Apsipirkimas karantino metu: reikia pirkti ne kuo daugiau, o protingiau

Dėl koronaviruso grėsmės Lietuvoje įvedus karantiną, gyventojai suskubo apsirūpinti maisto atsargomis. Lietuviai iš prekių lentynų šluoja tokias prekes kaip kruopas, makaronus, miltus ir mėsą.

Nepaisant to, didžiausias Lietuvos prekybos tinklas „Maxima“ savo pirkėjus užtikrina, kad maisto produktų nepritrūks. Tuo metu sveikos mitybos specialistė Vaida Kurpienė teigia, kad maisto produktų karantino laikotarpiui nereikėtų pirkti beatodairiškai, o savo pirkinius derėtų planuoti taip, kad įsigyti produktai iš tiesų būtų panaudoti ir leistų karantino laikotarpiu maitintis visavertiškai.

„Tikrai nereikia bijoti, kad kažkurių būtinų maisto prekių gali nebelikti ir dėlto suskubti jų pirkti kelioms savaitėms ar mėnesiams į priekį. Mūsų darbuotojai daro viską, kad prekių lentynos būtų kaip galima greičiau užpildytos, o pirkėjai parduotuvėse rastų visų jiems reikiamų prekių. Patikiname, kad jau prieš kelias savaites gerokai padidinome prekių užsakymų kiekius ir kol kas prekių tikrai netrūksta. Nuolat bendraujame su savo tiekėjais, stengiamės dar efektyviau organizuoti prekių logistikos procesus. Suvokiame, kad šiuo iššūkių laikotarpiu mumis pasikliauja daugybė šalies gyventojų ir dedame visas pastangas, kad jų lūkesčiai būtų pateisinti“, – sako prekybos tinklo „Maxima“ komercijos vadovė V. Drulienė.

Ji ragina apsipirkimus karantino metu iš anksto planuoti, išvengti be reikalingo ėjimo į parduotuves ir rinktis maisto produktus apgalvotai, įvertinus, kas iš jų bus ruošiama ir gaminama. Taip pat „Maxima“ kviečia atsižvelgti į sveikos mitybos specialistų rekomendacijas, kaip karantino laikotarpiu maitintis visavertiškai.

Svarbu planuoti

„Pasirūpinti maistu ilgesniam laikui ir taip riboti savo apsilankymų parduotuvėse skaičių karantino metu iš tiesų gali būti tikslinga, tačiau tai daryti reikėtų protingai. Dabar parduotuvėse galime pamatyti vežimais kruopas ar makaronus perkančius gyventojus, tačiau klausimas, ar žmonėms iš tokių atsargų bus daug naudos. Juk vien makaronų, ryžių ar grikių nevalgysi. Tad vietoje to, kad dideliais kiekiais pirktų vienos rūšies produktus, gyventojams daug naudingiau būtų įsigyti mažiau, bet įvairesnių produktų“, – sako sveikos mitybos specialistė V. Kurpienė.

V. Kurpienės teigimu, prieš vykstant į parduotuves pirmiausiai reikėtų apžiūrėti savo virtuvės spinteles – daugelio namuose grikių, ryžių, makaronų ar miltų ir taip yra, todėl neverta jų prisipirkti keliskart daugiau. Vietoje to pinigus geriau išleisti kitų rūšių produktams, kurie yra svarbūs visavertei mitybai. Tai, visų pirma, yra daržovės ir vaisiai, ankštiniai augalai, taip pat mėsa, žuvis bei pieno produktai.

„Planavimas šiuo atveju yra svarbiausiais dalykas. Mano patarimas būtų savaitei į priekį apgalvoti, ką ketinama gaminti, paieškoti receptų ir pagal tai susidaryti pirkinių sąrašą. Toks planavimas leis ir išleisti mažiau pinigų, ir maitintis kokybiškiau. Einant į parduotuvę be plano, iš jos dažnai grįžtama pilnais pirkinių krepšiais, tačiau su įsigytais produktais vis tiek nedaug tenuveikiama, o po dienos vėl tenka keliauti į prekybos centrą“, – sako V. Kurpienė.

Prioritetas – raciono įvairovė

Anot mitybos specialistės, karantino laikotarpiu svarbu ne prikaupti kuo daugiau maisto atsargų, bet maitintis sveikai ir stiprinti savo organizmą, o tam būtina užtikrinti įvairovę mitybos racione.

„Tam, kad organizmas gautų visų stipriai imuninei sistemai reikalingų būtinų medžiagų, rekomenduojama jam reikalingų medžiagų, būtina valgyti įvairų maistą, rinktis skirtingus grūdus, daržoves, vaisius, mėsą, žuvį, pieno produktus. Tai leidžia nepritrūkti vitaminų ir mineralinių medžiagų, būtinų stipriai imuninei sistemai. Dėl to net ir perkant kruopas neverta rinktis vien tik grikių ar ryžių. Puikia alternatyva populiariausioms kruopoms gali būti ir kitos aukštą maistinę vertę turinčios kultūros, tokios kaip soros, perlinės ir miežinės kruopos, bolivinė balanda. Taip pat verta atsiminti ir ankštines daržoves – pupeles, lęšius bei avinžirnius“, – sako V. Kurpienė.

V. Kurpienės teigimu, daugelis gyventojų karantino metu būtent kruopas ir makaronus iš parduotuvių lentynų šluoja todėl, kad šie produktai negenda ir gali būti saugojami ilgą laiką. Vis tik mitybos specialistė rekomenduoja gerai pasverti, ar verta kaupti vienos rūšies maisto atsargas mėnesiams į priekį. Geresnis variantas, anot V. Kurpienės, pirkinius planuoti savaitei į priekį, o laikant tinkamomis sąlygomis tiek laiko gali būti saugomi daugelis maisto produktų.

„Ypač svarbu nepamiršti daržovių ir jas rinktis taip pat kuo įvairesnes. Kuo daugiau spalvų daržovių krepšelyje, tuo daugiau antioksidantų aprėpiama. Taigi tikrai verta šalia makaronų ar kruopų, į pirkinių krepšelį įsidėti kopūstų, burokėlių, pomidorų, paprikų, brokolių, svogūnų ir kitų įvairiausių daržovių. Vėlgi – jų reikėtų pirkti tiek, kad vėliau netektų išmesti. Jei matote, kad nesuvartosite – dauguma daržovių galima užšaldyti ir suvartoti vėliau“, – pataria V. Kurpienė.

Parduotuvėse prašoma elgtis atsakingai

Prekybos tinklas „Maxima“, prisidėdamas prie bendrų pastangų koronaviruso pandemijos metu riboti žmonių susibūrimus ir rūpindamasi savo darbuotojų saugumu, pirmasis paskelbė apie trumpinamą parduotuvių darbo laiką. Nuo pirmadienio visos prekybos tinklo parduotuvės dirba nuo 9 val. iki 20 val. Toks darbo laikas galios iki kovo 30 dienos.

Klientai „Maximos“ parduotuvėse raginami dezinfekuoti rankas ir naudoti vienkartines pirštines – jas galima rasti prie pirkinių vežimėlių ir krepšelių. Taip pat pirkėjų prašoma, kur įmanoma, naudotis savitarnos kasomis, išlaikyti bent 1 metro atstumą su darbuotojais ir kitais parduotuvių klientais stovint eilėje ir apskritai parduotuvėje kuo mažiau bendrauti su kitais asmeninis. Įprastos kasos prekybos tinkle dezinfekuojamos kas tris valandas, savitarnos – kas valandą. Kasininkai yra aprūpinti dezinfekciniu skysčiu rankoms.

Siekiant sumažinti kontaktą, sveriamuose skyriuose supakuotus produktus nuo šiol pardavėjai padeda ant prekystalio, o ne duoda pirkėjui į rankas

Rekomenduoja už pirkinius atsiskaityti bankinėmis kortelėmis. Jeigu atsiskaitote grynaisiais pinigais, juos dėkite ant tam skirtos lėkštutės, o ne kasos darbuotojui į rankas.

• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148