus. Spalio mėnesį jaunas vyras susirgo COVID-19 liga. „Gydymo laikotarpis buvo sudėtingas, bet mano vaikai maži, todėl norėdamas pasveikti dariau viską, kad tik mano trys dukrytės neliktų be tėčio“, – pasakojimą pradeda jis.Lietuva nusidažė juodai
Nuo šiol visos mūsų savivaldybės juoduoja, paskutinė raudonoji išnyko iš mūsų žemėlapio. Ir ta juoda - ne tik spalva. Tai blogiausias ženklas apie tai, ko labiausiai bijojome nuo pat pandemijos pradžios.COVID-19 pandemijos valdymo priemonės nuo rugsėjo 13 d.
Sparčiai didėjant sergančiųjų skaičiui ir COVID-19 lovų užimtumui ligoninėse, pirmadienį, rugsėjo 13 d., baigsis pereinamasis laikotarpis ir įsigalios patvirtintos papildomos pandemijos valdymo priemonės.Duomenų apžvalga: stebimas naujas koronaviruso atvejų šuolis
Lietuvoje nuo praeitos savaitės vidurio stebimas naujų koronaviruso atvejų šuolis – jų skaičius auga daugumoje Lietuvos savivaldybių.Nustatyti 536 alfa, 1 gama, 11 delta atvejai bei 8 B.1.620 viruso atvejai
Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL), koordinuojanti koronaviruso sekoskaitos tyrimus Lietuvoje, informuoja, kad šią savaitę aptikti 536 B.1.1.7 (alfa variantas), 8 – B.1.620, 11 – B.1.617.2 (delta variantas) ir 1 – P.1 (gama variantas) viruso linijų atvejai.Rytoj vilniečiams – 2000 „Janssen“ vakcinų be registracijos
Šį sekmadienį vilniečiams bus pasiūlyta kiek daugiau nei 2000 laisvų „Janssen“ vakcinų – norintys pasiskiepyti galės atvykti į „Litexpo“ be registracijos, nuo 10 iki 16 valandos.Duomenų apžvalga: imunitetą nuo koronaviruso turi jau per 30 proc. asmenų
Lietuvoje imunitetą nuo SARS-CoV-2 viruso šiuo metu, tikėtina, turi jau virš 30 % asmenų, o naujų atvejų augimas pastarąsias 10 dienų buvo nedidelis.Duomenų apžvalga: toliau auga atvejų ir hospitalizacijų skaičius
Lietuvoje toliau auga atvejų ir hospitalizacijų skaičius – vyrauja Vilniaus ir Kauno regionai, tačiau taip pat didėja ir testavimo apimtys – per savaitę PGR, kaupinių PGR ir greitaisiais antigeno testais ištestuojama virš 140 tūkst. asmenų.Epidemiologai: pastarąsias savaites didžiausią susirūpinimą kelia darželiai
Šalies ugdymo įstaigose praėjusios savaitės pabaigoje fiksuoti 87 aktyvūs koronavirusinės infekcijos (COVID-19 ligos) protrūkiai, kai savaitę prieš tai – pusantro karto mažiau, t. y. 49.Duomenų apžvalga: pusė šalies yra eksponentinio augimo fazėje
Pusė Lietuvos šiuo metu yra eksponentinio augimo fazėje, rodo naujausia COVID-19 situacijos Lietuvoje apžvalga.Viskas apie serologinį COVID-19 IgG antikūnų tyrimą vienoje vietoje!
Šiandieninėje COVID-19 pandemijos akivaizdoje internete galima rasti daug skirtingos informacijos apie šio viruso tyrimus. Tam, kad būtų lengviau, pateikiame Jums susistemintą ir konkrečią informaciją apie COVID-19 antikūnų (COVID-19 IgG serologinį) tyrimą.Vilniau, yra reikalų - užkuriam vakcinavimo fabrikėlį
Vietoje Velykinių margučių siūlome daug "AstraZeneca" vakcinų. Jei jūs esate senjoras, mokytojas, dėstytojas, pilnametis abiturientas, turite lėtinių ligų (o šis sąrašas labai platus, nuo plaučių, kepenų, širdies ligų iki diabeto ar nutukimo, kai KMI virš 35)Duomenų apžvalga: matoma dviejų greičių Lietuva
Toliau matoma dviejų greičių Lietuva: Vilniaus ir Marijampolės apskrityse auga tiek naujų atvejų, tiek mirčių, susijusių su COVID-19, skaičius, o kitose apskrityse naujai nustatomų atvejų skaičius tik pradeda augti.COVID-19 situacija ir valdymo priemonės užsienio šalyse
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) skelbiami 2021 m. 9–10 savaičių duomenys, palyginti su ankstesnėmis savaitėmis: • sergamumas Europos Sąjungos, Šengeno erdvės šalyse ir JK:Profesorius Vytautas Kasiulevičius: drąsesnė nuomonė
"Kaip griežto karantino šalininkams pamilti M.A.M.A? Save visada laikiau griežto karantino šalininku, o tai dar nuolat visus metus kartojo armijos trolių grąsindamos man susidorojimu ir visu įmanomu pragaro karščiu.Audrūnas Gruslys: Vyriausybė prisižaidė
"Vyriausybė prisižaidė. Ignoruodama pavojaus signalus atšaukė kelionių ribojimus tarp dalies savivaldybių, pamaišė po šalį Covid-19 mutacijas, suprato klaidą, ir vėl įvedinės tuos pačius apribojimus. Čia tas pats, kas gaisro pastate metu praverti vidines priešgaisrines duris, kad patalpos prasivėdintų.Praėjusią savaitę šalyje fiksuota 213 aktyvių protrūkių
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad praėjusios savaitės pabaigoje Lietuvoje fiksuota 213 aktyvių koronavirusinės infekcijos (COVID-19 ligos) protrūkių.Vaidotas Zemlys-Balevičius apie šios dienos skaičių tendencijas
"Šios dienos skaičiai nedžiugina, bet žiūrint į duomenis matosi, kad problema deja yra Vilnius. Jame gyvena 20% Lietuvos populiacijos, bet šiandien atvejų Vilniuje yra 40% nuo visų atvejų Lietuvoje.Lietuvoje nustatyta dar viena pavojinga koronaviruso atmaina
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė antradienį Seime žurnalistams pranešė, kad Lietuvoje nustatyta koronaviruso atmaina, aptikta Pietų Afrikos Respublikoje (PAR), kol kas patvirtinti 2 tokie atvejai.Profesorius Mindaugas Stankūnas apie galimus COVID-19 scenarijus
"Jau tapo tradicija, kad po kiekvieno Prezidento suburtos Sveikatos ekspertų tarybos posėdžio pasidalinu savo mintimis apie tai kas buvo kalbėta. O kalbėta buvo apie daug ką.Profesorius Vytautas Kasiulevičius apie perspektyvas
"Šiaip tai judėjimo kontrolė iš Vilniaus ir aplinkinių rajonų į likusią Lietuvą jau paskutinė britiškosios atmainos plitimo užkarda, tik laikinai stabdanti naujų atvejų augimą likusioje Lietuvos dalyje.Vaidotas Zemlys-Balevičius apie COVID-19
"Per pastarąjį mėnesį Lietuvoje naujų atvejų skaičius 100k gyventojų per 14 dienų svyravo netoli 250. Palyginus situaciją vasario 17 su kovo 20 duomenys rodo, kad nors didesnėje dalyje Lietuvos situacija gerėja, ~40% Lietuvos gyvena savivaldybėse, kuriose situacija suprastėjo.Britiškosios COVID-19 atmainos plitimas regionuose
Šią savaitę Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose atlikti dar 96 SARS-CoV-2 viruso genomo sekoskaitos tyrimai. Iš 82 (85,4 proc.) sėkmingai nuskaitytų viruso genomų, britiškoji viruso atmaina nustatyta 20 (24,4 proc.) atvejų.Audrūnas Gruslys: Lietuvos vyriausybės veiksmai yra protu nesuvokiami
"Nepaisant akivaizdžių įrodymų, kad SARS-CoV-2 reprodukcinis skaičius R yra daugiau nei vienetas daugelyje šalies rajonų, ir nepaisant signalų, kad šalyje vis sparčiau plinta iš Jungtinės Karalystės atvežta B.1.1.7 viruso atmaina, toliau nesiimama jokių adekvačių prevencinių priemonių trečiąjai bangai stabdyti.Laikinai sustabdytas skiepijimas viena „AstraZeneca“ vakcinos serija
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nuolat stebi vakcinacijos procesą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, todėl gavusi signalų iš atsakingų institucijų į juos visada reaguoja.Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
Įvairūs tyrimai ir gyventojų apklausos rodo, kad du kartus per metus persukinėti laikrodžio rodykles iš žiemos į vasaros laiką ir atvirkščiai daugeliui žmonių nėra priimtina.Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą
Nors Lietuvos įstatymai įpareigoja vairuotojus kas 2 metus atlikti automobilio techninę apžiūrą, 2023 m. „Transekstos“ duomenimis, net 26 proc. automobilių savininkų pernai vėlavo tai padaryti.Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
„Siūlome nemokamai mokytis anglų kalbos ir šokių“ – toks, atrodytų, nekaltas skelbimas internete tapo lemtingu net apie 50 merginų Lietuvoje. Už „nemokamas“ pamokas jos galiausiai priverstos atsiskaityti priverstiniu darbu striptizo klube.Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys
Stalo žaidimai – tai ne tik puikus būdas praleisti laiką su šeima, bet ir galimybė mokytis bei tobulėti. Nuo senovės Egipto ir Mesopotamijos laikų žmonės rinkdavosi prie bendro stalo žaisti žaidimus, kurie lavintų protą, strateginį mąstymą ir socialinius įgūdžius.Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą
Dienoms iki Velykų sparčiai tirpstant ir šventei neišvengiamai artėjant, daugelis sprendžiame dilemą, ką gaminti ir kokiomis vaišėmis nustebinti artimuosius. Visuomet pravers, jei išsisaugosime greitai paruošiamų užkandžių receptų.Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
Nors šiandien didelę dalį naudojamo transporto vis dar sudaro benzininiai ar dyzeliniai automobiliai, perėjimas prie aplinką tausojančių elektromobilių įgauna vis didesnį pagreitį.4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą
Ar kada nors pagalvojote, kad įmanoma padidinti saugumą, palengvinti savo buitį ir dar sumažinti sąskaitas už elektrą? Aktyviai tobulinamos išmaniosios sistemos ne tik padeda siekti šių tikslų, bet ir nereikalauja daug investicijų, o jų nauda pajuntama gana greitai.Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti
„Didelę dalį iš „tėvų mokyklos“ į baseiną ateinančių vaikų plaukti tiesiog mokome iš naujo, „nuo nulio“. Tėčiai, mamos, seneliai ir kiti artimieji, net jei yra labai geri plaukikai, mokydami yra linkę daryti klaidų, kurios gali būti lemtingos vandenyje“.Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną
Kiekviena darbo diena, per kurią nepriimami sprendimai mažinti naftos degalų vartojimą transporto sektoriuje, Lietuvos biudžetui tiesiogiai reiškia apie 1 mln. eurų praradimų – negautų pajamų ir atsiradusių papildomų išlaidų.Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV
2024-uosius rinka pradėjo optimistinėmis nuotaikomis: tiek rinkos dalyviai, tiek paskolų turintys gyventojai ir verslai nekantrauja, kada gi pasaulio centriniai bankai pirmą kartą sumažins bazinę palūkanų normą.„Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks
Mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“ tinkle jau pradėjo veikti pirmieji dvylikos simbolių telefono numeriai. Atsižvelgiant į šalyje atsiradusį naujų telefono numerių stygių, galimybę naudoti dvylikaženklius numerius pasiūlė Lietuvos Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT).Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?
Vanduo – svarbiausias gyvybės šaltinis žemėje, sudarantis net 60–75 proc. žmogaus kūno masės. Sertifikuota vandens someljė Aistė Miliūtė pabrėžia, kad vandenyje esantys mineralai – organizmo trąšos, kurios būtinos kiekvienam žmogui.Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?
Finansinės institucijos ir elektroninis verslas nuolat tobulina sistemų saugumą, aktyviai užsiima vartotojų informacinio raštingumo edukacija, o auganti dirbtinio intelekto (DI) pažanga sparčiai prisideda prie inovatyvių verslo sprendimų.Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?
Pavasaris pasižymi ne tik ilgesnėmis dienomis ar šiltesniu oru, bet ir gausesniu žiedadulkių bei kitų ore tvyrančių alergenų kiekiu. Sezoninės alergijos dėl savo simptomų dažnai maišomos su peršalimo ligomis arba gripu, tačiau vaistininkai perspėja, kad būtina žinoti, nuo ko gydomasi.Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“
Pranešama, kad Ukrainos tarptautiniai kanalai „Freedom“ ir „Dom“, transliuojantys iš „Eutelsat HotBird“ palydovo, buvo užstrigę.Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus
Lietuvoje reguliariai vykdomos civilinės saugos pratybos, gamtos stichijos – tai kelios priežastys, dėl kurių šalies gyventojai į mobiliuosius telefonus gauna informacinius perspėjimo pranešimus.Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?
Šiltuoju metų laiku įprastai tikimės sulaukti mažesnių sąskaitų už dujas, šiluminę ar elektros energiją. Vis dėlto kartais sąskaitos ne mažėja, o priešingai – išauga.Vairuotojų išbandymas duobėtais keliais, gatvėmis: nuostoliai siekia tūkstančius
Atėjus pavasariui vairuotojų gyvenimą kartina duobės mūsų šalies gatvėse ir keliuose. Pataikius į duobę kartais pakanka pakeisti padangą, tačiau dažnai transporto priemonę, deja, tenka gabenti į remonto dirbtuves.ES reguliavimas „ChatGPT“ ir dirbtiniam intelektui: pliusų daugiau, nei minusų?
Šią savaitę Europos Parlamentas (EP) vienbalsiai patvirtino taisyklių rinkinį, kuris reguliuos dirbtinio intelekto (DI) įrankius, įskaitant „Google Gemini“ ir „ChatGPT“.Skrendame dažnai, suprantame mažai: 9 keisti faktai apie aviaciją
Aviacijos specialistai skaičiuoja, kad kasmet lėktuvais skrenda apie 4,5 mlrd. žmonių. Be to, šios transporto priemonės kasmet pergabena apie 60 mln. tonų krovinių. Šie skaičiai, ko gero, būtų dar didesni, jeigu ne aviaciją kiek pristabdžiusi pandemija.Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus
Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) 2023 m. atliko mobiliosios interneto prieigos paslaugų kokybės rodiklių įvertinimo matavimus Lietuvos teritorijoje veikiančiuose operatorių UAB „Bitė Lietuva“, Telia Lietuva, AB, UAB „Tele2“ tinkluose.Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa
Odos niežulys – itin varginantis pojūtis, galintis kilti dėl pačių įvairiausių veiksnių. Dažnai visai nesudėtinga atpažinti jo priežastį, pavyzdžiui, reakciją į vabzdžio įkandimą, tačiau pasitaiko, kad niežulys nepraeina net nesant jokiems matomiems odos pakitimams.Žvejyba – ar tikrai verta?
Žvejyba nėra tik žuvų gaudymas; tai laisvalaikio praleidimo būdas, aistra ir veikla, kuri turi gilią reikšmę daugeliui žmonių visame pasaulyje. Nuo ramybės akimirkų, praleistų prie vandens, iki didžiulio džiaugsmo, kurį suteikia didelio laimikio sugavimas. Žvejyba teikia daugybę patirčių, kurios praturtina tiek protą, tiek sielą.Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai
Profesionaliojo scenos meno vertinimo komisija iš 93-ių pateiktų pasiūlymų išrinko „Auksinių scenos kryžių“ nominantus už 2023 m. kūrybą pagal atskiras kategorijas.FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams
Finansų ministerija pristatė parengtas azartinių lošimų įstatymo (ALĮ) pataisas, kuriomis reikšmingai didinamos baudos azartinių lošimų organizatoriams už įstatymo reikalavimų nevykdymą.Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?
Kelionių organizatoriai pastebi, kad kasmet vis daugiau vyresniosios kartos atstovų nori pažinti pasaulį ir leidžiasi atostogauti į svečias šalis. „Tez Tour“ atlikto visuomenės tyrimo duomenimis, 55 metų ir vyresni asmenys sudaro apie 20 proc. visų keliautojų.„Bitė“ nutraukia 4G namų maršrutizatorių prekybą
„Bitė Lietuva“ stabdo 4G namų maršrutizatorių prekybą. Vietoje jų naujieji 5G įrenginiai, kurie padės naudotis dar spartesniu ir stabilesniu internetu. Naudojantys 4G maršrutizatorius pokyčio nepajaus, pasak ekspertų, naujieji įrenginiai suteiks 10 kartų greitesnį internetą bei atvers galimybes naudotis naujomis paslaugomis.Įpročiai iš vaikystės: 5 smagūs būdai, padėsiantys vaikams gyventi tvariau
Didžioji dalis mūsų įpročių yra įgyjami dar vaikystėje, todėl labai svarbu apie aplinkai ir žmonėms draugiško gyvenimo būdo naudą savo atžaloms pasakoti nuo pat mažų dienų.Atkreipia dėmesį į dažniausias vaistų nuo skausmo vartojimo klaidas
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto praėjusiais metais pateiktais duomenimis, Lietuvoje net ketvirtadalis žmonių kenčia nuo nugaros ar kaklo skausmų, o beveik vienas iš penkių – nuo rankų, kojų skausmo.Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai
Eidamas 73-iuosius metus, kovo 6 d. mirė Valstybinio Vilniaus mažojo teatro įkūrėjas, ilgametis šio teatro meno vadovas režisierius Rimas Tuminas. Simboliška, kad vos prieš keletą dienų, kovo 2-ąją, paminėję Valstybinio Vilniaus mažojo teatro 34-ąjį gimtadienį, dabar atsisveikiname su jo pradininku Maestro Rimu Tuminu.- „Elektrum Lietuva“ pajamos augo 1,7 karto, pelnas – 5 kartus.
- Pajamų deklaravimas ir įmokos „Sodrai“: ką svarbu žinoti.
- Šį delikatesą valgė dar pirmykščiai žmonės: jis turi unikalią dietinę savybę.
- Palygino Baltijos šalių gyventojų taupymo ir apsipirkimo įpročius.
- Mūsų augintiniams tai nepatiks: MWC parodoje pristatyti net du šunys-robotai.
- Tokia sriuba – tikra oranžinės spalvos terapija: šildo skrandį ir kelia nuotaiką.
- Ekspertas pataria, kaip valyti plokščiaekranį televizorių.
- Dirbtinis intelektas. Kaip nuo jo apsisaugoti kūrėjams?
- Gauti šių medžiagų vaikams yra gyvybiškai svarbu.
- Kodėl Grenlandijos gyventojai beveik neserga širdies ligomis: tai žuvis.
- Ką daryti norint išlaikyti savo nekilnojamojo turto vertę.
- „Tele2“ su senosios kartos 3G ryšiu atsisveikins iki 2025-ųjų pabaigos.
- Trys technologijų tendencijos, kurios keičia mūsų gyvenimo būdą.
- Artėja kompensacijų metas už saulės elektrinių sukauptą perteklių.
- Kokie naudoti automobiliai labiausiai domino pirkėjus 2023-aisiais?
- „Hanner“ statomam viešbučiui Venecijoje atsirinko Lietuvos gamintojus.
- Kirenija – uostamiestis, kuris padės sielą prikelti iš žiemos miego.
- Patarė, kaip užtikrinti darbuotojų pasitikėjimą savo darboviete.
- Paprasta, bet genialu: originalūs užkandžiai su vynuogėmis – tereikės 10 minučių.
- Energijos atsargos: valgykite produktą bent 2–3 kartus per savaitę.
- Palankios žinios iš Europos Komisijos dėl daugiamečių pievų.
- Kaip SEO paslaugos teigiamai veikia verslą ir jo žinomumą?
- Gydytoja įspėja: sušalus gali grėsti labai nemaloni liga.
- Netikrus profilius dirbtinis intelektas „kepa“ milijardais: kaip juos atpažinti.
- Dirbtinis intelektas ir konkurencijos teisė: kur slypi rizikos verslui?
- Tyrimas: kokių automobilių rida Lietuvoje klastojama dažniausiai?
- 2G ir 3G įranga paveiks jūsų daiktų interneto sprendimus ateityje.
- 5 būdai, kaip dirbtinis intelektas gali palengvinti jūsų kasdienybę.
- Apie šią problemą vis dar nejauku kalbėti: impotencija skundžiasi ne tik vyresni.
- Greičiausią 5G Lietuvoje pasiūliusi „Bitė“ skundžia „Telia“ reklamą.
- „Elektrum Lietuva“: sausį didmeninė elektros kaina Lietuvoje augo 32 proc.
- Gyvsidabrio garai: ką daryti sudaužius termometrą ar išsiliejus gyvsidabriui?
- Patiriant stresą, sutrinka virškinimo sistema: kaip reikėtų elgtis?
- Žiema ir elektronika – ką svarbu žinoti norint nesugadinti savo prietaisų?
- Po bandymų RRT laboratorijoje iš rinkos pašalinti 21 tipo įrenginiai ir aparatai.
- Pristatytas pirmasis pasaulyje belaidis skaidrus OLED televizorius.
- APVA kvietimas paramai saulės elektrinėms – vartotojai apgauti.
- Rado dar vieną būdą apgauti: nuskenavus „QR“ kodą bando pavogti duomenis.
- „Hanner“ investuoja į futbolo stadiono statybas Vilniuje.
- Kada matysime elektromobilių revoliuciją: stabdžius spaudžia ir elektros tinklai.
Šio sąrašo naujienos detaliau
-
Daugiau ankstesnių naujienų: 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 34 35 36 37 38 39 40 41 42 43 44 45 46 47 48 49 50 51 52 53 54 55 56 57 58 59 60 61 62 63 64 65 66 67 68 69 70 71 72 73 74 75 76 77 78 79 80 81 82 83 84 85 86 87 88 89 90 91 92 93 94 95 96 97 98 99 100 101 102 103 104 105 106 107 108 109 110 111 112 113 114 115 116 117 118 119 120 121 122 123 124 125 126 127 128 129 130 131 132 133 134 135 136 137 138 139 140 141 142 143 144 145 146 147
- 1496-01-03Leonardo da Vinči nesėkmingai bando skraidančią mašiną.
- 1996-11-21SNO skelbia lapkričio 21-ą Televizijos diena.
- 1631-07-17Mumtaz Mahal miršta gimdymo metu. Jos vyras, imperatorius Shah Jahan I, nuo tada daugiau nei 20 metų statė jai kapą "Taj Mahal".
- 1506-01-22Pirmasis kariuomenės kontingentas - 150 šveicarų atvyksta į Vatikaną.
Daugiau istorijos
- Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus.
- „Tele2“ su senosios kartos 3G ryšiu atsisveikins iki 2025-ųjų pabaigos.
- Greičiausią 5G Lietuvoje pasiūliusi „Bitė“ skundžia „Telia“ reklamą.
- Svarbūs ryšio pokyčiai palies visus: kas keičiasi ir kokių veiksmų būtina imtis?
- „iPhone“ žinutės netrukus atrodys kitaip: pokyčius paskatino konkurentai.
- SIM kortelei – trisdešimt dveji: kaip keitėsi ir ką ji savyje slepia?
- „iPhone 15“ serijos įrenginiai: tokią laisvę „Apple“ duoda retai.
- Apsaugokite savo duomenis beveik nieko nedarydami – jums padės vienas būdas.
- RRT: Lietuva laimėjo prieš Rusiją ginče dėl dažnių.
- „iPhone“ savininkai tik dabar supranta klaidas, kurias darė visą amžinybę.
- „Avitelos Prekyba“ prisijungia prie kito elektronikos mažmeninės prekybos tinklo.
- „Thermo Fisher Scientific Baltics“ – vertingiausia įmonė Baltijos šalyse.
- Lietuvos eksportas toliau auga, tačiau pastebimi galimo lėtėjimo signalai.
- „Bolt Food“: karantinai baigėsi, bet susiformavo rinkos sezoniškumas ir įpročiai.
- Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai - verslas neraudonuos prieš investuotojus.
- Atidarytas pirmasis didelis duomenų centras Baltijos šalyse.
- „LastMile“ pristato dar patogesnes apsipirkimo galimybes.
- Nuo vienos nedidelės komandos iki 5G ryšio diegimo ekspertų.
- Ketvirtosios pramonės revoliucijos rykštė skaudžiai plaka gamybininkus.
- Pandemija sumažino pusės Baltijos šalių smulkių ir vidutinių įmonių apyvartą.
- 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
- Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
- „Elektrum Lietuva“ pajamos augo 1,7 karto, pelnas – 5 kartus.
- Artėja kompensacijų metas už saulės elektrinių sukauptą perteklių.
- „Elektrum Lietuva“: sausį didmeninė elektros kaina Lietuvoje augo 32 proc..
- Lietuvoje sparčiai daugėja planuojamų statyti vėjo elektrinių.
- Dėl atvėsusių orų Lietuvoje didmeninė elektros kaina per savaitę kilo 4,5 karto .
- Hidroenergijos gamyba didmeninę elektros kainą Lietuvoje sumažino 57 proc..
- Ir žiemai prasidėjus galima šildytis taupiau: 10 praktinių patarimų.
- Kiek elektros sunaudoja kalėdinės girliandos: suma gali siekti kelis šimtus.
- Tyrimas: kokių automobilių rida Lietuvoje klastojama dažniausiai?
- Ar tikrai įmanoma sutaupyti naudotą automobilį užsienyje perkant savarankiškai?
- Transporto priemonių turbinų gedimai: požymiai ir prevencija.
- Oro erdvės saugumas NATO viršūnių susitikimo Vilniuje metu.
- Sunkumai siaurose gatvėse – kas kaltas, kai nepavyksta prasilenkti.
- Vokietijos naudotų automobilių paradoksas: automobiliai importuojami pardavimui.
- Plieniniai žirgai vėl keliuose: kas pakiša koją motociklininkų saugumui.
- Dalintis atsakomybe nepavyks: promilės virstų tūkstantinėmis baudomis.
- „Volkswagen“ pristatė naująjį ID.7: vienu įkrovimu galės įveikti iki 700 km.
- Ar automobilis buvo naudojamas kaip taksi: tai gali išduoti jo markė ir spalva.
- Ateities darbo rinkos iššūkiai: studentų žinios pasens dar nebaigus universiteto.
- Įspūdingas proveržis: šiemet į IT studijas priimtų moterų skaičius augo 71 proc..
- Nesirinkite IT specialisto profesijos vien todėl, kad ji paklausi.
- Ar tikslieji mokslai – tik berniukams: pasirinkimą ir sėkmę lemia ne lytis.
- Ekspertai: tikslieji mokslai turi tapti ne mados dalyku, o natūraliu pasirinkimu.
- 10 patarimų studijas pradedantiems pirmakursiams.
- Aktualu abiturientams: stojimai į aukštąsias mokyklas – ką būtina žinoti?
- Neapsisprendžiantiems: kaip išsirinkti sau tinkamą IT specialybę?
- Pagalba abiturientams: kaip susidoroti su egzaminų stresu?
- Svarbiausių atsiskaitymų metas studentams: kodėl geriau nesukčiauti?
- Dirbtinis intelektas mokykloje: kam su juo kovoti, jei galime išnaudoti?
- Moksleiviai ateityje turės mokėti ne tik gimtąją ir užsienio, bet ir IT kalbą.
- 10 minučių – ar užtenka tiek laiko kokybiškam vaikų pavalgymui mokykloje?
- Ekspertai: skaitmeninės mokymosi priemonės būtinos ir kontaktinio ugdymo metu.
- 5 naudingi naršyklės plėtiniai mokslo metams: ar mokate taisyklingai cituoti.
- Nuo balandžio 4-osios – kaukės mokyklose neprivalomos.
- Vaikai ir programavimas: kada juos supažindinti su technologijomis?
- Mokslo metų statistika: gerėja rezultatai, bet daugėja praleistų pamokų .
- Pirmieji žingsniai: kaip sukurti startuolį dar mokyklos suole?
- Nauja realybė mokyklose: ką daryti, kai vaikui tenka izoliuotis?
- Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa.
- Gydytoja įspėja: sušalus gali grėsti labai nemaloni liga.
- Apie šią problemą vis dar nejauku kalbėti: impotencija skundžiasi ne tik vyresni.
- Trombocitais praturtintos kraujo plazmos (PRP) injekcijos į sąnarius, sausgysles.
- Panikos priepuoliai labai dažnai „apsimeta“ širdies ligomis.
- Nesigėdyti prostatos vėžio.
- Menopauzė – vis dar tabu tema: daugiau nei pusė moterų jaučiasi nepatogiai.
- Alkoholio, antibiotikų vartojimas kartu gali sustiprinti šalutinį vaistų poveikį.
- Nutukimas – ne grožio matas, o lėtinė liga, kurią svarbu gydyti.
- Stabligė – kaustanti liga.
- Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
- Šį delikatesą valgė dar pirmykščiai žmonės: jis turi unikalią dietinę savybę.
- Tokia sriuba – tikra oranžinės spalvos terapija: šildo skrandį ir kelia nuotaiką.
- Kodėl Grenlandijos gyventojai beveik neserga širdies ligomis: tai žuvis.
- Paprasta, bet genialu: originalūs užkandžiai su vynuogėmis – tereikės 10 minučių.
- Energijos atsargos: valgykite produktą bent 2–3 kartus per savaitę.
- Ši žuvis tikras A ir D vitaminų šaltinis: saugos nuo Parkinsono ir Alzheimerio.
- Nauji vėjai lietuvių vaisių topuose: ką skanaus ir sveiko pasigaminti?
- Kopūstas ir bulvė ne tik balandėliams: 4 sveikų receptų idėjos už kelis eurus.
- Itin mėgstami italų, bet randami kiekvieno lietuvio virtuvėje: pomidorai.
- Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
- Per dieną europiečiai sulaukia 82 mln. tokių skambučių: kaip blokuoti sukčius?
- Etatiniai vagišiai: vogti eina kaip į darbą ir jaučiasi nebaudžiami.
- Sulaikyti du vyrai įtariami neteisėtai besivertę kriptovaliutomis.
- Policijos pareigūnai aiškinasi, kas pamiršo susimokėti už nešiojamą kompiuterį.
- Gyvenvietėje vairuotojas greitį viršijo daugiau nei dvigubai.
- Neužkibk ant fiktyvios nuorodos kabliuko.
- Romantiniai sukčiai siautėja – pernai iš gyventojų išviliojo 0,6 mln. eurų.
- Finansiniai sukčiai iš gyventojų ir verslo pernai išviliojo 10,2 mln. eurų.
- Pranešimų apie ypatingus įvykius ir nusikaltstamas veikas suvestinė.
- Sukčių apgaulės – Holivudo aktoriai, astronautai neturi pinigų grįžti į Žemę.
- Antrąją pusę nuo šiol išrinks mama: „Tinder“ funkcija leidžia rekomenduoti.
- Trumpas IQ intelekto testas, jame yra tik trys klausimai.
- Nesusipratėliams gyvenimas teikia įtaigias pamokas.
- Žinutė būsimiems darbuotojams: darbe siūlo pasijausti kaip žuvis vandenyje.
- RRT nustatė automobilių pultelių masinio sutrikimo Jurbarke priežastį.
- Kaip perdirbami telefonai: nuo atsuktuvo iki lydymo krosnies.
- Rusijoje atšaukta asmeninių automobilių ir motociklų techninė apžiūra.
- Egzotinių sodų puošmena: lauke žiemojantys bananai.
- Tikra istorija: 81-erių senjorė tikėjo suradusi meilę, tačiau tapo sukčių auka.
- Peteris komentavo: FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams. Nei vienas lošimo organizatorius visuomenei nėra reikalingas. Tai - visuomenės parazitai. Geriausias sprendimas yra juos uždaryti, o bandančius nelegaliai - bausti.
- Aldona komentavo: Kodėl Grenlandijos gyventojai beveik neserga širdies ligomis: tai žuvis. Tik matyt jie tą žuvį gaudo, o ne dirbtinai augina fermoje...
- Valentinas komentavo: SM apgailestauja dėl neišsamiai išdiskutuoto skaitmeninio radijo projekto. Kol Jūs spresite kas vykdys skaitmeniės radijo transliacijos įrengimo reikia : 1. Informuoti Lietuvos gyventojus pirkti naujus radijo imtuvus su s DAB ir DAB + translaicijos priėmimo galimybe. 2. Reikės mažiau lėšų kompensacijoms ir n
- Stasė komentavo: KTU mokslininkas perspėja: pseudomokslo teorijos skamba ir iš TV ekranų. O šiandien per LNK vidurdienio žinias buvo rimtai aiškinama, kad orus labai lemia kosminiai spinduliai. TV ekranai tampa šarlatanų priegloba.
- Pakrautam tanklaiviui sustabdyti reikia ne mažesnio nei 5 jūrmylių ruožo.
- Volframo heksafluoridas yra pačios sunkiausios dujos. Jų tankis toks didelis, kad jose gali plaukioti putų polistirenas.
- Geltona spalva – žmogų paverčia budresniu, energingesniu, laimingu, optimistiškesniu bei atviresniu.
- Karvę galima užvesti laiptais į viršų, tačiau neįmanoma jais nuvesti žemyn.
- Monai Lizai trūksta antakių. Laikydamosi XV a. mados, moterys nusiskusdavo antakius ir plaukus, esančius ant kaktos.
- - Mielasis, noriu su tavim pasikalbėt.
- Gerai, tik trumpai, konkrečiai ir aiškiai.
- Penki tūkstančiai €. - Suvalkiečio klausia:
- Jeigu laimėtumėt milijoną, kaip išleistumėt?
- O kodėl turėčiau išleisti? - Labai prastai yra tada, kai į tavo klausimą "O ką aš vakar dariau?" tau duoda nuoroda į YouTube...
- Установка телевизионных антенн. Помощь в приеме телевидения, вопросам IT.
- Услуги и контакты.
- «Триколор» назвал причину перебоев в Калининградской области — «внешние атаки».
- НТВ Плюс начал предоставлять телевизионные услуги для Калининграда с позиции 56E.
- Все для приема цифрового эфирного ТВ.
- Калининградская область отключила аналоговое вещание федеральных телеканалов.
- Стандарт DVB-T2.
- Беларусь: телевидение будет переведено в формат HD.
- DVB-T2: 10 важных вопросов о новом стандарте цифрового телевидения.
- Олимпиада запустит собственное телевидение по окончании Игр.
- Montaż anten telewizyjnych. Pomoc w odbiorze telewizji, w sprawach IT.
- Usługi i kontakty.
- Litewska telewizja na Sejneńszczyźnie i Suwalszczyźnie.
- Od maja na Litwie nadawanie rozpocznie pięć polskich kanałów.
- Jesienią – występy Państwowego Wileńskiego Teatru Małego w Gdańsku.
- Ukraińska grupa medialna przedstawiła pakiet kanałów telewizyjnych dla świata.
- Rosyjskojęzyczny kanał 24-TV zmienia tp. na 13°E.
- Rosyjskie kanały w jednej wersji dla krajów bałtyckich.
- IPTV wygrywa z platformami satelitarnymi w Azji.
- Kanały cyfrowe DVB-T w Polsce.
Jūsų komentaras