Naujienos

Ilgalaikiai darnūs poros santykiai – misija (ne)įmanoma?

2020-05-10 07:54:25

Sunku būtų rasti labiau aktualią temą nei žmonių tarpusavio santykiai, juo labiau šeimos/porų santykiai. Esame bendruomeninės būtybės, tad santykių reikšmingumas paliečia kiekvieną iš mūsų ir, deja, tik retas gali pasidžiaugti darniais santykiais tiek savo gimtojoje šeimoje, tiek ir partnerystėje.

Ištisus šimtmečius filosofai bei rašytojai gvildeno santykių ir meilės klausimus, tuos pačius šimtmečius santykių ir meilės tema rašyti veikalai turėjo daugybę ištikimų skaitytojų, ieškančių atsakymų į, galimai, retorinį klausimą – kaip rasti „tą vienintelį/vienintelę“ ir kaip išlaikyti darnius ilgalaikius santykius.

Vystantis psichologijos mokslui praėjusio šimtmečio viduryje ir pradėjus formuotis šeimos psichologijos krypčiai prie šių klausymų gvildenimo prisijungė ir psichologai. Tad natūraliai gali kilti klausimas – ar šiandien santykių psichologijos lauke mes žinome daugiau nei prieš penkiasdešimt metų? Iš vienos pusės yra atlikta dešimtys tūkstančių tyrimų, atrasta daugybė dėsningumų, paaiškinančių santykių šeimoje ir poroje raidą. Iš kitos pusės, šios žinios neretai ignoruojamos, nes žmonių sąmonėje yra užsifiksavę keli stereotipiniai įsivaizdavimai, galintys trukdyti siekti darnių santykių.

Vienas iš stereotipų yra susijęs su tikėjimu, kad užtenka mylėti ir santykiai patys savaime bus darnūs. Labai dažnai manoma, kad meilė yra pagrindinė poros santykių dedamoji, kurios vienareikšmiškai pakanka – „mylėsiu, būsiu mylimas ir viskas bus gerai“. Esu ne vieną kartą susidūrusi su studentų nuostaba šeimos psichologijos paskaitose, kuomet jie išgirsta, kad moksliniai santykių tyrimai jau daug kartų yra įtvirtinę akivaizdų dėsningumą, jog išlieka tik tos poros, kurios „dirba“ ties savo santykiais, t.y. deda pastangas, kad jie būtų darnūs, ir kuo daugiau pastangų, tuo daugiau šansų, kad santykiai bus sėkmingi. O tai reiškia, kad ilgalaikėje perspektyvoje ne meilė, bet pastangos yra sietinos su santykių sėkmingumu. Neretai netgi tenka išgirsti ir studentų nepasitenkinimą – „jei visur ir visada dirbti, tai kada gyventi ir mėgautis“? Žinoma, niekas mėgautis netrukdo, tačiau patirtis rodo, kad mėgavimasis dažnai yra egocentriškas, nukreiptas į asmeninių poreikių tenkinimą, tikintis, kad partneris tai supras ir darys tai, ko iš jo tikimasi. Tačiau paprastai taip nebūna, nes, pasirodo, kad ir partneris turi poreikius ir taip pat nori, kad jie būtų tenkinami. Ir kai abi poros pusės nori, kad kitas kažką duotų, bet patys nenori duoti, labai greitai mėgavimasis pavirsta trintimi, nepasitenkinimu, pykčiais, o galiausiai skyrybomis. Tada vėl viskas prasideda iš naujo.

Ne kartą tekę konsultuoti suaugusius asmenis, kurie jau turėję ne vieną nesėkmę kuriant romantinius santykius. Dažniausiai pradžioje jie būna linkę kaltinti buvusį ar esamą partnerį, ieškoti atsakymų, kas su tais partneriais negerai, kol galiausiai pradeda aiškėti, jog ne tik, kad nebuvo pakankamai galvojama apie partnerio poreikius, bet nebuvo ir kalbama apie santykius, kokių nori abu partneriai, ir kaip abu jie gali prisidėti prie tokių santykių kūrimo. Tuo tarpu tik kalbėjimas apie santykius ir „mus šiuose santykiuose“ sudaro prielaidas tikslingai dėti pastangas siekiant darnesnių santykių. Santykių tyrimai taip pat atskleidžia, kad meilė (susižavėjimas, aistra, įsimylėjimas) nesitęsia amžinai, ji turi tendenciją transformuotis, priklausomai nuo įvairių patirčių partnerystėje. Sėkmingiausia transformacija pasireiškia abipusiu prisirišimu ir pagarba vienas kitam, nes tokie santykiai įgalina įveikti iššūkius, su kuriais neišvengiamai susiduria kiekviena pora, kaip antai tėvystė, vaikų auklėjimas, finansiniai sunkumai, asmeninės nesėkmės, sveikatos problemos ir pan., ir toliau puoselėti darnius santykius. Ši transformacija yra nelengvas iššūkis – ji neįvyksta savaime, o tik diskusijų ir kompromisų, t.y. aktyvių pastangų dėka.

Antrasis stereotipas yra susijęs su tikėjimu, kad „priešingybės traukia viena kitą“ ir darnūs santykiai būna tada, kada partneriai yra skirtingi ir tokiu būdu vienas kitą papildo. Psichologijoje netgi būta teorijų, kurios siekė įtvirtinti šį stereotipą, kaip mokslu pagrįstą dėsningumą. Buvo remiamasi gyvūnų pasaulyje stebimais dėsningumais, kad vyriškos ir moteriškos lyties atstovai savo išvaizda ir elgsena gerokai skiriasi ir būtent šis skirtingumas padeda „pamatyti“, išsiskirti iš minios ir galiausiai poruotis. Deja, žmonių pasaulyje ne viskas taip paprasta, o stereotipas ir liko stereotipu, nes žmonių ilgalaikiai santykiai nesiremia tik „poravimusi“ bei išvaizda. Žmogų formuoja ne instinktai, o patirtis, mąstymas, emocijos, asmenybės bruožai. Na, o susiformavusi asmenybė turi unikalius poreikius ir tam tikrus įtvirtintus šių poreikių siekimo būdus. Tuo tarpu moksliniai tyrimai vėlgi gana vienareikšmiškai įtvirtina dėsningumą, kad kuo partneriai turi panašesnį požiūrį į pasaulį, panašesnes vertybes, asmenybės struktūrą, patirtį šeimoje, įsivaizdavimą apie šeimą ir vaikų auklėjimą, panašesnius pomėgius, tuo daugiau šansų, kad jie ne tik išliks kaip pora, bet ir jų pastangos (jei tokios bus) kurti darnius santykius bus apvainikuotos sėkme. Ir, priešingai, kuo daugiau skirtingumų, tuo mažiau šansų turėti ilgalaikius santykius, nes didesni skirtingumai sudaro mažiau palankias sąlygas „susikalbėti“, įsiklausyti ir suprasti vienas kitą bei reikalauja įdėti daugiau darbo, kad santykiais galima būtų mėgautis. Be to, kuo asmenybės skirtingesnės, tuo turi skirtingesnį požiūrį į santykius ir pastangas šiuos santykius puoselėjant. Tokiu būdu gaunasi užburtas ratas, kuris dažniausiai veda prie santykių iširimo.

Šie stereotipų santykiuose pavyzdžiai aiškiai parodo, kad meilės partneriui toli gražu nepakanka, jog santykiai klestėtų, reikia ženkliai daugiau – aktyvių pastangų iš abiejų pusių, įveikiant tiek paprastus kasdienius iššūkius, kurių rutininiame gyvenime apstu, tiek ir dideles problemas bei konfliktus. Moksliniai tyrimai atskleidžia, kad porų santykiuose yra keturios labai svarbios sritys, kuriose yra kritiškai svarbus „susikalbėjimas“ ir abipusiškumas: intymumas ir šiltų jausmų partneriui demonstravimas; elgesio sąveikos, nukreiptos į įvairių funkcijų įgyvendinimą; kasdienių ginčų gvildenimas ir problemų bei konfliktų sprendimas.

Pastebima, kad ilgalaikius darnius santykius turinčios poros nesiliauja vienas kitam rodyti šiltus jausmus (pasibučiavimai, apsikabinimai, prisiglaudimai, šiltų jausmų išreiškimas žodžiu ir pan.); padeda vienas kitam buityje, kartu leidžia laisvalaikį, turi tą patį hobių ir interesų lauką, kartu užsiima vaikų auklėjimu ir pan.; konstruktyviai sprendžia kasdienius ginčus nuo jų nebėgdami, nesistengdami dominuoti, o stengdamiesi iš jų pasimokyti; ir galiausiai ieško konstruktyvių būdų spręsti rimtas problemas bei konfliktus, vienas kito neįžeidinėdami, nežemindami, o stengdamiesi vienas kitą išklausyti ir ieškoti abiem tinkančio sprendimo. Ir visa tai skamba kaip iš tiesų didelis kasdienis darbas, nes dažnai daug lengviau nesikalbėti, nesitarti, reikalauti ar, priešingai, nusileisti/pabėgti, kaip sakoma, „dėl šventos ramybės“, tik, deja, ramybė yra apgaulinga ir laikina, kaupianti savyje nepasitenkinimą, įžeistus jausmus, pyktį, o kartais ir dar sunkesnius išgyvenimus, kurie neišvengiamai veda arba prie atšalimo ir atsitraukimo arba prie intensyvių neišsprendžiamų konfliktų. Abiejų baigtis paprastai yra santykių nutrūkimas.

Taigi, apibendrinant, santykių tema kiekvienam iš mūsų yra aktuali, psichologijos mokslas jau yra aprašęs nemažai dėsningumų, kurie norintiems gali padėti geriau suprasti turimus santykius ir juos puoselėti, t.y. sudaro prielaidas darniems santykiams tapti įmanomais. Vis tik, be aktyvių nuolatinių pastangų ilgalaikiai darnūs santykiai, kuriais abu poros nariai būtų patenkinti, yra neįmanoma misija.

Na, o mokslas nestovi vietoje, šeimos psichologijos atstovai ir toliau vykdo tyrimus, siekdami geriau suprasti įvairius veiksnius, kurie leidžia prognozuoti santykių ilgalaikiškumą ir gerą kokybę, nes tai padeda kurti įvairias intervencines priemones, skirtas poroms, kurios nori darnesnių santykių. Vytauto Didžiojo universiteto Psichologijos katedros mokslininkai taip pat vykdo tyrimus šeimos psichologijos srityje ir šiuo metu kviečia poras dalyvauti moksliniame tyrime, kurio tikslas yra tyrinėti įvairius veiksnius, susijusius su patirtimi gimtojoje šeimoje ir dabartinėje partnerystėje, kurie gali paaiškinti įvairius poros santykių bei tėvystės aspektus. Dalyvavimas tokiuose tyrimuose paprastai yra gera galimybė atsakant į tyrimo klausimus kryptingai apmąstyti savo patirtis. Šio tyrimo dalyviai taip pat turės galimybę dalyvauti ir internetinėje intervencijoje, skirtoje poroms, norinčioms stiprinti savo santykius.

Viktorija Čepukienė, Vytauto Didžiojo universiteto Psichologijos katedros docentė, psichologė

Naujienos komentarai

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų kontaktai:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
       2020-10-27 14:48:38

Deividas Norvilas: „Gyvenimo kokybė už miesto yra nepalyginamai aukštesnė“

Dabartinė situacija pasaulyje įnešė pokyčių ne tik į visuomenės, bet ir į asmeninį gyvenimą. Saugodami save ir kitus, atrandame daugiau alternatyvų dirbti nuotoliniu būdu, dar labiau vertiname artimųjų draugiją ir gamtos prieglobstį.
       2020-10-27 14:40:45

Nuo trečiadienio – karantinas ir Kaune: įvedamos naujos priemonės, ribojimai

Atsižvelgiant į kasdien kylančią koronavirusinės infekcijos plitimo kreivę bei prastėjančią epidemiologinę padėtį šalyje, greta kitų didžiųjų miestų nuo spalio 28 dienos karantinas skelbiamas ir Kaune.
       2020-10-27 14:36:15

Santaros klinikos: artėjame prie kritinės ribos

Didėjant koronaviruso infekcija užsikrėtusiųjų ir COVID-19 liga sergančių pacientų skaičiui, VUL Santaros klinikos, kaip paslaugų teikimą Vilniaus regione organizuojanti įstaiga, jau nuo praėjusios savaitės tariasi su vadinamosiomis atraminėmis ligoninėmis dėl ekstremaliai išaugusių pacientų srautų suvaldymo.
       2020-10-27 14:31:42

Kuo skiriasi pirmos ir trečios šalies slapukai – bent kartą pasiskaitykite

Merilendo universiteto duomenimis kibernetinės atakos pasaulyje vyksta kas 39 sekundes. Spalio mėnuo jau aštuntą kartą paskelbtas Europos kibernetinio saugumo mėnesiu. Saugiai naudotis internetu itin svarbu. To galima mokytis bet kokiame amžiuje.
       2020-10-27 11:45:44

ULAC medikai primena: kaip tinkamai dėvėti kaukę?

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena, kad netaisyklingas veido kaukės dėvėjimas gali sumažinti jos veiksmingumą. Veido kaukių dėvėjimas yra viena iš infekcijos šaltinio kontrolės priemonių, kuri sumažina infekcijos plitimą visuomenėje.
       2020-10-27 11:33:25

Lietuvoje – 413 koronaviruso atvejų

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinta 413 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejų. 108 iš jų registruota Vilniaus, 104 Kauno, 90 Šiaulių, 52 Klaipėdos, 15 Panevėžio apskrityse.
       2020-10-27 09:37:23

Ką daryti, jeigu šeimos nariui diagnozuotas koronavirusas?

Koronavirusu Lietuvoje užsikrečiant vis daugiau žmonių, „Eurovaistinės“ farmacininkai sako sulaukiantys vis dažnesnio klausimo, ką daryti jeigu koronavirusas buvo nustatytas artimajam?
       2020-10-27 09:02:03

Pradeda dominuoti nevaldomi COVID-19 židiniai, gali laukti Čekijos likimas

Šiuo metu Lietuvoje galimi net keturi koronaviruso epidemijos vystymosi scenarijai. Vadovaujantis pačiu pesimistiškiausiu, jau lapkričio pradžioje reikėtų ruoštis griežtoms karantino priemonėms, pastebi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ir Lietuvos energetikos instituto (LEI) mokslininkai.
       2020-10-27 07:30:36

Žmonės tikisi kaimynų pagalbos bėdoje, bet patys su jais – tik pasisveikina

Tyrimas parodė, kad daugiau negu pusė Baltijos šalyse gyvenančių žmonių su kaimynais nekuria ir nepalaiko draugiškų santykių, o apsiriboja mandagiu pasisveikinimu. Tik vienas iš dešimties Baltijos šalių gyventojų į kaimynus kreipiasi pagalbos.
       2020-10-27 07:24:39

Vienišais jaučiasi vis daugiau žmonių: kaip niekada svarbus tampa bendravimas

„Kai pasidalini džiaugsmu, džiaugsmas padvigubėja. O kai pasidalini skausmu, tai skausmas perpus sumažėja“, – sakydavo ilgametė „Sidabrinės linijos“ pašnekovė Teodora iš Vilniaus.
       2020-10-27 06:11:42

Profesorius Mindaugas Stankunas: Mes nebevaldome COVID-19 protrūkio Lietuvoje

Profesorius Mindaugas Stankūnas mano, kad laikas pasakyti jog Karalius nuogas: "Tikriausiai po šio Facebook‘o įrašo būsiu pavadintas „Apokalipsės raiteliu“ ar pan., bet kažkas tai turi pasakyti:
       2020-10-26 17:20:20

Ne puošmena, bet pagrindinis deserto ingredientas: 3 receptai su moliūgais

Artėjant Helovinui tėveliai iš dėžių pradeda traukti specialius kostiumus savo atžaloms ir kartu su jais iš moliūgų skaptuoti įvairaus dydžio ir formų žibintus.
       2020-10-26 17:00:12

Vietiniai karantinai įvedami dar aštuoniose savivaldybėse

Atsižvelgiant į blogėjančią epidemiologinę situaciją šalyje, nuo 2020 m. spalio 28 d. 00:00 val. iki 2020 m. lapkričio 11 d. 24:00 val. vietinis karantinas įvedamas dar 8 savivaldybėse: Kauno, Klaipėdos, Vilniaus miestų, Šilalės, Širvintų, Telšių, Trakų, Vilniaus rajonų savivaldybėse.
       2020-10-26 11:50:32

REKORDAS po penkių iš eilės REKORDŲ! Lietuvoje – 766 koronaviruso atvejai

Šią savaitę, nuo spalio 26 d. iki lapkričio 1 d. imtinai, remiantis naujuoju šviesoforo principus, raudonajai zonai priskiriamos dar aštuonios šalies savivaldybės: tai Vilniaus, Kauno, Klaipėdos miestų savivaldybės, taip pat Vilniaus, Širvintų, Šilalės, Trakų ir Telšių rajonų savivaldybės.
       2020-10-26 10:12:12

Trijų partijų vadovai paskelbė bendrą deklaraciją

Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis šiandien paskelbė bendrą deklaraciją dėl koalicijos formavimo pradžios.
       2020-10-26 09:42:46

Kaip spręsti problemą su pardavėju, kilusią apsiperkant internetu? 6 žingsniai

Nors gyvename internetinės prekybos aukso amžiuje, sunku rasti žmogų, kuris nebūtų bent kartą nusivylęs nuotoliniu būdu įsigytomis prekėmis ar paslaugomis.
       2020-10-26 09:09:06

Kaip technologijos padeda išlikti sveikam ir palaikyti gerą savijautą?

Sveika gyvensena ir rūpestis savo fiziniu kūnu yra šiuolaikinės visuomenės bruožas, taip pat – ir kasdien naudojamos technologijos. Iš pradžių su išmaniaisiais laikrodžiais ar išmaniosiomis apyrankėmis entuziastingai skaičiavome ir kontroliavome per dieną nueitus žingsnius.
       2020-10-26 05:28:42

2020 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų rezultatai

Baigėsi Seimo rinkimų antrasis turas. Rinkėjai dabartiniams valdantiesiems siūlo padirbėti opozicijoje. Tačiau ir dešiniesiems prireiks ne mažiau kaip trijų politinių partijų koalicijos norint užsitikrinti daugumą Seime.
       2020-10-25 18:35:32

Ruduo – tinkamas metas pagauti gyvenimo žuvį: ko prireiks sėkmingai žvejybai?

Pasaulyje siaučiant pandemijai, siekdami išvengti masinių susibūrimo vietų bei uždarų patalpų, vis daugiau žmonių laisvą laiką leidžia gamtoje.
       2020-10-25 17:51:09

REKORDAS po keturių iš eilės REKORDŲ! Lietuvoje – 603 koronaviruso atvejai

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad buvo patikslinta šiandien (spalio 25 d.) centro skelbiama koronavirusinės infekcijos (COVID-19) statistika už spalio 24 d.
       2020-10-24 10:05:22

Karantinas: į raudoną zoną pateko ir didieji šalies miestai

Ateinančią savaitę, nuo spalio 26 iki lapkričio 1 d. imtinai, remiantis naujuoju šviesoforo principus, raudonajai zonai priskiriamos dar aštuonios šalies savivaldybės: tai Vilniaus, Kauno, Klaipėdos miestų savivaldybės, taip pat Vilniaus, Širvintų, Šilalės, Trakų ir Telšių rajonų savivaldybės.
       2020-10-24 10:03:12

Paskelbtas pagal šviesoforo principą atnaujintas paveiktų šalių sąrašas

Nuo pirmadienio, spalio 26 d. įsigalioja naujas, pagal šviesoforo principą sudarytas paveiktų šalių sąrašas. Kartu su Lietuva geltonojoje zonoje atsidūrė kaimyninės Latvija ir Estija, taip pat Norvegija, Danija, Suomija, Kipras.
       2020-10-24 09:56:59

Nauja tvarka dėl izoliacijos: kas keičiasi

Europoje Tarybai pateikus rekomendacijas dėl suderinto požiūrio į laisvo judėjimo apribojimą reaguojant į koronaviruso infekcijos (COVID-19) pandemiją ir numačius šalių skirstymo į atskiras kategorijas, atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją jose, tvarką,
       2020-10-24 09:52:14

REKORDAS po trijų iš eilės REKORDŲ! Lietuvoje – 474 koronaviruso atvejai

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 474 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejai. 188 iš jų registruoti Vilniaus, 89 Kauno, 75 Klaipėdos, 54 Šiaulių, 21 Marijampolės, 20 Telšių, 14 Tauragės, 9 Alytaus, 3 Utenos ir 1 Panevėžio apskrityse.
       2020-10-23 18:58:01

Kam senjorui išmanusis? Nustebsite, ką jie moka ir veikia su telefonu

Visuomenėje susiformavusi nuomonė, neva garbaus amžiaus žmonėms technologijos svetimos, o jei senjoras ir moka naudotis išmaniuoju, tai juo tik skambina ir žinutes siunčia. Šį mitą griauna „Telia“ salonų darbuotojai: daugybė garbaus amžiaus žmonių yra įvaldę išmaniuosius, o jų užduoti klausimai neretai nustebina.
       2020-10-23 12:11:55

NVSC budės Lietuvos kariuomenės Taikos meto užduočių operacinės pajėgos

Lietuvos kariuomenė gavusi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) vadovybės prašymą pasitelkti karius į pagalbą aktyvavo Taikos meto užduočių operacines pajėgas. Kariai ruošiasi padėti NVSC specialistams atlikti pirminės atvejų apklausos procedūras ir suvesti duomenis į jų sistemas.
       2020-10-23 12:04:43

REKORDAS po dviejų iš eilės REKORDŲ! Lietuvoje – 442 koronaviruso atvejai

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 442 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejai. 215 iš jų registruota Vilniaus, 72 Kauno, 45 Klaipėdos, 41 Šiaulių, 25 Panevėžio, 24 Telšių, 10 Marijampolės, 7 Tauragės ir 3 Utenos apskrityse.
       2020-10-23 08:09:19

Kaip parenkama vieta vėjo elektrinėms: palankus vėjas – dar ne viskas

Lietuvai siekiant jau po kelių dešimtmečių visą reikalingą elektros energiją gaminti iš atsinaujinančių šaltinių, itin reikšmingą vaidmenį vaidins vėjo energetika. Sąlygos vystyti šią energetikos rūšį mūsų šalyje iš tiesų palankios – vėjo elektrines galima statyti beveik visoje Lietuvos teritorijoje.
       2020-10-23 08:05:52

Covid-19 verčia kavines ir barus duomenų valdytojais – kaip neprisidaryti bėdų?

Trečiadienį Vyriausybė priėmė nutarimą, pagal kurį visos laisvalaikio, pramogų ir viešojo maitinimo įstaigos įpareigotos registruoti lankytojus. Su nauja prievole verslininkų pečius užgulė ir Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) reikalavimai.
       2020-10-23 07:57:22

Psichologijos knygų TOP5: kas aktualu šiais metais

Stresas, nerimas, depresija, nepasitenkinimas savo karjera ir santykiais, irzlumas, pervargimas, nemiga – XXI amžiaus žmogaus kasdienybė. Tačiau 2020-ieji metai į kiekvieno mūsų gyvenimą įnešė dar daug sumaišties.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.