Du trečdaliai žmonių jaučia priklausomybės telefonui požymius: testas

Nomofobijos (nuo ang. no more phone) – baimės likti be telefono – būsena šiandien tokia įprasta, kad ne visuomet ją pastebime.

Daugiau kaip 50 proc. žmonių visą dieną nė valandos nepraleidžia netikrindami telefono, o vidutinis ekrano atrakinimų per dieną skaičius svyruoja nuo 60 iki kelių šimtų kartų. Tas dar aktualiau šiandien – visuotinio karantino laikotarpiu. Vis tik toks nuolatinis prisijungimas prie įrenginio ne tik ima panašėti į priklausomybę, bet ir yra tiesiogiai sietinas su nerimo ar depresijos atsiradimu. Tad kaip atpažinti, kada naudojimasis telefonu peržengia ribą, ir kaip įprotį įveikti?

Ar esame prisijungę per dažnai?

67 proc. visų telefonų vartotojų juos reguliariai tikrina nesvarbu, ar gavo pranešimą, ar ne, parodė dar prieš septynerius metus parodė „Pew Research Center“ tyrimas JAV. O jau pernai atliktos apklausos rodo, kad net 86 proc. vartotojų į telefoną žiūri kalbėdami su šeimos nariais, dar 69 proc. tai pirmąkart padaro nepraėjus nė penkioms minutėms nuo atsibudimo. Šie įpročiai labiau būdingi jaunesnių kartų vartotojams.

„Bitė Lietuva“ technologijų vadovas Gintas Butėnas komentuoja, kad tendencija matoma jau ne pirmus metus, visi keliai su ja kovoti veda prie paties vartotojo, galinčio atpažinti neraminančius ženklus.

„Baimė likti be telefono prasideda nuo neribojamo įpročio leisti laiką internete. Pernai atliktoje JAV gyventojų apklausoje 28 proc. respondentų pripažino internete praleidžiantys „beveik visą dieną. Akivaizdu, jog tai nėra sveikos vartosenos pavyzdys – palyginti galime su automobiliu, kuris, be abejo, palengvina mūsų gyvenimą, tačiau jei iš jo žmogus jau niekada nebeišlipa ir nebevaikšto nuosavomis kojomis, akivaizdu, kad įprotis virto žalingu“, – aiškina G. Butėnas.

Anot jo, būtent įpročių pasikeitimas sukuria pavojingą ratą – dažnai telefoną ar socialinius tinklus tikriname tik iš reflekso. Tuomet imti naudotis telefonu rečiau tampa gerokai sudėtingiau, nes elgsena jau nebėra sąmoninga.

Nevaldomas vartojimas virsta liga

Pernelyg dažnas telefono naudojimas žalingas ne tik akims ar kaklo raumenims, bet ir mūsų psichologinei savijautai bei net kognityviniams gebėjimams. 2015-aisiais Olandijos analitikų kompanijos „Elsevier“ mokslinis darbas parodė, jog itin dažnas telefono naudojimas tarp studentų turi tiesioginį ryšį su prastesniais pažymiais ir su didesniu nerimu – ribotą laiką kasdien su telefonu praleidžianti studentų grupė per tą patį laikotarpį daugiau išmoko ir tai darydami geriau jautėsi.

Maža to, kognityvinės psichologijos tyrimai įžvelgia ryšį tarp itin dažno naudojimosi telefonu ir suprastėjusios gebos analizuoti informaciją bei susikaupti. Visgi yra ir gerų žinių – šis poveikis trumpalaikis: vos keletą dienų pailsėjus nuo telefono, šie simptomai visiškai išnyksta. Pastaroji žala sietina ir su tuo, jog dažnas išmaniųjų naudojimas neigiamai veikia miego trukmę ir kokybę.

O štai 2019-ųjų Amerikos kardiologijos koledžo atliktas tyrimas ne tik susiejo pernelyg dažną telefono naudojimą su žala sveikatai, bet ir paskaičiavo, kad naudojant telefoną kasdien daugiau kaip 5 valandas, nutukimo rizika padidėja 43 procentais.

„Esminis pavojaus ženklas matyti tada, jei telefonas tampa žmogui svarbesniu už darbą ar santykius su artimaisiais. Išties problematiška, jei užuot padėjęs lengviau bendrauti ir ieškoti informacijos, telefonas užkemša mūsų dieną beprasmiu naršymu ir socialinių tinklų tikrinimu. Vis tik gerai tai, kad daugelyje tyrimų pabrėžiamas tik trumpalaikis neigiamas poveikis – pakeitus įpročius jo nesunku visiškai atsikratyti“, – aiškina „Bitė Lietuva“ technologijų vadovas.

Patarimai, kaip telefonu naudotis sveikiau

„Apie piktnaudžiavimą telefonu kalbama retai, nes technologijos suteikia šimtus būdų gyvenimą pagerinti –lengvai rasti informaciją, lengviau bendrauti su toli gyvenančiais artimaisiais, rasti gyvenimo partnerį ir netgi taupyti kurą, programėlei parenkant optimalų kelionės maršrutą automobiliu. Vis tik kaip ir su bet kuriuo naudingu išradimu, svarbu nusistatyti tam tikras taisykles, kurios leistų pasiimti naudą neprisiimant rizikų – technologijos turi padėti mūsų socialiniam gyvenimui, ne jam trukdyti“, – sako G. Butėnas.

Viena apklausa skaičiuoja, jog 58 proc. žmonių teigia bandę sumažinti prie telefono praleidžiamą laiką, tačiau tik 41 proc. jų tas pavyko. Daugeliui net ir labai norint atsisakyti telefono tai gana sudėtinga būtent todėl, jog įprotis jį tikrinti jau tapo tarsi nauju refleksu, atliekamu nesąmoningai.

„Jei telefonu naudojatės kone visą dieną ir nepraeina nė valandos, kad su juo kažko neveiktumėte, pirmiausia norint pakeisti įpročius reiktų apsibrėžti laiką ir vietą, kur telefonu nesinaudosite. Šis principas ypač pravartus šiandien, kuomet darbas ir namai yra virtę ta pačia vieta. Pavyzdžiui, prieš eidami miegoti duokite savo organizmui laiko nuo įrenginių pailsėti, o vos atsikėlę – nepulkite tikrinti, ar gavote naujų žinučių. Na, o susitikę su draugais ar šeima, telefonus palikite nuošalyje ir neleiskite sau jų tikrinti net suvibravus, nes šis laikas skirtas tik gyvam pokalbiui“, – pataria vienas „Bitės“ vadovų.

Pasitikrinkite: kurie nomofobijos simptomai būdingi jums?

Nomofobija – tokia paplitusi, kad dalį jos simptomų jaučia nemaža visuomenės dalis. Visam laikui atsikratytų visų šių bruožų – ne itin realistiškas siekis. Vis tik, jei teigiamai atsakote į daugiau kaip pusę šių klausimų, metas sunerimti, ar telefono naudojimas dar neperaugo į švelnią priklausomybę:

- Ar kartais negalite atlikti darbų, nes nepajėgiate susikaupti ir ar tuomet griebiatės telefono?
- Ar kalbėdami su draugais bei šeimos nariais be jokios priežasties imate naudotis telefonu?
- Ar negalėdami naudotis telefonu jaučiatės kažką praleidžiantys?
- Ar ilgesni tarpai be telefono jums kelia nerimą ir erzulį?
- Ar miegate kartu su telefonu ir jį į rankas paimate per pirmąsias dvi minutes po atsibudimo?
- Ar imate jaudintis, kai matote, jog telefono baterija netrukus išsikraus?
- Ar negalėdami prisijungti prie ryšio arba matydami, kad pašnekovas negavo jūsų žinutės, negalite nurimti ir nuolat perkraunate puslapį?
- Ar būdami be telefono imate jaudintis, kad su jumis negali susisiekti artimieji?
- Ar likę be telefono nežinote, kuo užsiimti ir ką veikti?

• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
• 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
• Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti.
• Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
• Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
• „Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks.
• Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?
• Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?
• Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?
• Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“.
• Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus.
• Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?
• Vairuotojų išbandymas duobėtais keliais, gatvėmis: nuostoliai siekia tūkstančius.
• ES reguliavimas „ChatGPT“ ir dirbtiniam intelektui: pliusų daugiau, nei minusų?
• Skrendame dažnai, suprantame mažai: 9 keisti faktai apie aviaciją.
• Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus.
• Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa.
• Žvejyba – ar tikrai verta?
• Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
• FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams.
• Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?
• „Bitė“ nutraukia 4G namų maršrutizatorių prekybą.
• Įpročiai iš vaikystės: 5 smagūs būdai, padėsiantys vaikams gyventi tvariau.
• Atkreipia dėmesį į dažniausias vaistų nuo skausmo vartojimo klaidas.
• Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai.
• „Elektrum Lietuva“ pajamos augo 1,7 karto, pelnas – 5 kartus.
• Pajamų deklaravimas ir įmokos „Sodrai“: ką svarbu žinoti.
• Šį delikatesą valgė dar pirmykščiai žmonės: jis turi unikalią dietinę savybę.
• Palygino Baltijos šalių gyventojų taupymo ir apsipirkimo įpročius.
• Mūsų augintiniams tai nepatiks: MWC parodoje pristatyti net du šunys-robotai.
• Tokia sriuba – tikra oranžinės spalvos terapija: šildo skrandį ir kelia nuotaiką.
• Ekspertas pataria, kaip valyti plokščiaekranį televizorių.
• Dirbtinis intelektas. Kaip nuo jo apsisaugoti kūrėjams?
• Gauti šių medžiagų vaikams yra gyvybiškai svarbu.
• Kodėl Grenlandijos gyventojai beveik neserga širdies ligomis: tai žuvis.
• Ką daryti norint išlaikyti savo nekilnojamojo turto vertę.
• „Tele2“ su senosios kartos 3G ryšiu atsisveikins iki 2025-ųjų pabaigos.
• Trys technologijų tendencijos, kurios keičia mūsų gyvenimo būdą.
• Artėja kompensacijų metas už saulės elektrinių sukauptą perteklių.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147