Naujienos

Koronaviruso akivaizdoje stokota koordinuotų veiksmų tarptautiniu mastu

2020-03-12 10:12:35

Kol skaitote šį tekstą, tuo pačiu metu visame pasaulyje atsiranda vis naujesnė informacija apie koronavirusą (COVID-19). Ir iki šiol naujiena vijo naujieną, o kai uraganiškai greitėjo ne tik žinios, o ir fizinis viruso plitimas, tenka šnekėti apie vangią institucijų veikseną tarptautiniu mastu.

Tai pripažino ir Europos Komisijos pirmininkė, netiesiogiai – ir Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), kai pagaliau paskelbė pandemiją.

Rašant šį komentarą, pačiam ne kartą teko suvokti, kad naujiena veja naujieną ir žinios nuolat keičiasi... COVID-19 žaibiškai plinta, o mes visi tarsi siekiame pasivyti koroną, ją aplenkti ir gyventi kaip anksčiau. Bet... Kaip prieš kelis mėnesius mano kabinete Europos Parlamente sakė Taivano ambasadorius ES ir Belgijai Harry Tseng: „Po koronaviruso pasaulis bus visiškai kitoks“. Tuo metu viruso Europoje dar nebuvo. Nebuvo ir pasaulinės pandemijos statuso.

To pokalbio metu, šių metų sausį, aš pats instinktyviai užėmiau poziciją – būti optimistu, neskleisti panikos per anksti... Tai buvo teisinga strategija žinios skleidimo prasme, bet organizaciniame lygmenyje institucijos turėjo veikti kur kas ryžtingiau. Iš tiesų, kol neatėjo žinios apie realią, sunkiai valdomą situaciją Italijoje, vangaus optimizmo ar filosofiško skepsio būta per daug. Pavyzdžiui, Belgijoje prisiklausiau vertinimų, kad „vis tiek gyvenimo būdo nepakeisim“, „koronavirusas po metų jau vis tiek bus tapęs sezonine infekcija“... O kovo 11 d. Europos Parlamentas (EP) sustabdė savo veiklą.

Neteisingas lyginimas, nežinia ir viltys į mokslą

Būtent sausio 29 dieną, Europos Parlamento plenarinės sesijos metu, Briuselyje dalyvavau pirmuosiuose debatuose apie koronavirusą. Jau tada išreiškiau susirūpinimą bei atkreipiau dėmesį, kad virusas toliau sparčiai plis ir nebus sustabdytas tol, kol nebus didesnių investicijų į mokslinius tyrimus. Juk net ir „paprasto“ sezoninio gripo plitimo mechanizmai neretai taip ir likdavo neišaiškinti, stigdavo elementarios informacijos apie fatališkus atvejus dėl gripo sukeltų komplikacijų. Bet tuo metu svarbiausiu klausimu buvo paskutinis balsavimas dėl „Brexit“, o virusas Europai atrodė tolima tema. Šiai dienai taip pat palaikau mokslą. Tikiu, kad ir visas pasaulis į jį deda viltis.

Viena prielaidų, kodėl naujasis koronavirusas taip sparčiai išplito, yra ta, kad visuomenė yra linkusi supaprastinti esamą situaciją ir naująjį virusą palyginti su gripu. Panašūs simptomai iš tiesų gali paskatinti į situaciją pasižiūrėti paprasčiau, prevencijai neteikiant didelio dėmesio, tačiau apsigauti nereikėtų. Juolab kai skaudžius pavyzdžius galima pamatyti Italijoje, Irane ar kitose, į pavojaus signalus laiku nesureagavusiose, šalyse.

Visų pirma, pasipriešinti gripui kasmet pasaulyje sukuriama ne viena vakcina, o nuo naujojo koronaviruso vakcinų nėra sukurta (visgi, sklando gandai, kad pirmoji vakcina bus sukurta lietuviams jau girdėtomis genų žirklėmis). Antra, šiam virusui būdinga išskirtinių savybių kombinacija – jis itin virulentiškas ir geba greitai plisti. Vokietija patvirtino vieną atvejį, kai nuo vieno asmens apsikrėtė 16 kitų. Žinoma, „išgaudyti“ ir izoliuoti apsikrėtusiuosius panašiais atvejais beveik neįmanoma.

Trečia, iki šiol nėra aiškus viruso inkubacinis periodas. Nors taikomas 14 dienų laikotarpis atrodo saugus, pasigirsta atvejų, kuomet pirmieji simptomai užsikrėtusiems pasirodė ir po ilgesnio laiko. Kadangi virusas, su kuriuo susiduriama, pasauliui dar nėra pažįstamas, neaišku, kas naujo apie jį bus sužinota ateityje. Todėl reikia didelio visuomenės sąmoningumo ir atsargumo koronaviruso atveju. Pirmasis mano išsilavinimas ir mokslinis laipsnis buvo chemijoje, todėl drąsiai teigiu, kad koronavirusą turime priimti ypač rimtai, nes kol kas dar nežinoma, ar prasirgus kartą imunitetas įgaunamas visam laikui, ar galimai virusui šiek tiek atslūgus vasarą jis sugrįš. Mokslinių tyrimų dėl koronaviruso gausėja. Ilgainiui bus atsakyta ir į šiandien dar neaiškius klausimus. Pavyzdžiui, virusas šienauja vyresnio amžiaus asmenis. Tai puikiai atspindi ir Italijos situacija, kur ilga vidutinė gyvenimo trukmė... Svarstoma, ar ne be reikalo kai kur imtasi uždarinėti mokyklas: jaunų žmonių virusas yra paveikęs labai nedaug. Ar jie neužsikrečia? Ar užsikrečia, bet yra virusui atsparūs? Dar nežinia. Todėl teisingas sprendimas – laikinai uždaryti mokyklas.

Kadangi naujasis virusas iki šiol išlieka mažai ištyrinėtu, visų valstybių mokslininkai turėtų aktyviai dalintis turima informacija ir žiniomis. Būtent taip pasielgė Kinijos mokslininkai, paskelbę viruso genomo seką. Žinoma, nereikia turėti iliuzijų, kad greit galėsim nuo COVID-19 skiepytis, – ne anksčiau kaip po metų nuo vakcinos išradimo: juk bus būtini ilgalaikiai poveikio tyrimai (čia ir vėl aplanko klastinga mintis: ne be genų žirklių pagalbos ta vakcina išrasta). Nors štai vasario mėnesį buvo skelbta, kad JAV ir Australijos mokslininkai deda visas pastangas, vykdo klinikinius tyrimus ir tikisi vakciną pristatyti per pusmetį.

Tikimasi, kad prie COVID-19 suvaldymo (o kol kas didžiausią atsakomybę prisiima pačios valstybės) turėtų prisidėti ir ES skiriama finansinė parama moksliniams tyrimams. Europos Komisija būtinus tyrimus planuoja paskatinti skirdama 47,5 mln. eurų ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programai „Horizontas 2020“. Kovai su virusu šiuo metu planuojama finansuoti 17 mokslinių tyrimų projektų. Skaičiai ir ES paramos priemonės nėra baigtiniai, nes virusui toliau plintant, sprendimai, kaip reikėtų suvaldyti epidemiją, yra atnaujinami kasdien. Pavyzdžiui, kovo 11 d. Ursula von der Leyen pranešė apie egzistuojantį nenumatytų atvejų biudžetą, kurio apimtis – 25 mlrd. eurų. Iš jų 7,5 mlrd. eurų būtų galima panaudoti tuojau pat (ypač nukreipiant į mažų ir vidutinių įmonių kovą su epidemijos pasekmėmis). Panašu, EK veiksmai iš reaktyvių pagaliau virsta aktyviais.

COVID-19 Europoje. Kaip su tuo tvarkosi ES?

Sausio 28 d., dieną prieš mano pasisakymą EP plenarinės sesijos metu, ES Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė Kroatija dėl koronaviruso keliamų grėsmių aktyvavo ES integruoto atsako į krizes mechanizmą (angl. IPCR crisis response mechanism). Tai yra informacijos dalijimosi režimas, kurio tikslas buvo paskatinti žinių sklaidą bei pagerinti koordinuotus veiksmus tarp valstybių narių. Deja, virusui žaibiškai plintant ir toliau, tik kovo 2 d. buvo aktyvuotas pilnas mechanizmo veikimas, suteikiantis galimybę aktyviau vesti derybas bei diskusijas krizinės situacijos akivaizdoje ir leidžiantis parengti konkrečias ES reagavimo priemones.

Europos Komisija subūrė reagavimo komandą, į kurią buvo įtraukti 5 komisarai, atsakingi už krizių valdymą, sveikatos, ES sienų klausimus, mobilumą bei ekonomiką. Suburta komanda turėtų padėti reaguoti į krizinę situaciją greičiau, priimti reikalingus sprendimus bei užtikrinti, kad koronaviruso epidemiją bus stengiamasi suvaldyti ne tik nacionaliniu, bet ir visos ES lygmeniu.

Taip pat Europos Komisija vasario 24 d. skyrė 232 mln. eurų kovai su plintančiu koronavirusu ir paragino tarptautinę bendruomenę bendradarbiauti. Tai ypač nuo pat pradžių akcentavo EK pirmininkė Ursula von der Leyen, pabrėždama, kad nesvarbu ar tai Europa, ar Kinija – tarptautinė bendruomenė turi dirbti drauge. Komisijos vadovė akcentavo ir tai, kad ES turi vaidinti svarbiausią vaidmenį. Iš EK skirtų lėšų 114 mln. eurų teko Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO), ruošti pasauliniam planui, kuris reikalingas tobulinti pasirengimą ir reagavimą į nepaprastąsias situacijas šalyse, turinčiose silpnas sveikatos apsaugos sistemas, ir mažiau atspariose valstybėse. Būtent PSO kovo 11 d. paskelbė, kad koronavirusas yra skelbiamas pandemija.

Kovo 10 d. konferenciniu ryšiu vyko neeilinis Europos Vadovų Tarybos pasitarimas, kurio metu buvo aptarta Europoje susiklosčiusi situacija dėl koronaviruso plitimo, pristatytos kovos su virusu priemonės atskirose šalyse ir svarstyta dėl poreikio parengti koordinuotą ES valstybių atsaką tiek sveikatos apsaugos, tiek ekonomikos srityse. Dalyvavo ir Lietuvos situaciją pristatė ir mūsų prezidentas Gitanas Nausėda. Po kelias valandas trukusio neeilinio pokalbio, Ursula von der Leyen akcentavo, kad bus veikiama abiejose srityse. Kalbant apie sveikatos apsaugą, nuo šiol Komisija kasdienių telefoninių konferencijų metu bendraus su sveikatos ir vidaus reikalų ministrais bei derins būtinas priemones. Antra, Komisija suburs epidemiologų ir virusologų iš įvairių valstybių narių komandą, kuri pateiks gaires Europos lygiu. Europos Komisija dabar vertina turimas apsaugines priemones, būtinas higienai ir kvėpavimo takams, jų gamybos ir paskirstymo pajėgumus. Tai labai svarbu visam sveikatos sektoriui. Pasak Komisijos pirmininkės, tyrimų ir plėtros srityje bus stiprinama Europos iniciatyva finansuoti tikslinius koronaviruso tyrimus. ES pasitelkė 140 milijonų eurų viešojo ir privačiojo finansavimo lėšų perspektyviems vakcinų, diagnozės ir gydymo tyrimams.

Taip pat buvo pristatyti ir ES veiksmai ekonomikos srityje. Komisijos pirmininkės teigimu, turime veikti makroekonominiu lygmeniu. Tam reikalingas valstybių narių, Komisijos ir Europos centrinio banko koordinuotas darbas. Pristatyta ir parama valstybėms narėms. Galiausiai Komisijos pirmininkė kalbėjo, jog pristatys „Corona Response Investment Initiative“, skirtą koronaviruso pažeidžiamoms ekonomikos sritims. Investicija bus nemaža ir greitai pasieks 25 milijardus eurų. Artimiausiu metu bus kuriama darbo grupė, kuri dirbs su valstybėmis narėmis, siekdama užtikrinti, kad pinigai pradėtų tekėti artimiausiomis savaitėmis.

Apie ką tas „Corona Response Investment Initiative“? Siekdama greitai nukreipti 25 milijardus eurų Europos viešųjų investicijų, skirtų įveikti koronaviruso krizę, Komisija siūlys šiais metais atsisakyti savo įsipareigojimo reikalauti grąžinti neišmokėtą išankstinį finansavimą Europos Sąjungos struktūriniams ir investiciniams fondams, kuriuos šiuo metu turi ES valstybės narės.

Šis pasiūlymas gali būti įgyvendintas pakeitus bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų. Šią savaitę Komisija pateiks šį pasiūlymą Europos Vadovų Tarybai ir Parlamentui. Tuomet nacionalinės veiklos programos prireikus būtų pritaikytos taip, kad finansavimas būtų nukreiptas tokioms sritims kaip trumpalaikės darbo priemonės, sveikatos sektorius, darbo rinkos priemonės ir sektoriai, kuriems dabartinės aplinkybės daro ypač didelę įtaką.

Džiugu, kad 27 valstybių vadovai, EVT pirmininkas ir Komisija sutarė dėl koordinuotos veiklos. Tačiau, kaip sakė pati Komisijos pirmininkė, „dabar atėjo laikas veikti“. Tą pačią kovo 10 dieną Ursula von der Leyen kitos spaudos konferencijos metu išreiškė solidarumą bei realią pagalbą Italijai. Galiausiai Europos Komisijos prezidentė paskelbė, jog labai operatyviai imamasi teisinių veiksmų, kad oro linijoms nereikėtų skraidinti tuščių lėktuvų tik tam, kad jos išlaikytų savo laikus oro uostuose (angl. slot). Pasak jos, ši laikina priemonė pagelbės mūsų industrijai, kartu padės ir aplinkai bei tuo pačiu palengvins spaudimą aviacijos industrijai ir ypač – mažesnėms kompanijoms.

Krizė didėja – realaus solidarumo trūksta? Arba aukščiau politikos

Atrodo, kad ES daroma tiek daug, bet virusas ir toliau plinta... Kodėl? Štai šįryt, kovo 12 d., prabudę žiniasklaidoje jau radome informaciją, kad, dėl naujų koranaviruso atvejų JAV, prezidentas Donaldas Trumpas praneša, jog stabdomi skrydžiai į JAV iš 26 Europos valstybių. JAV prezidentas negaili kritikos ir ES, kuri, pasak jo, nesiėmė tinkamų priemonių viruso plitimui stabdyti. Konkrečiai D. Trumpas kalbėjo apie skrydžių ribojimus.

Pasaulis kovoja su neeiline krize, tiksliau – pandemija, būtent tai vakar paskelbė Pasaulio sveikatos organizacija. Toks statusas priimtas dėl koronaviruso žaibiško plitimo visame pasaulyje. Šiuo metu tikėtina, kad gali iškilti ir apsirūpinimo medikamentais, apsisaugojimo priemonėmis problema. ES narėse, ypač mažosiose, didelį nerimą sukėlė tai, kad apsisaugojimo priemones (pavyzdžiui, medicinines kaukes) plačiai gaminančios šalys, tokios kaip Vokietija, Prancūzija, Čekija, paskelbė laikinai stabdančios pastarųjų eksportą. Pasirinkti sprendimai, rodantys solidarumo nesilaikymą, nors ir kritikuoti visos ES mastu, iki šiol nebuvo atšaukti. Kitas klausimas, apie kurį turėjo būti diskutuojama ir šios plenarinės sesijos metu (iš pradžių Strasbūre, o po to ir Briuselyje) yra medikamentų trūkumas. Problema, ypač Europos liaudies partijoje, buvo iškelta dar iki koronaviruso pradžios. Čia didelis dėmesys tenka vaistų, būtinų onkologinių ligų gydymui, trūkumui. Priežastis aiški. Nors Europa ir garsėja savo farmacija, didžioji dalis pagrindinių medžiagų vaistams iki šiol buvo importuojamos iš Kinijos ar Indijos. Galbūt tai bus paskata vienam iš pasikeitimų viruso epidemijai pasibaigus.

Epidemijos mastai akivaizdžiai atveria visus pasaulio skaudulius, geresniais laikais nemačiomis išstumtus iš svarbiausių klausimų darbotvarkės. Taivanas, sala tolimuosiuose rytuose, esanti šalia virusio židinių, iki šiol nėra kviečiama į Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) susirinkimus, kadangi tam aktyviai prieštarauja Kinija. Atrodo sunkiai suvokiama, bet ir iškilus epidemijos grėsmei politiniai sprendimai ima viršų. Valstybės politinė situacija atsispindi ir Irane, kur valdžios atstovai sunkiai, bet įnirtingai bando nuslėpti tikrąjį protrūkio mastą. Pasekmes ir didėjanti susirgimų skaičių galima sekti kiekvieną dieną.

Neįmanoma atsakyti, kada nurims viruso plitimas, juolab, kada jis bus visiškai pažabotas. Pirmieji susirūpinimo dėl ekonomikos ir BVP augimo lėtėjimo signalai siunčiami iš daugelio Europos šalių, ypač iš Italijos, Vokietijos, Ispanijos, Suomijos, Danijos, Lenkijos ir Rumunijos. Pasaulinė tiekimo grandinė akivaizdžiai jau yra sutrikdyta. Galima numanyti, kad laukia nemaži pasikeitimai. Pradedant tuo, kad neaišku kaip toliau klostysis milžiniškus praradimus patyrusių aviacijos, turizmo, transporto pramonių likimas, baigiant tuo, kad sunku įvertinti, kas laukia kitų sričių. Pavyzdžiui, aplinkosaugos. Atrodo, savaime aišku, kad stojant gamykloms ŠESD (šiltnamio efektą sukeliančios dujos) kiekis aplinkoje mažėja, rodos, turėtų gerėti ir klimato kaitos situacija. Tačiau verta sunerimti. Net ir idealiausiu atveju greitai ir neskausmingai susidorojus su visais viruso sukeltais padariniais pirmasis klausimas, kuris bus sprendžiamas – ekonomikos atstatymas ir priemonių galimai recesijai sumažinti pasitelkimas. O aplinkosaugos klausimai gali atsidurti politinės darbotvarkės pabaigoje. Todėl būtina sekti informaciją ir kovoti, kad naujosios Europos Komisijos ambicijos, kurių reikia visai Europai, būtų įgyvendintos. Žaliasis kursas ir viskas, kas siejasi su juo, negali būti pamiršta.

Neišvengiama tampa visų mūsų, Europos ir pasaulio piliečių, mobilizacija. Turime veikti koordinuotai ir kryptingai. Žinoma, išgyvename ne tik sveikatos apsaugos krizę, bet ir pasaulinės ekonomika susiduria su neeiliniais iššūkiais: krenta akcijų ir naftos kainos. Tai vienaip ar kitaip pradės veikti mus tiesiogiai. Apie tai, tikiu, galėsime kalbėti jau netolimoje ateityje.

Liudas Mažylis. Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto Europos Parlamente narys

Komentuojame šią naujieną:

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų kontaktai:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Korona virusas: kitos panašios naujienos
       2022-01-05 12:00:21

COVID-19 ligos pasekmės – ne visada apčiuopiamos: į ką vertėtų atkreipti dėmesį?

COVID-19 liga gali pasireikšti įvairiais būdais – nuo besimptomių ar lengvus simptomus sukeliančių formų iki sunkių sutrikimų, kurie gali turėti ilgalaikių pasekmių.
       2021-12-22 13:55:37

COVID-19 liga persirgęs Vaidas: dariau viską, kad tik grįžčiau namo pas dukras

Po beveik 2 mėnesius trukusio intensyvaus gydymo Kauno klinikose Vaidas grįžo į namus. Spalio mėnesį jaunas vyras susirgo COVID-19 liga. „Gydymo laikotarpis buvo sudėtingas, bet mano vaikai maži, todėl norėdamas pasveikti dariau viską, kad tik mano trys dukrytės neliktų be tėčio“, – pasakojimą pradeda jis.
       2021-11-02 18:14:06

Lietuva nusidažė juodai

Nuo šiol visos mūsų savivaldybės juoduoja, paskutinė raudonoji išnyko iš mūsų žemėlapio. Ir ta juoda - ne tik spalva. Tai blogiausias ženklas apie tai, ko labiausiai bijojome nuo pat pandemijos pradžios.
       2021-09-12 12:36:40

COVID-19 pandemijos valdymo priemonės nuo rugsėjo 13 d.

Sparčiai didėjant sergančiųjų skaičiui ir COVID-19 lovų užimtumui ligoninėse, pirmadienį, rugsėjo 13 d., baigsis pereinamasis laikotarpis ir įsigalios patvirtintos papildomos pandemijos valdymo priemonės.
       2021-09-09 16:43:46

Duomenų apžvalga: stebimas naujas koronaviruso atvejų šuolis

Lietuvoje nuo praeitos savaitės vidurio stebimas naujų koronaviruso atvejų šuolis – jų skaičius auga daugumoje Lietuvos savivaldybių.
       2021-06-30 11:03:46

Nustatyti 536 alfa, 1 gama, 11 delta atvejai bei 8 B.1.620 viruso atvejai

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL), koordinuojanti koronaviruso sekoskaitos tyrimus Lietuvoje, informuoja, kad šią savaitę aptikti 536 B.1.1.7 (alfa variantas), 8 – B.1.620, 11 – B.1.617.2 (delta variantas) ir 1 – P.1 (gama variantas) viruso linijų atvejai.
       2021-06-12 11:46:32

Rytoj vilniečiams – 2000 „Janssen“ vakcinų be registracijos

Šį sekmadienį vilniečiams bus pasiūlyta kiek daugiau nei 2000 laisvų „Janssen“ vakcinų – norintys pasiskiepyti galės atvykti į „Litexpo“ be registracijos, nuo 10 iki 16 valandos.
       2021-04-27 15:50:28

Duomenų apžvalga: imunitetą nuo koronaviruso turi jau per 30 proc. asmenų

Lietuvoje imunitetą nuo SARS-CoV-2 viruso šiuo metu, tikėtina, turi jau virš 30 % asmenų, o naujų atvejų augimas pastarąsias 10 dienų buvo nedidelis.
       2021-04-22 10:50:13

Duomenų apžvalga: toliau auga atvejų ir hospitalizacijų skaičius

Lietuvoje toliau auga atvejų ir hospitalizacijų skaičius – vyrauja Vilniaus ir Kauno regionai, tačiau taip pat didėja ir testavimo apimtys – per savaitę PGR, kaupinių PGR ir greitaisiais antigeno testais ištestuojama virš 140 tūkst. asmenų.
       2021-04-13 15:32:36

Epidemiologai: pastarąsias savaites didžiausią susirūpinimą kelia darželiai

Šalies ugdymo įstaigose praėjusios savaitės pabaigoje fiksuoti 87 aktyvūs koronavirusinės infekcijos (COVID-19 ligos) protrūkiai, kai savaitę prieš tai – pusantro karto mažiau, t. y. 49.
       2021-04-07 09:01:22

Duomenų apžvalga: pusė šalies yra eksponentinio augimo fazėje

Pusė Lietuvos šiuo metu yra eksponentinio augimo fazėje, rodo naujausia COVID-19 situacijos Lietuvoje apžvalga.
       2021-04-07 08:23:31

Viskas apie serologinį COVID-19 IgG antikūnų tyrimą vienoje vietoje!

Šiandieninėje COVID-19 pandemijos akivaizdoje internete galima rasti daug skirtingos informacijos apie šio viruso tyrimus. Tam, kad būtų lengviau, pateikiame Jums susistemintą ir konkrečią informaciją apie COVID-19 antikūnų (COVID-19 IgG serologinį) tyrimą.
       2021-04-02 08:58:52

Vilniau, yra reikalų - užkuriam vakcinavimo fabrikėlį

Vietoje Velykinių margučių siūlome daug "AstraZeneca" vakcinų. Jei jūs esate senjoras, mokytojas, dėstytojas, pilnametis abiturientas, turite lėtinių ligų (o šis sąrašas labai platus, nuo plaučių, kepenų, širdies ligų iki diabeto ar nutukimo, kai KMI virš 35)
       2021-03-30 15:30:32

Duomenų apžvalga: matoma dviejų greičių Lietuva

Toliau matoma dviejų greičių Lietuva: Vilniaus ir Marijampolės apskrityse auga tiek naujų atvejų, tiek mirčių, susijusių su COVID-19, skaičius, o kitose apskrityse naujai nustatomų atvejų skaičius tik pradeda augti.
       2021-03-29 20:09:29

COVID-19 situacija ir valdymo priemonės užsienio šalyse

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) skelbiami 2021 m. 9–10 savaičių duomenys, palyginti su ankstesnėmis savaitėmis: • sergamumas Europos Sąjungos, Šengeno erdvės šalyse ir JK:
       2021-03-28 14:56:34

Profesorius Vytautas Kasiulevičius: drąsesnė nuomonė

"Kaip griežto karantino šalininkams pamilti M.A.M.A? Save visada laikiau griežto karantino šalininku, o tai dar nuolat visus metus kartojo armijos trolių grąsindamos man susidorojimu ir visu įmanomu pragaro karščiu.
       2021-03-26 09:55:11

Audrūnas Gruslys: Vyriausybė prisižaidė

"Vyriausybė prisižaidė. Ignoruodama pavojaus signalus atšaukė kelionių ribojimus tarp dalies savivaldybių, pamaišė po šalį Covid-19 mutacijas, suprato klaidą, ir vėl įvedinės tuos pačius apribojimus. Čia tas pats, kas gaisro pastate metu praverti vidines priešgaisrines duris, kad patalpos prasivėdintų.
       2021-03-24 19:42:36

Praėjusią savaitę šalyje fiksuota 213 aktyvių protrūkių

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad praėjusios savaitės pabaigoje Lietuvoje fiksuota 213 aktyvių koronavirusinės infekcijos (COVID-19 ligos) protrūkių.
       2021-03-23 14:53:14

Vaidotas Zemlys-Balevičius apie šios dienos skaičių tendencijas

"Šios dienos skaičiai nedžiugina, bet žiūrint į duomenis matosi, kad problema deja yra Vilnius. Jame gyvena 20% Lietuvos populiacijos, bet šiandien atvejų Vilniuje yra 40% nuo visų atvejų Lietuvoje.
       2021-03-23 10:45:32

Lietuvoje nustatyta dar viena pavojinga koronaviruso atmaina

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė antradienį Seime žurnalistams pranešė, kad Lietuvoje nustatyta koronaviruso atmaina, aptikta Pietų Afrikos Respublikoje (PAR), kol kas patvirtinti 2 tokie atvejai.
       2021-03-23 10:21:17

Profesorius Mindaugas Stankūnas apie galimus COVID-19 scenarijus

"Jau tapo tradicija, kad po kiekvieno Prezidento suburtos Sveikatos ekspertų tarybos posėdžio pasidalinu savo mintimis apie tai kas buvo kalbėta. O kalbėta buvo apie daug ką.
       2021-03-23 08:26:29

Profesorius Vytautas Kasiulevičius apie perspektyvas

"Šiaip tai judėjimo kontrolė iš Vilniaus ir aplinkinių rajonų į likusią Lietuvą jau paskutinė britiškosios atmainos plitimo užkarda, tik laikinai stabdanti naujų atvejų augimą likusioje Lietuvos dalyje.
       2021-03-22 06:42:59

Vaidotas Zemlys-Balevičius apie COVID-19

"Per pastarąjį mėnesį Lietuvoje naujų atvejų skaičius 100k gyventojų per 14 dienų svyravo netoli 250. Palyginus situaciją vasario 17 su kovo 20 duomenys rodo, kad nors didesnėje dalyje Lietuvos situacija gerėja, ~40% Lietuvos gyvena savivaldybėse, kuriose situacija suprastėjo.
       2021-03-20 07:10:38

Britiškosios COVID-19 atmainos plitimas regionuose

Šią savaitę Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose atlikti dar 96 SARS-CoV-2 viruso genomo sekoskaitos tyrimai. Iš 82 (85,4 proc.) sėkmingai nuskaitytų viruso genomų, britiškoji viruso atmaina nustatyta 20 (24,4 proc.) atvejų.
       2021-03-17 08:29:23

Audrūnas Gruslys: Lietuvos vyriausybės veiksmai yra protu nesuvokiami

"Nepaisant akivaizdžių įrodymų, kad SARS-CoV-2 reprodukcinis skaičius R yra daugiau nei vienetas daugelyje šalies rajonų, ir nepaisant signalų, kad šalyje vis sparčiau plinta iš Jungtinės Karalystės atvežta B.1.1.7 viruso atmaina, toliau nesiimama jokių adekvačių prevencinių priemonių trečiąjai bangai stabdyti.
       2021-03-09 15:50:20

Laikinai sustabdytas skiepijimas viena „AstraZeneca“ vakcinos serija

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nuolat stebi vakcinacijos procesą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, todėl gavusi signalų iš atsakingų institucijų į juos visada reaguoja.
Daugiau naujų naujienų
       2024-03-29 14:30:49

Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?

Įvairūs tyrimai ir gyventojų apklausos rodo, kad du kartus per metus persukinėti laikrodžio rodykles iš žiemos į vasaros laiką ir atvirkščiai daugeliui žmonių nėra priimtina.
       2024-03-28 13:42:30

Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą

Nors Lietuvos įstatymai įpareigoja vairuotojus kas 2 metus atlikti automobilio techninę apžiūrą, 2023 m. „Transekstos“ duomenimis, net 26 proc. automobilių savininkų pernai vėlavo tai padaryti.
       2024-03-28 13:39:30

Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?

„Siūlome nemokamai mokytis anglų kalbos ir šokių“ – toks, atrodytų, nekaltas skelbimas internete tapo lemtingu net apie 50 merginų Lietuvoje. Už „nemokamas“ pamokas jos galiausiai priverstos atsiskaityti priverstiniu darbu striptizo klube.
       2024-03-28 12:30:19

Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys

Stalo žaidimai – tai ne tik puikus būdas praleisti laiką su šeima, bet ir galimybė mokytis bei tobulėti. Nuo senovės Egipto ir Mesopotamijos laikų žmonės rinkdavosi prie bendro stalo žaisti žaidimus, kurie lavintų protą, strateginį mąstymą ir socialinius įgūdžius.
       2024-03-27 16:28:16

Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą

Dienoms iki Velykų sparčiai tirpstant ir šventei neišvengiamai artėjant, daugelis sprendžiame dilemą, ką gaminti ir kokiomis vaišėmis nustebinti artimuosius. Visuomet pravers, jei išsisaugosime greitai paruošiamų užkandžių receptų.
       2024-03-27 09:58:27

Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?

Nors šiandien didelę dalį naudojamo transporto vis dar sudaro benzininiai ar dyzeliniai automobiliai, perėjimas prie aplinką tausojančių elektromobilių įgauna vis didesnį pagreitį.
       2024-03-27 09:50:59

4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą

Ar kada nors pagalvojote, kad įmanoma padidinti saugumą, palengvinti savo buitį ir dar sumažinti sąskaitas už elektrą? Aktyviai tobulinamos išmaniosios sistemos ne tik padeda siekti šių tikslų, bet ir nereikalauja daug investicijų, o jų nauda pajuntama gana greitai.
       2024-03-27 09:39:24

Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti

„Didelę dalį iš „tėvų mokyklos“ į baseiną ateinančių vaikų plaukti tiesiog mokome iš naujo, „nuo nulio“. Tėčiai, mamos, seneliai ir kiti artimieji, net jei yra labai geri plaukikai, mokydami yra linkę daryti klaidų, kurios gali būti lemtingos vandenyje“.
       2024-03-27 09:32:07

Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną

Kiekviena darbo diena, per kurią nepriimami sprendimai mažinti naftos degalų vartojimą transporto sektoriuje, Lietuvos biudžetui tiesiogiai reiškia apie 1 mln. eurų praradimų – negautų pajamų ir atsiradusių papildomų išlaidų.
       2024-03-27 09:26:50

Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV

2024-uosius rinka pradėjo optimistinėmis nuotaikomis: tiek rinkos dalyviai, tiek paskolų turintys gyventojai ir verslai nekantrauja, kada gi pasaulio centriniai bankai pirmą kartą sumažins bazinę palūkanų normą.
       2024-03-26 09:27:44

„Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks

Mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“ tinkle jau pradėjo veikti pirmieji dvylikos simbolių telefono numeriai. Atsižvelgiant į šalyje atsiradusį naujų telefono numerių stygių, galimybę naudoti dvylikaženklius numerius pasiūlė Lietuvos Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT).
       2024-03-22 17:06:36

Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?

Vanduo – svarbiausias gyvybės šaltinis žemėje, sudarantis net 60–75 proc. žmogaus kūno masės. Sertifikuota vandens someljė Aistė Miliūtė pabrėžia, kad vandenyje esantys mineralai – organizmo trąšos, kurios būtinos kiekvienam žmogui.
       2024-03-21 18:33:11

Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?

Finansinės institucijos ir elektroninis verslas nuolat tobulina sistemų saugumą, aktyviai užsiima vartotojų informacinio raštingumo edukacija, o auganti dirbtinio intelekto (DI) pažanga sparčiai prisideda prie inovatyvių verslo sprendimų.
       2024-03-20 17:40:16

Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?

Pavasaris pasižymi ne tik ilgesnėmis dienomis ar šiltesniu oru, bet ir gausesniu žiedadulkių bei kitų ore tvyrančių alergenų kiekiu. Sezoninės alergijos dėl savo simptomų dažnai maišomos su peršalimo ligomis arba gripu, tačiau vaistininkai perspėja, kad būtina žinoti, nuo ko gydomasi.
       2024-03-20 17:21:02

Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“

Pranešama, kad Ukrainos tarptautiniai kanalai „Freedom“ ir „Dom“, transliuojantys iš „Eutelsat HotBird“ palydovo, buvo užstrigę.
       2024-03-19 16:58:06

Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus

Lietuvoje reguliariai vykdomos civilinės saugos pratybos, gamtos stichijos – tai kelios priežastys, dėl kurių šalies gyventojai į mobiliuosius telefonus gauna informacinius perspėjimo pranešimus.
       2024-03-19 10:18:35

Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?

Šiltuoju metų laiku įprastai tikimės sulaukti mažesnių sąskaitų už dujas, šiluminę ar elektros energiją. Vis dėlto kartais sąskaitos ne mažėja, o priešingai – išauga.
       2024-03-18 11:21:18

Vairuotojų išbandymas duobėtais keliais, gatvėmis: nuostoliai siekia tūkstančius

Atėjus pavasariui vairuotojų gyvenimą kartina duobės mūsų šalies gatvėse ir keliuose. Pataikius į duobę kartais pakanka pakeisti padangą, tačiau dažnai transporto priemonę, deja, tenka gabenti į remonto dirbtuves.
       2024-03-15 16:47:59

ES reguliavimas „ChatGPT“ ir dirbtiniam intelektui: pliusų daugiau, nei minusų?

Šią savaitę Europos Parlamentas (EP) vienbalsiai patvirtino taisyklių rinkinį, kuris reguliuos dirbtinio intelekto (DI) įrankius, įskaitant „Google Gemini“ ir „ChatGPT“.
       2024-03-15 15:20:11

Skrendame dažnai, suprantame mažai: 9 keisti faktai apie aviaciją

Aviacijos specialistai skaičiuoja, kad kasmet lėktuvais skrenda apie 4,5 mlrd. žmonių. Be to, šios transporto priemonės kasmet pergabena apie 60 mln. tonų krovinių. Šie skaičiai, ko gero, būtų dar didesni, jeigu ne aviaciją kiek pristabdžiusi pandemija.
       2024-03-15 14:32:47

Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus

Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) 2023 m. atliko mobiliosios interneto prieigos paslaugų kokybės rodiklių įvertinimo matavimus Lietuvos teritorijoje veikiančiuose operatorių UAB „Bitė Lietuva“, Telia Lietuva, AB, UAB „Tele2“ tinkluose.
       2024-03-12 13:43:04

Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa

Odos niežulys – itin varginantis pojūtis, galintis kilti dėl pačių įvairiausių veiksnių. Dažnai visai nesudėtinga atpažinti jo priežastį, pavyzdžiui, reakciją į vabzdžio įkandimą, tačiau pasitaiko, kad niežulys nepraeina net nesant jokiems matomiems odos pakitimams.
       2024-03-12 13:38:53

Žvejyba – ar tikrai verta?

Žvejyba nėra tik žuvų gaudymas; tai laisvalaikio praleidimo būdas, aistra ir veikla, kuri turi gilią reikšmę daugeliui žmonių visame pasaulyje. Nuo ramybės akimirkų, praleistų prie vandens, iki didžiulio džiaugsmo, kurį suteikia didelio laimikio sugavimas. Žvejyba teikia daugybę patirčių, kurios praturtina tiek protą, tiek sielą.
       2024-03-12 12:50:01

Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai

Profesionaliojo scenos meno vertinimo komisija iš 93-ių pateiktų pasiūlymų išrinko „Auksinių scenos kryžių“ nominantus už 2023 m. kūrybą pagal atskiras kategorijas.
       2024-03-08 18:44:44

FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams

Finansų ministerija pristatė parengtas azartinių lošimų įstatymo (ALĮ) pataisas, kuriomis reikšmingai didinamos baudos azartinių lošimų organizatoriams už įstatymo reikalavimų nevykdymą.
       2024-03-08 10:16:10

Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?

Kelionių organizatoriai pastebi, kad kasmet vis daugiau vyresniosios kartos atstovų nori pažinti pasaulį ir leidžiasi atostogauti į svečias šalis. „Tez Tour“ atlikto visuomenės tyrimo duomenimis, 55 metų ir vyresni asmenys sudaro apie 20 proc. visų keliautojų.
       2024-03-07 20:15:00

„Bitė“ nutraukia 4G namų maršrutizatorių prekybą

„Bitė Lietuva“ stabdo 4G namų maršrutizatorių prekybą. Vietoje jų naujieji 5G įrenginiai, kurie padės naudotis dar spartesniu ir stabilesniu internetu. Naudojantys 4G maršrutizatorius pokyčio nepajaus, pasak ekspertų, naujieji įrenginiai suteiks 10 kartų greitesnį internetą bei atvers galimybes naudotis naujomis paslaugomis.
       2024-03-07 20:09:02

Įpročiai iš vaikystės: 5 smagūs būdai, padėsiantys vaikams gyventi tvariau

Didžioji dalis mūsų įpročių yra įgyjami dar vaikystėje, todėl labai svarbu apie aplinkai ir žmonėms draugiško gyvenimo būdo naudą savo atžaloms pasakoti nuo pat mažų dienų.
       2024-03-07 13:40:46

Atkreipia dėmesį į dažniausias vaistų nuo skausmo vartojimo klaidas

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto praėjusiais metais pateiktais duomenimis, Lietuvoje net ketvirtadalis žmonių kenčia nuo nugaros ar kaklo skausmų, o beveik vienas iš penkių – nuo rankų, kojų skausmo.
       2024-03-07 13:00:00

Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai

Eidamas 73-iuosius metus, kovo 6 d. mirė Valstybinio Vilniaus mažojo teatro įkūrėjas, ilgametis šio teatro meno vadovas režisierius Rimas Tuminas. Simboliška, kad vos prieš keletą dienų, kovo 2-ąją, paminėję Valstybinio Vilniaus mažojo teatro 34-ąjį gimtadienį, dabar atsisveikiname su jo pradininku Maestro Rimu Tuminu.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.