Apžiūrėjus 369 kompiuterius - nė vieno su lietuviškomis raidėmis

Mokslininkai teigia: „Apžiūrėjus 369 kompiuterius - nė vieno su lietuviškomis raidėmis"

Pasak mokslininkų, šiandien turime visas galimybes kompiuterių, planšečių ar telefonų programinėje įrangoje vartoti lietuvių kalbą, tačiau kompiuterių ir telefonų gamintojai galėtų pasistengti labiau: aparatų klaviatūrose lietuviški diakritiniai ženklai - retenybė.

„2014 metų pabaigoje darėme eksperimentą, kurio metu apžiūrėjus 369 nešiojamuosius kompiuterius, parduodamus didesnėse Vilniaus, Kauno ir Šiaulių parduotuvėse, nebuvo rasta nė vieno, ant kurio klaviatūros būtų užrašyta bent viena savitoji lietuvių kalbos abėcėlės raidė. Užrašyti vienokią ar kitokią raidę ant klavišo - jokia problema. Bet ir šio mažo darbelio nepadaro kompiuterių gamintojai. Su telefonais situacija panaši. Lietuviško raidyno integracija į jų programinę įranga paprasta. Mobiliuosiuose telefonuose naudojamas unikodas. Jame yra visa lietuvių kalbos abėcėlė. Taigi, belieka tik „nutiesti" ryšius iki klaviatūros", - teigia vyresnysis VU Matematikos ir informatikos instituto mokslo darbuotojas Gintautas Grigas.

Jam pritaria ir Saulius Maskeliūnas, VU Matematikos ir informatikos instituto direktoriaus pavaduotojas, pabrėždamas, jog šiandien norint, kad pati klaviatūra turėtų lietuviškus rašmenis, tenka įdėti papildomų pastangų - pirkti jų lipdukus arba raides išgraviruoti. Kadangi kompiuterinėse programose vartoti lietuviškus rašmenis kliūčių beveik nėra, taisyklingas kalbos vartojimas virtualioje erdvėje tampa vien požiūrio (nusiteikimo vartoti lietuviškus rašmenis) ir kartais kompiuterinio raštingumo (sugebėjimo parametrizuoti turimas priemones), o ne programinės įrangos problema.

„Šiuo metu unikodas (apimantis visas lietuviškas raides) yra visuotinai paplitęs tiek elektroninio pašto programose, tiek telefonų SMS žinutėse. Dažniausiai naudojamiems tiek Android, tiek iOS (Apple) telefonams yra parengtos ekraninės klaviatūros su lietuviškomis raidėmis, reikia tik jas susirasti, atsisiųsti ir įsidiegti", - teigia S. Maskeliūnas.

Pasak specialistų, nors galimybės vartoti taisyklingą lietuvių kalbą yra plačios, patys technologijų naudotojai ne visas jas išnaudoja. Tarkim nors praėjo jau 12 metų nuo to laiko, kai buvo įteisintas savitųjų lietuviškų raidžių vartojimas interneto adresuose, iš visų užregistruotų adresų vardų tik 1 proc. turi lietuviškų diakritinių ženklų.

Kodėl verta stengtis dėl informacinių technologijų lietuviškėjimo net tokiais globaliais laikais, kokiais gyvename šiandien? Pasak G. Grigo, visų pirma galima atkreipti dėmesį į ekonominę naudą, kurią sukuria galimybė naudotis informacinėmis technologijomis išskirtinai gimtąja kalba.

„Kompiuteriais naudojamės beveik visi. Kompiuterių ir kitų įrenginių ekranuose nuolat matome tekstus. Neaiškumas, kuris atsiranda dėl nesuprasto svetimo žodžio ar sakinio, sutrikdo darbą kelioms sekundėms, kartais ir minutėms, o pasinaudojimas subtilesnėmis programos funkcijomis mažai mokančiam anglų kalbą darosi itin problemiškas. Taip prarandame laiką, kurio dar nesame įpratę skaičiuoti, nors sakome, kad „laikas - pinigai", - teigia specialistas.

Pasak VLKK komisijos pirmininkės Daivos Vaišnienės, turint visas galimybes tai daryti, taisyklingas lietuvių kalbos vartojimas virtualioje erdvėje yra kultūringo žmogaus įvaizdžio dalis.

„Kalba yra asmenybės dalis, beje, kartais parodanti daugiau, negu patys norėtume. Taisyklingai vartodami kalbą bet kurioje terpėje, laimime išsilavinusio, kompetentingo ir raštingo žmogaus įvaizdį - tai svarbiausia", - teigia D. Vaišnienė.

Tokio suvokimo ugdymu bei palaikymu turėtų būti užsiimama nuo mažumės, tačiau, kaip pastebi D. Vaišnienė, pagal VLKK pateiktus Nacionalinio egzaminų centro rezultatus, nuo 2008 iki 2012 metų už kalbos normų laikymąsi gavusiųjų 0 taškų padaugėjo net tris kartus. Didelė dalis mokytojų greta kitų mokinių neraštingumo priežasčių nurodo ir elektroninėje terpėje itin paplitusį „šveplą" rašytinį bendravimą.

Kad labai svarbu virtualioje erdvėje vartoti taisyklingą kalbą, D. Vaišnienei pritaria ir nacionalinio informacinių ir ryšių technologijų sektoriaus asociacijos „Infobalt" vykdomasis direktorius Paulius Vertelka.

„Aš pats naudodamasis šiuolaikinėmis technologijomis visuomet stengiuosi vartoti taisyklingą lietuvių kalbą, o ir pačios technologijos kartais priverčia „nenuklysti" ir vartoti lietuviškus rašmenis dėl įrenginiuose įdiegtų kalbos nustatymų. Manau, kad visavertis lietuvių kalbos vartojimas informacinėse technologijose yra labai svarbus, todėl šią nuostatą taikau sau asmeniškai ir to paties tikiuosi iš tų, su kuriais bendrauju. Moksleiviai ir jaunimas yra ypač imlūs naujovėms ir naujausioms madoms technologijų srityje, todėl manau, jog svarbu ne tik skatinti vartoti taisyklingą lietuvių kalbą, tačiau stengtis taisyklingą lietuvių kalbos vartojimą paversti ne mažesne mada už pačias technologijas", - teigia P. Vertelka.

Siekiant skatinti taisyklingos kalbos vartojimą dirbant ir bendraujant informacinėmis technologijomis, jau devintus metus organizuojamas ir nacionalinis moksleivių konkursas „Švari kalba - švari galva". Konkursą organizuoja VLKK, ŠMM, Švietimo inovacijų ir technologijų asociacija taip pat įmonės „Tilde Informacinės technologijos" ir Strateginių komunikacijų centras. Konkurso ilgametis informacinis partneris - nacionalinis transliuotojas LRT.

• Reikalavimo važinėti vasarinėmis padangomis nėra – kodėl būtina tai daryti?
• Erkės perduoda daugiau nei 20 ligų, o Laimo liga gali sukelti 70 simptomų.
• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148