Kad kelionė dviračiu ar elektriniu paspirtuku nesibaigtų ligoninėje

Šylant orams ir švelnėjant karantino sąlygoms, gatvėse ir keliuose pastebimai padaugėjo dviračių bei elektrinių paspirtukų. Vis dėlto ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje šių ekologiškų transporto priemonių populiarėjimą lydi rūpestis dėl sparčiai augančio jų naudotojų traumų skaičiaus.

Dviratininkai dažniausiai nukenčia dėl susidūrimų su automobiliais, o elektrinių paspirtukų naudotojai – griūdami.

Savo sveikata besirūpinančių, sveikesnį gyvenimo būdą propaguojančių žmonių vis daugėja. Jie dažniau renkasi sveiką mitybą, taršius automobilius keičia į ekologiškesnį transportą, į darbus vyksta dviračiais ar paspirtukais. Visgi elektriniams paspirtukams išgyvenant bumą, kai kuriose šalyse dėl pavojaus pėstiesiems jų eismas imtas riboti, kai kur – visai uždraustas.

Lietuvos kelių policijos duomenimis, 2019 m. motorinių dviračių ir šiai kategorijai priskiriamų elektrinių paspirtukų vairuotojai sudarė 2 proc. visų eismo įvykiuose sužeistų ar žuvusių žmonių. Savo ruožtu eismo įvykių metu buvo sužeista 315 dviratininkų, šis skaičius didėja trečius metus iš eilės.

Važiuojant dviračiu svarbu išlikti budriems

Labiausiai dviratininkai nukenčia susidūrimo su motorine transporto priemone metu, pabrėžia BTA draudimo bendrovės Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis. „Europos transporto saugos tarybos (ETSC) duomenimis, net 83 proc. dviratininkų žūčių fiksuojama pakliuvus po automobilio ratais, ne išimtis yra ir Lietuva. Šis skaičius galėtų būti mažesnis, jei kelyje atidesni, atsakingesni ir budresni būtų ne tik automobilių vairuotojai, bet ir patys dviratininkai“, – sako draudimo ekspertas.

Susiruošusiems po šaltojo sezono pertraukos išriedėti į gatves A. Žiukelis primena pagrindines saugaus važiavimo dviračiu taisykles: pasirūpinti veikiančiais šviesos šaltiniais dviračio priekyje ir gale, važiuojant vilkėti liemenę, rankos signalais laiku įspėti kitus eismo dalyvius apie ketinimą keisti kryptį, prireikus naudotis garsiniu signalu. Kelių eismo taisyklėse suaugusiems rekomenduojami šalmai, o iki 18 m. – jie būtini. Dalies žūčių kelyje būtų galima išvengti, jei dviratininkai dėvėtų šalmus.

„Patartina važiuoti atokiau ir nuo stovinčių automobilių, nes netikėtai atidarius dureles šios gali dviratininką nublokšti ant žemės. Besistengdamas paskutinę akimirką durelių išvengti dviratininkas gali impulsyviai „mestis“ į kairę ir pakliūti po važiuojančio automobilio ratais“, – įspėja A. Žiukelis.

Važiavimas be šalmo lemia galvos traumas

Pastebima, kad elektrinių paspirtukų naudotojų traumos dažnai būna sunkesnės už patiriamas dviratininkų. 2019 m. Austrijos ligoninėse buvo gydoma daugiau nei tūkstantis važiuojant elektriniais paspirtukais rimtas traumas patyrusių žmonių. Danijoje elektrinių paspirtukų naudotojai galvos traumas patiria aštuonis kartus dažniau nei dviratininkai.

„Dar ne visi pakankamai įsisąmonino, kad važiuojant elektriniu paspirtuku, kaip ir dviračiu, verta užsidėti šalmą. Ir ne todėl, kad to reikalautų taisyklės, bet dėl savo pačių saugumo. Pernai Briuselyje atliktas tyrimas parodė, kad šalmus dėvi 47 proc. nuosavais elektriniais paspirtukais važiuojančių žmonių, ir tik 7 proc. tų, kurie naudojasi elektrinių paspirtukų dalinimosi paslauga“, – pavyzdžiais dalinasi A. Žiukelis.

Specialistas primena, kad elektriniu paspirtuku galima važiuoti dviračių takais ir juostomis, pėsčiųjų ir dviračių takais, arba tam tinkamu kelkraščiu. Kai kelyje nėra kitos galimybės, elektriniais paspirtukais leidžiama važiuoti važiuojamosios dalies dešine eismo juosta, kuo arčiau dešiniojo krašto, dėvint liemenę su šviesą atspindinčiais elementais.

Kelių eismo taisyklėse nurodyta, jog važiuodamas kelkraščiu, pėsčiųjų ir dviračių taku ar šaligatviu elektrinio paspirtuko vairuotojas privalo duoti kelią pėstiesiems, neturi jiems trukdyti ir kelti pavojaus. „Tačiau dažnai matome, kad elektriniai paspirtukai pavojingai manevruoja šaligatviais tarp pėsčiųjų, net nepristabdydami pervažiuoja pėsčiųjų perėjas. Liemenes ar šalmus dėvinčių yra vienetai. Todėl patarčiau nepamiršti, kad elektrinis paspirtukas yra ne stiliaus detalė, o transporto priemonė, ir važiuojantys juo turėtų būti atidūs, saugoti save ir kitus bei nepamiršti, kad gatvėse jie ne vieni“, – pataria A. Žiukelis.

• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.
• Gedimus šalinantis ir ryšio planus siūlantis DI: 2025 m. tendencijos.
• Vaistai nuo peršalimo: ką būtina žinoti, kad nepakenktumėte sveikatai?
• Ekspertas: lietuviai vis dar bijo biržos elektros planų, nors dažnai permoka.
• Internete perkame daugiau: kaip neužkibti ant sukčių kabliuko?
• Statybos žiemą – misija įmanoma: ekspertas pataria, kaip išvengti nuostolių.
• Verslas ir 5G: kodėl pažangus ryšys būtinas technologinėms inovacijoms?
• Nuo vasario – energetiškai nepriklausomi nuo Rusijos. Ko tikėtis?
• Šilti orai ir išaugusi vėjo jėgainių gamyba mažino elektros energijos kainas.
• Nemiga ar miego sutrikimai? Kaip atskirti ir kada kreiptis į specialistus.
• Lėtai nepavyko – šokusi paklausa Vilniuje pralenkė 2021 m. vidurkį.
• Seniausi Lietuvoje veikiantys mobilieji telefonai: kokie ir kas juos naudoja?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9