Į kovą su koronavirusu stoja ir NVI: čia jau atliekami COVID-19 testai

Koronaviruso mėginiai nuo šiol bus tiriami ir Nacionaliniame vėžio institute (NVI) – Nacionalinei visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai (NVSPL) įvertinus įstaigos galimybes ir pasirengimą į koronaviruso infekcijos nustatymo vietų tinklą penktadienį įtraukta ir NVI laboratorija.

Šeštadienio rytą jau buvo patikrinta 100 mėginių.

Kaip pabrėžia NVI vadovė prof. Sonata Jarmalaitė, šis sprendimas yra personalo įgūdžių ir techninių galimybių įvertinimas.

„Penktadienį NVI sėkmingai startavo COVID-19 laboratorija. Ji atsirado NVI mokslininkų ir partnerių geranoriškumo dėka, kai niekam nebuvo gailima nei patalpų, nei prietaisų, saugotų moksliniams darbams. Stiprus nematomas priešas suvienijo visus. Dėkojame mūsų jauniems talentingiems mokslininkams, medicinos biologams ir medicinos genetikams, kurie jau tiria COVID-19. Trys komandos dirbs pamainomis, kad tyrimai vyktų nestojančių srautu visą savaitę. Tuo pat metu rengiame slaugytojų komandą, kuri bus pasirengusi paimti mėginį vietoje – NVI. Ir labai laukiame valdžios leidimo pradėti medikų testavimą, kad visi jaustumės saugūs“, – kalbėjo NVI direktoriaus pavaduotoja mokslui ir plėtrai, laikinai einanti direktorės pareigas prof. S. Jarmalaitė.

Maksimaliai saugiai ir greitai

Kaip pasakojo NVI Genetinės diagnostikos laboratorijos vedėja dr. Rasa Sabaliauskaitė, per labai trumpą laiką teko atlikti daug namų darbų.

„Ketvirtadienį buvo sudėti paskutiniai štrichai ir atliktas testinis eksperimentas. Gavome du užkoduotus viruso mėginius ir laboratorijoje turėjome nustatyti, kokius mėginius gavome: teigiamus, neigiamus ar teigiamą ir neigiamą. Tuo pačiu metu darėme ir procesų optimizavimą, kad tyrimo atsakymą gautume ne tik maksimaliai greitai, bet ir kiek įmanoma saugiai“, – pasakojo dr. R. Sabaliauskaitė.

Jos teigimu, pagrindinis įgūdis, kurio reikės visiems naujosios laboratorijos darbuotojams, mokėti dirbti su koronaviruso detekcijos rinkiniais, mokėti „skaityti“ ir vertinti gaunamus duomenis. Ir, žinoma, saugumas, saugumas ir dar kartą saugumas.

„Su tuo problemų tikrai nekils, nes mūsų kolegos turi daug patirties ir įgūdžių atliekant molekulinius tyrimus, testuojant genetinius pokyčius klinikinėje medžiagoje. Todėl visi džiaugiamės šia nauja atsakomybe padėti Lietuvai kovoti su koronaviruso pandemija“, – kalbėjo Genetinės diagnostikos laboratorijos vedėja.

Imunologijos laboratorijos specialiose švariose patalpose įkurtoje naujojoje laboratorijoje naudojama specializuota genetinės diagnostikos įranga. Dalį reikalingų prietaisų skyrė NVI mokslinės laboratorijos, o svarbiausią realaus laiko PGR prietaisą NVI laikinam naudojimui perdavė VU Botanikos Kairėnų sodo mokslinė laboratorija.

Pandemija verčia didinti pajėgumus

Šiuo metu Lietuvoje galioja tokia laboratorinių tyrimų struktūra – Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros (NVSPL) laboratorija yra pagrindinė šalies laboratorija, t. y. referentinė laboratorija, kuri teikia galutinius, oficialius ir patvirtintus tyrimų rezultatus, atliktus pagal tarptautinius reikalavimus, bei koordinuoja naujųjų laboratorijų veiklą. Tais atvejais, kai ligoninių laboratorijose atlikti tyrimai bus teigiami, jie privalės būti siunčiami pakartotiniam tyrimui į NVSPL, kur ir bus galutinai oficialiai patvirtinti. Tuo atveju, jei ligoninėse atliktų tyrimų rezultatai bus neigiami, jų kartoti nereikės siųsti į centrinę šalies laboratoriją.

„Mes, duodami referentinį tikrai teigiamą ir tikrai neigiamą mėginius, suteikiame laboratorijoms galimybę įsitikinti, ar jų įranga veikia tinkamai, ar darbuotojai moka „skaityti“ rezultatus. Pandemijos metu augant mėginių skaičiui siekiame, kad laboratorijų tinklas Lietuvoje būtų kuo didesnis ir turėtume kuo didesnius pajėgumus greitai atlikti daug tyrimų“, – teigė NVSPL Klinikinių tyrimų skyriaus vedėja Ilona Kušlevičiūtė.

Sveikatos apsaugos ministerijos penktadienį paskelbtais duomenimis, tyrimai tądien buvp atliekami devyniose laboratorijose, keturiose iš jų neištirtų ėminių skaičius siekė nuo 400 iki daugiau nei tūkstančio. Nuo karantino pradžios Lietuvoje iš viso atlikta daugiau kaip 18 tūkst. tyrimų.

• Reikalavimo važinėti vasarinėmis padangomis nėra – kodėl būtina tai daryti?
• Erkės perduoda daugiau nei 20 ligų, o Laimo liga gali sukelti 70 simptomų.
• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148