Naujienos

Raimondas Kuodis siūlo aukoti ekonomiką, o ne gyvybes

2020-04-04 12:01:33

Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis teigia neabejojantis, kad koronaviruso sukelta ekonominė krizė bus didesnė negu krizė, prasidėjusi 2008 m. Tačiau pakentėjus iki birželio galo, anot jo, pasaulis ir vėl po truputį galės grįžti į normalias vėžes.

"Facebooke" paviešintame interviu ekonomistas R. Kuodis pasakoja, kodėl verta aukoti ekonomiką ir laikytis karantino, kiek laiko gali tekti sėdėti namie ir kodėl krizių metu valstybės privalo atsisakyti liberalaus mąstymo, siekiant išsaugoti bendrąjį gėrį.

– Ketvirtadienio vakarą koronavirusu susirgusių asmenų skaičius perkopė 1 mln., daugiau nei 50 tūkst. asmenų jau mirė. Daugelis žmonių šiuo metu gyvena pesimistinėmis nuotaikomis, nerimauja dėl ekonomikos. Sakykite, kokiomis jūs nuotaikomis gyvenate pastarosiomis savaitėmis?

– Į visą šį reikalą žiūriu iš matematinės perspektyvos. Reikia prisiminti, kad yra 1 epidemiologinis modelis iš 5 lygčių. Jeigu politikai apie tai žinotų, jie daug ką būtų darę kitaip. Pavyzdžiui, pradėję šį žaidimą žaisti daug anksčiau. Tai puikiai galėtų iliustruoti žymaus ledo ritulio žadėjo Wayno Gretzkio frazė, kad reikia čiuožti ne ten, kur yra ledo ritulio ritulys, bet ten, kur jis bus. To mums pritrūko.

Lygčių sistema sako, kad ankstyvoje stadijoje reikia imtis ryžtingų veiksmų. Tačiau žinoma, kad Vakarų demokratijos nėra tam labai tinkamos ir mes tą puikiai matome. Matome, kaip viruso plitimas vyksta Azijos šalyse, ir kaip jis plinta Europoje, JAV. Čia yra daug blaškymosi, keičiamos nuomonės. Vytenis Andriukaitis iš pradžių tikino, kad šitas virusas yra vos ne dar vienas gripas, po to jau kažkas nekantrauja vėl atidaryti ekonomiką, tikėdamiesi, kad bus geriau po atidarymo. Šis blaškymasis ir lemia, kad didžioji dalis problemų atsirado Vakarų valstybėse, kur sprendimai vėluoja.

– Vasario 28 d. kada virusas jau buvo Europoje, tačiau dar ne taip išplitęs, jūs iškėlėte šekspyrinį klausimą. Paminėjote, kad pasaulis, kovodamas su koronavirusu, privalės atsakyti į klausimą, kurį krizės scenarijų pasirinkti. Scenarijus A – masinis karantinas. Tokiu atveju ekonomika patirtų didelį ekonominį nuosmukį, būtų galbūt išsaugota daugiau gyvybių, nors žmonės pradėtų „gauti galą“ nuo kitų dalykų (bado, kitų ligų). Tačiau taip būtų laimėta laiko sukurti vakcinai arba vaistui. Scenarijus B – žmonės ir toliau eitų į darbus, ekonomika griūtų mažiau, tačiau virusas išplistų greitai, juo persirgtų didžioji dalis populiacijos, o mirtų milijonai žmonių. Kaip žinodamas tuo metu minėjote, kad pasaulis eis A keliu. Kaip manote, ar tai yra vienintelis teisingas kelias?

– Kodėl reikia rinktis A kelią, dar 16 a. mums paaiškino Blezas Paskalis. Jis tuo metu aiškino, kodėl verta tikėti Dievu, tačiau ta pati logika persikelia ir į koronaviruso problematiką. Tas principas sako, kad jei yra labai didelė nežinomybė dėl kraštutinių baigmių, verta investuoti į pasisaugojimą.

Kadangi maža tikimybė begalinių kaštų, vis dar yra begaliniai kaštai. Tai reiškia, kad geriau yra aukoti ekonomiką, siekiant išvengti kritinių infrastruktūrų žlugimo, tokių kaip sveikatos apsauga. Tos sistemos yra trapios, nes jos yra labai sėkmingos, o kalbant kitaip – optimizuotos. Jos neturi didelių atsargų, todėl gali atlaikyti tik normalius krūvius. Jei mes perkrausime sistemas nieko nedarydami, kaip Donaldas Trumpas ar Borisas Johnsonas siūlė, tai tos sistemos žlugs, o žmonės pradės mirti, kad ir nuo kojos lūžio. Turime išvengti tokių situacijų, kadangi tai lemtų milžinišką nepasitikėjimą valdžia, o visuomenė po to nelabai galėtų žiūrėti į save, kai nugalabys dešimtis tūkstančių senukų.

Mums verta investuoti į viruso sutramdymą. Nežinia, pavyks ar ne, bet alternatyvus kelias yra blogesnis. Daug kas sako, kad tai kenkia ekonomikai ir siūlo panaikinti karantiną. Tačiau jie pamiršta, kad netgi panaikinus karantiną, ekonomika tikrai negrįš į tuos rožinius laikus, kurie buvo prieš pusę metų. Žmonės neis į kavines, neskraidys po Milanus, net jei ir formaliai tam nebus apribojimų. Todėl turime sukurti planą, kuris padės sumažinti nuostolius.

Turbūt normalu, kad turėsime didesnę krizę nei 2008 m., tačiau iš kitos pusės, galime tikėtis, kad kai virusą suvaldysime, visuomenėje bus didelis optimizmo pliūpsnis, kaip tai buvo po Antrojo pasaulinio karo. Šitas virusas nesitęs amžinai, mums reikia jį iškentėti. Dauguma atsakymų bus pateikti iki Joninių. O po tau jau galėsime pradėti atstatyti savo ekonomiką. O iki to laiko, reikia labai išradingai valdyti situaciją.

– Sakote, kad karantinas gali užsitęsti net iki birželio galo?

– Darant simuliacijas, jos rodo, kad taip, iki to laiko situacija turėtų būti išsisprendusi. Netgi nieko nedarant – jokių karantinų, saugojimųsi, iki to laiko jau visa visuomenė būtų persirgusi koronavirusu.

– Nevengiate kritikuoti priemones, kurios yra taikomos kovojant su virusu. Jeigu reikėtų institucijoms ir valdžiai, kuri organizuoja darbus kovoje su koronavirusu, parašyti balą, koks jis būtų?

– Aš stengiuosi būti objektyvus visų valdžių atžvilgiu, tai aš parašyčiau aukštą balą dėl ankstyvo karantino įvedimo. Būčiau aš tai daręs galbūt netgi keliomis dienomis anksčiau, kada atsirado pirmieji atvejai. Priminsiu, kad ekstremali padėti buvo įvesta vasario 26 d. Tuo metu jau reikėjo elgtis atsakingiau išskrendančių iš Lietuvos atžvilgiu. Žmonės į Bergamą skraidė dar kurį laiką po ekstremalios padėties įvedimo ir natūralu, kad jie iš ten kai ką parsivežė.

Kitas aspektas – reikėjo aiškiai pasakyti, kada visiems slidinėtojams ir „balinėtojams“ susirinkti daiktus ir grįžti į Lietuvą. Šio aiškumo nebuvo ir iki šių dienų turime skrydžius į Lietuvą. Jeigu bandome kambaryje pagauti uodus, tą reikia daryti su uždarytu langu, o ne praviru.

Tačiau jeigu kalbėtume apie tolimesnius veiksmus, pasiruošimo trūko. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga dabar bando naudoti politinio apsisaugojimo triukus ir sako, kad jei būtų pirkęs apsaugos priemones anksčiau, pavyzdžiui, vasario mėnesį, tai jį būtų padavę į teismą už valstybės lėšų švaistymą. Tačiau čia ir pasirodo skirtumas tarp protingo ledo ritulininko ir nelabai. Protingas būtų numatęs, kas gali būti pas mus, nes virusas juk ne pas mus atsirado. Todėl dabar turime žaisti pagal taisykles, kada visam pasauliui visko reikia.

– Minite, kad turistai, darbininkai ar studentai per vėlai pradėjo grįžti į Lietuvą, kada virusas jau buvo paplitęs, nevengiate jų kritikuoti. Tuo metu kai kurie kritikuoja jus dėl pernelyg griežtos pozicijos. Savo ruožtu į Lietuvą grįžtantys žmonės teigia, kad jaučiasi nelaukiami. Koks teisingas sprendimas čia turėjo būti priimtas?

– Aš jau labai anksti „Facebook“ pradėjau rėkti, kodėl mes leidžiame žmonėms skristi į šiaurės Italiją, kuriuos po to bus bėdų pargabenti atgal. Aš tikrai neignoruoju konstitucinio principo, jog visi piliečiai turi teisę grįžti į Lietuvą, tačiau, kaip pasakytų teisininkai, tai turėtų būti padaryta per „protingą“ laiką.

Galime padėti tiems, kurie neatsakingi, kovo 15 d., išskrido nežinia kur, o po to prašosi „Spartano“. Mes jiems galime padėti pinigais, kad jie izoliuotųsi ten, kur jie yra. Bet neįmanoma valdyti šalies tada, kada sienos yra atviros. Vietoje to, kad Lietuvoje gaudytume kelis atvejus, dabar gaudome 600 atvejų ir tuoj bus tūkstančiai.

– Žmogui, bent kiek suprantančiam ekonomiką ir skaičius, darosi aišku, kad ekonomikos būklė pasaulyje jau yra prasta. Ketvirtadienį JAV pranešė, kad besikreipiančiųjų dėl bedarbio pašalpos skaičius per 2 sav. išaugo net iki 9,95 mln. Premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad pesimistinis scenarijus dėl koronaviruso yra sukrečiantis. Lietuvos bankas prognozuoja, kad šalies ekonomika pagal bazinį scenarijų kris 11,4 proc. o pesimistinį – 20,8 proc. Kaip jūs manote, koks šioje situacijoje yra bazinis ir pesimistinis ekonomikos scenarijus?

– Tokiais laikais prognozavimas vyksta scenarijų svarstymo būdu. Ekonomistai naudoja tokias raides, kaip L, U, ar V, bandant atspėti, kokia nuosmukio ir augimo trajektorija mūsų laukia.

Jei kalbėtume apie L formos scenarijų (lėto atsigavimo ir ekonominės stagnacijos – LRT), jis yra mažai tikėtinas, nes niekas nėra subombardavęs mūsų gamybos priemonių, kaip būdavo per karą. Šiuo atveju sunaikinta yra tik paklausa.

Tačiau galime tikėtis, kad, suvaldžius situaciją, bus U formos atsigavimo kreivė. Bus gilus nuosmukis, kuris neatšoks aukštyn V raidės atveju, tačiau galime tikėtis, kad šitas dalykas vieną dieną baigsis, įvyks medicininiai proveržiai. Dabar jau žinome, kad vyksta tam tikri gydymai vaistais nuo maliarijos, vakar jau buvo žinutė, kad pavyksta gydyti su antikūniais. Manau, kad po vienerių metų jau tikrai bus medicininės priemonės. Per tą laiką reikia išlaikyti minimaliai sužalotą ekonomiką.

– Kaip manote, kodėl pasaulis nebuvo pasiruošęs šiam virusui? Juk ženklų buvo, koronavirusai egzistuoja jau seniai, dar prieš keletą metų buvo aptiktas MERS virusas, prieš 20 metų – SARS, tačiau vakcinų nuo jų vis dar nėra. Kodėl mes nepasimokome iš savo klaidų, ruošiamės karui, tačiau nesiruošiame karui su virusu, kurį laimėti bus labai sunku?

– Mūsų politikai yra skysti, ir čia kalbu ne tik apie Lietuvą. Jie nesugeba suvaldyti mažų krizių, ką jau kalbėti apie klimato kaitą ar pandemijas. Medikai, kad šikšnosparnių valgymas yra uždelsto veikimo bomba, rašė jau prieš 15 metų. Natūralu, kad tai buvo laiko klausimas, tačiau politikai nenori tam ruoštis. Jie bijo imtis lyderystės ir imituoti tokias situacijas.

Yra toks pasakymas, kad neįmanoma valdyti nacijos, kuri turi 200 rūšių sūrio. Tačiau turime išmokti valdyti nacijas tokiais atvejais. Disciplina, jokių didelių liberalizmų ir postringavimų apie žmogaus teises tokiais laikais, ką mums bando sakyti liberalai. Nekviečiu kurti stalininės šalies, tačiau jeigu norime išsaugoti šitą tautą nuo ateities iššūkių, turime susikurti sistemą, kuri veiktų krizių metu. O dabar visi laksto, kaip skruzdėlės, nešioja nesuderintus pasiūlymus.

– Siekiant sumažinti neigiamus padarinius ekonomikai, Vyriausybė paskelbė 2,5 mlrd. eurų siekiantį ekonomikos gelbėjimo planą. Verslas galės atidėti mokėjimus „Sodrai“ ar „VMI“, bandoma susitarti dėl to, kokią subsidijų dalį už prastovas gaus darbdavys, INVEGA žada šimtus milijonų. Kaip jūs vertinate Vyriausybes pasiūlytas priemones?

– Priemonės turėtų būti skirstomos į 2 grupes – likvidumo ir mokumo užtikrinimą. Likvidumo užtikrinamas per paskolas, mokėjimų atidėjimus. Tačiau problema, kad mokėjimų atidėjimai viską stumia tolyn. Jeigu jūs atidedate mokėjimus komunalinių paslaugų įmonėms, tai nežinia, ar jie turės pinigų pirkti kurui. Su šia problema geriausiai padėtų kovoti algoritmas, kurį parašiau ir pasiūliau Vyriausybei – tai skolų užskaitos mechanizmas. Jį panaudojus, valdžiai reikėtų mažiau pinigų, kovojant su likvidumo krize ir nereikėtų tiek daug milijardų, kuriuos dar neaišku, ar jie gaus.

Jei kalbėtume apie mokumą, valdžia žaidžia labiau rizikingą žaidimą – kam padėti. Kokius pavedimus, kažkam duoti. Vyksta daug ginčų, socialdemokratai jau kaltina, kad didieji verslai bando gauti paskolų garantijas ar pavedimus pinigų, kurie nežinia, ar pasieks darbuotojus.

– Kaip manote, koks turėtų būti Lietuvoje veikiančių bankų vaidmuo šiuo metu? Kaip žinia, INVEGA siūlys paskolų garantijas ne tik naujoms, bet ir esamoms paskoloms, nes kitaip bankai nenorės skolinti pinigų. Kaip manote, ar bankai solidariai prisideda kovoje su koronavirusu?

– Apie bankus yra toks pasakymas – duoda lietsargį, kada šviečia saulė, bet atima jį, kada lietus lyja. Normalu, kad visi bando gelbėtis, kaip išmano. Būtų gerai, jei būtų daugiau supratimo, kad iš degančio kino teatro išbėgti po vieną nepavyks, todėl geriau susėsti ramiai ir pabandyti užgesinti gaisrą.

Tačiau aš puikiai suprantu ir bankus, todėl, kad jie lyg ir būtų linkę pratęsti paskolas geriems klientams, tačiau šiuo metu sunku žinoti, kas yra geras klientas. Nėra aišku, kaip šita skolų piramidė užgrius tuos, kurie atrodo nepaskandinami, tai yra prekybos centrai ar kitos garsios mūsų įmonės. Natūralu, kad valdžios įsikišimo, nuraminimo ir garantijų reikia.

Tačiau vėlgi, ko vertos Europinių vyriausybių garantijos. Jos pačios turi bėdų skolinantis, turi prikaupusios skolų. Europos monetarinis ir fiskalinis rūbas pastatytas ant kreivų pamatų. Europinė architektūra yra nepalanki krizių valdymui, ką mes jau matėme pastaruosius 10 metų. Europa smarkiai atsiliko, visas pasaulis nuėjo į priekį, o Europa liko su savo žaisliukais, kurie neveikia.

– Vis dėlto ilgai tylėjusi ES taip pat paskelbė priemonių paketą, kuris turėtų padėti ES valstybėms bent iš dalies kovoti su koronaviruso ekonominėmis pasekmėmis. Europos Centrinis bankas į rinką per obligacijas žada įlieti 750 mlrd. eurų, iš Europos stabilumo mechanizmo bus skirta dar 500 mlrd. eurų. Ar ES daro viską, kad ši dviguba krizė būtų įveikta?

– Programos supirkinėti obligacijas reiškia, kad padedama tiems, kas sugeba išleisti obligacijas. Tai yra stambus verslas. Mano rūpestis yra dėl smulkiųjų verslininkų, kurie turi įvairių skolų, tačiau tos skolos nėra struktūrizuotos.

Visi šnekėjimai apie milijardus ar trilijonus kol kas daro menką įspūdį, nes nežinia, kaip greitai tie pinigai, kurie yra žadami, pateks ten, kur reikia. Rinkos dalyviai dėl to turi daug abejonių.

– Krizės formuoja pasaulio istoriją ir keičia pasaulyje įtvirtintas taisykles ir institutus. Po rugsėjo 11 d. atsivėrė galimybė sekti žmones. Po 2008 metų krizės pasaulis įžengė į pigių pinigų erą, kai kurios valstybės atsakingiau pradėjo žiūrėti į savo finansus. Kaip manote, kaip pasaulį ir Lietuvą pakeis ši krizė?

– Visos krizės keičia architektūras. Šiais laikais gyvename didžiųjų duomenų eroje. Nėra sudėtinga sekti žmones ir žiūrėti, ką jie daro. Jau šiuo metu yra pigių sprendimų. Lenkai karantino metu naudoja programėlę, kada jums reikia padaryti nuotrauką, o per GPS prieigą, jie mato, kur jūs esate. Tai yra elektroninės apyrankės analogas. Vilniaus meras žadėjo, kad tokia programėlė atsiras greitu metu.

Vieni išgirdę apie tai ima rėkti – laisvė, laisvė. Tačiau turime suvokti, jei norime išvengti skaudžių pasekmių, todėl tokių priemonių neišvengiamai reikia. Turime suprasti, kad kiekvienas uždelstas ekonomikos atvėrimas kainuoja milijardus. Mes neturime tokios prabangos leisti švaistyti milijardus, nes jų nėra.

Žmonės ir dabar turi mažai privatumo, nes jį savanoriškai atiduoda. Tie žmonės, kurie naudoja „Facebook“, ar kitas programėles, jie duoda prieigą prie savo kontaktų, buvimo vietos. Savanoriškas privatumo atidavimas, jei tu nieko blogo nedarai, o aš tikiuosi, kad didžioji dalis nieko blogo nedaro ir neturi ko slėpti, yra puikus dalykas. Nereikia bijoti didžiųjų duomenų ir galvoti, kad tai yra kažkokia distopija. Yra kontrolės mechanizmai, Europoje taip pat vyrauja griežti duomenų apsaugos standartai. Būkime pragmatiški, sąmoningi ir jeigu reikia – dalį privatumo atiduokime dėl bendro gėrio.

– Koks jūsų patarimas būtų šalies gyventojams?

– Sunku čia būti originaliu. Patarsiu – elkitės taip, tarytum jūs būtumėte apsikrėtęs. Tuomet labiau pradėsite mylėti kaimyną, bendradarbius ir nepulsite, kaip Seimas, rinktis į plenarinius posėdžius. Nesuprantu, dėl ko jie tai daro. Ar jie čia heroizmą savo rodo, ar jie čia patrankų mėsa nori būti? Ne, mums reikia gyvo ir sveiko Seimo, kuris galėtų sprendimus priiminėti. Seimas šiuo atžvilgiu duoda kvailą pavyzdį ir nesielgia taip, kaip pats kitus moko. Tai yra vienas iš šios krizės paradoksų.

Naujienos komentarai

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų kontaktai:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
       2020-09-26 08:40:07

Lietuvoje registruota 111 naujų koronaviruso atvejų

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinta 111 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejų. 61 iš jų registruoti Kauno, 23 Šiaulių, 16 Vilniaus, 5 Telšių, 4 Panevėžio ir po 1 – Klaipėdos bei Tauragės apskrityse.
       2020-09-26 07:38:36

Kryžkalnyje renginyje dalyvavusius žmones NVSC ragina išsitirti dėl koronaviruso

Paaiškėjus, kad Lietuvos partizanų memorialo atidarymo Kryžkalnyje renginio organizatoriai neregistravo dalyvių ir tokio sąrašo epidemiologams nepateikė, NVSC ragina renginio dalyvius kreiptis dėl tyrimo koronavirusinei infekcijai nustatyti į Karštąją koronos liniją telefonu 1808.
       2020-09-26 06:12:45

NVSC: dabar situacija Raseinių rajone priklauso nuo kiekvieno gyventojo

Socialinio gyvenimo apribojimas, darbas ir mokymasis nuotoliniu būdu, lankymasis tik ten, kur tikrai būtina, tinkamas asmeninių apsaugos priemonių dėvėjimas – tokių priemonių dabar turi imtis kiekvienas Raseinių rajono gyventojas, kad būtų išvengta tolesnio infekcijos plitimo.
       2020-09-26 06:06:35

Naujųjų „Apple Watch“ išmaniųjų laikrodžių apžvalga

Naujųjų „Apple Watch“ išmaniųjų laikrodžių apžvalga: nuo deguonies kraujyje matavimo iki rankų plovimo funkcijos. Praėjusią savaitę virtualaus renginio „Time Flies 2020“ metu pristatyti nauji išmanieji laikrodžiai „Apple Watch Series 6“ ir „Apple Watch SE“ – jau ir Lietuvoje.
       2020-09-25 17:48:16

Karantinas padėjo įgyvendinti idėją – sukurti vienos plokštumos langus

Jiezno medinių rėmų langų, vitrinų ir durų gamybos UAB „Doleta“ karantino ir pokarantininį laikotarpį, kai sumažėjo užsakymų, ypač eksporto rinkose, išnaudojo naujiems produktams kurti ir išbandyti gamyboje.
       2020-09-25 09:34:21

Dietistė pataria: kokias daržoves ir vaisius valgyti atėjus rudeniui?

Pasibaigus vasarai, didelė dalis žmonių nostalgiškai žiūri į praėjusį metų sezoną. Jis žavi ne vien saulėtomis dienomis, ilgais vakarais, bet ir šviežių vaisių, daržovių gausa. Ko gero, mažai kas atsispiria pagundai savo kasdienybę pagardinti braškių ar trešnių indeliu.
       2020-09-25 09:29:06

Tyrimas rodo: tėvai vaikams dviračiu leidžia važiuoti be šalmo

Šiemet kaip niekada aktyvus dviračių sezonas gyventojus skatino prisiminti arba iš naujo išmokti važiavimo dvirate transporto priemone taisykles. Tačiau šalyje atlikta tėvų apklausa parodė, kad sezono būta ne tik aktyvaus, bet ir pavojingo.
       2020-09-25 09:26:40

Darbuotojai sveikatos nesitikrina – dirba, kol organizmas pradeda byrėti

Dauguma Lietuvos gyventojų aplaidžiai rūpinasi savo sveikata ir pas gydytojus apsilanko tik prispirti problemų – jau susirgę. Lietuvos higienos instituto duomenimis, pernai iš visų apsilankymų pas šeimos gydytojus tik 13 proc., arba apytiksliai vos vienas iš dešimties buvo skirti profilaktikai.
       2020-09-25 09:23:15

Lietuvoje registruota 114 naujų koronaviruso atvejų

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinta 114 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejų. 43 iš jų registruoti Kauno, 37 Vilniaus, 22 Šiaulių, 7 Klaipėdos, 3 Panevėžio ir po 1 – Marijampolės bei Utenos apskrityse.
       2020-09-25 08:08:05

Elektros taupymas: šviesos išjungimas prasidėjus šildymo sezonui nebepadės

Net ir neįprastai šiltomis tapusios žiemos nepakeičia kasmetinės aktualijos – artėjantis visuotinis šildymo sezonas vėl išaugins sezonines namų ūkių išlaidas. Ekspertai perspėja, kad tokių įpročių kaip šviesos ar nenaudojamo prietaiso išjungimas nepakaks siekiant jas apčiuopiamai sumažinti.
       2020-09-24 15:28:52

Daugėjant užsikrėtusiųjų sportinių veiklų metu – specialios NVSC rekomendacijos

Laisvalaikio leidimas sporto klubuose, šokių studijose ar kitose uždarose erdvėse įprastai buvo rekomenduotos veiklos, gerinančios fizinę ir psichosocialinę būseną, tačiau dabar daugėja susijusių užsikrėtimo atvejų.
       2020-09-24 15:20:21

Per artimiausius dešimt metų elektromobilį Lietuvoje planuoja įsigyti kas antras

Lietuviai yra didžiausi elektromobilių entuziastai Baltijos valstybėse, o maždaug pusė (46 proc.) šalies gyventojų per artimiausią dešimtmetį planuoja įsigyti elektra varomą automobilį.
       2020-09-24 15:02:22

Ką būsto apšvietimas sako apie šeimininko charakterį?

Būsto apšvietimas ne tik suteikia funkcionalumo, jaukumo ir grožio interjerui, gerina nuotaiką, darbingumą bei užtikrina kokybišką poilsį – jis kalba ir apie mūsų asmenybes. Apšvietimo dizaineriai pastebi, kad šviesos kiekis bei šviestuvų tipai atspindi ne tik šeimininko interesus, bet ir charakterį.
       2020-09-24 08:50:14

REKORDAS! Praėjusią parą Lietuvoje – 138 koronaviruso atvejai

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 138 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejai. 60 iš jų registruota Šiaulių, 37 Kauno, 33 Vilniaus, 5 Panevėžio, 2 Marijampolės ir 1 Utenos apskrityse.
       2020-09-24 07:48:04

Koronavirusas atokvėpio vilčių neteikia

Koronaviruso atvejų Lietuvoje daugėja. Ne visi laikomės rekomendacijų ir elgiamės atsakingai. Gal reomendacijas reiktų keisti nurodymais? Ryšium su viruso plitimu epidemiologė Rolanda Lingienė facebook'e pateikia savo pamastymus ir ateities veiklos planus.
       2020-09-23 18:01:53

Tyrimas: kas pandemijos metu lemia gyventojų sprendimą dėl būsto įsigijimo

Pandemijos kontekste įsigyti nuosavą būstą Lietuvos gyventojus labiausiai paskatintų žemesnės būsto paskolos palūkanos bei pasiūlymas laikinai padengti paskolos įmokas darbo netekimo atveju.
       2020-09-23 17:59:42

„Paysera“ pradeda prekybą auksu

Didžiausia Lietuvos elektroninių pinigų įstaiga „Paysera LT“ pradeda prekybą auksu. Skirtingai nei kitos „fintech“ bendrovės, „Paysera LT“ prekiaus ne biržoje parduodamais šio tauriojo metalo vienetais, o tikrais luitais, plytelėmis ir monetomis.
       2020-09-23 09:37:21

Per pandemiją sujudo etatiniai vagišiai: vogti eina kaip į darbą

Tęstines vagystes vykdantys ilgapirščiai Lietuvoje jaučiasi nebaudžiami – sučiupti jie atsiperka tik piniginėmis baudomis, kurių nemoka, ir vos paleisti dar tą pačią dieną leidžiasi ieškoti naujo grobio.
       2020-09-23 09:26:02

Socialinių tinklų paveikslas keičiasi. Kur ir ką veikia jaunimas?

Kol milijardai žmonių spiečiasi didžiuosiuose socialiniuose tinkluose, jaunimas randa naujų erdvių ir būdų bendrauti privačiai bei išreikšti save. Nuo garsiųjų „TikTok“, „Discord“ ir „Reddit“ iki dar tik augančių „Byte“, „QQ“ ir „Qzone“ – erdvių bendrauti, atsiskleisti ir sužinoti kas dabar „ant bangos“ paaugliams nestinga.
       2020-09-23 09:20:52

„Samsung“ pristatė naują duomenų kaupiklį „980 PRO“ – patiks žaidimų mėgėjams

Rugsėjo 23 d. „Samsung“ pristatė pirmąjį vartotojams skirtą PCIe 4.0 sąsajos NVMe standarto duomenų kaupiklį – „980 PRO“.
       2020-09-23 09:14:31

Darnus judumas – nauda ne tik miestui, bet ir indėlis į asmeninę sveikatą

Ši savaitė yra Europos judumo savaitė, kurios metu siekiama skatinti, populiarinti ir išbandyti darnias transporto priemones kasdienėms kelionėms mieste. Šių metų darnaus judumo savaitės tema – „Judumas – be jokios taršos“.
       2020-09-23 09:08:45

Šalyje per vakar parą patvirtinti 73 atvejai

Per vakar parą Lietuvoje patvirtinti 73 atvejai. Iš jų 31 Kauno, 22 Šiaulių, 14 Vilniaus, 3 Panevėžio, 2 Marijampolės ir 1 Tauragės apskrityse. 23 žmonės koronavirusine infekcija užsikrėtė ne židiniuose. 3 įvežtiniai atvejai patvirtinti iš Baltarusijos, Rusijos Federacijos ir Vokietijos Federacijos atvykusiems asmenims.
       2020-09-23 09:05:10

Beveik pusė vaikų prie ekranų praleidžia daugiau penkių valandų

Nematomi nuotolinio mokymo rezultatai: beveik pusė vaikų prie ekranų praleidžia daugiau penkių valandų. Nors šiais mokslo metais ugdymo procesas sugrįžo į įprastą ritmą, augant užsikrėtimų mokyklose skaičiui, prisimenama ir pavasarį taikyta nuotolinio mokymo(si) koncepcija.
       2020-09-23 08:53:22

Vos pusė darbuotojų yra nusiteikę veikti organizacijos labui

Vos pusė darbuotojų yra nusiteikę veikti organizacijos labui: galbūt verta didinti jų įsitraukimą? Kone kiekvieno darbdavio svajonė – įsitraukę, motyvuoti, tobulėjantys ir gerus atsiliepimus į išorę nešantys darbuotojai.
       2020-09-23 08:36:10

„Sodra“ primena jaunuoliams: pasitikrinkite, ar esate draudžiami

„Sodra“ primena jaunuoliams: pasitikrinkite, ar esate draudžiami sveikatos draudimu „Sodra“ išsiuntė priminimus beveik 3,5 tūkst. gyventojų, kuriems jau rugsėjį gali tekti patiems sumokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) mokestį.
       2020-09-23 08:20:32

Sena daržovė, nauji gaminimo būdai: ką dar gali pasiūlyti svogūnai?

Turbūt nėra virtuvės, kurioje tarp maisto produktų nerastume svogūnų. Juos tapo įprasta naudoti praktiškai visuose gaminiuose – ruošiant salotas, troškinius ar patiekalus iš mėsos.
       2020-09-23 08:03:41

Šiemet Lietuvoje nuo erkinio encefalito mirė trys asmenys

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, šiais metais užregistruoti trys mirties atvejai nuo erkinio encefalito (EE). Mirties atvejai nustatyti Vilniaus, Kauno ir Panevėžio apskrityse. Ligoniai priklausė 65–74 ir 45–54 metų amžiaus grupėms.
       2020-09-23 07:55:52

Visuomenės sveikatos specialistai rekomenduoja darbą organizuoti nuotoliniu būdu

Lietuvoje per savaitgalį, t. y. penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį, užfiksavus 249 koronaviruso (COVID-19) atvejus, plečiantis židiniams įmonėse, organizacijose, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) darbdaviams rekomenduoja darbą organizuoti nuotolinius būdu, kur tai įmanoma.
       2020-09-22 16:21:16

Lietuvos eksporto prognozės: tikimasi, kad kitąmet sugrįšime į 2019 m. lygį

Prasidėjusi pandemija, griežtas ir ilgai užsitęsęs karantinas jau dabar pakeitė mūsų šalies bei viso pasaulio eksporto tendencijas, tačiau prognozuojama, kad poveikis bus dar didesnis nei tikėtasi – neigiamų pasekmių mastą lems tai, ar kils antroji viruso banga, ar ne.
       2020-09-22 09:28:02

Per vakar parą Lietuvoje patvirtinti 45 koronavirusinės infekcijos atvejai

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras praneša, kad per praėjusią parą Lietuvoje buvo patvirtinti 45 nauji COVID-19 infekcijos atvejai. Atvejai buvo patvirtinti 5 apskrityse: Kauno apskrityje patvirtinta 20 atvejų, Vilniaus – 13 atvejų, Šiaulių – 9, Klaipėdos – 2 atvejai ir 1 Alytaus apskrityje.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.