Specialisto patarimai: poreikis keltis į internetą pamatuojamas objektyviai

COVID-19 pandemija smarkiai suvaržė daugybės Lietuvos verslininkų veiklą ir privertė juos ieškoti naujų sprendimų. Elektroninės komercijos specialistas Aurimas Junčis sako, kad verslo iškėlimo į internetą poreikis yra objektyviai pamatuojamas ir tam nebūtina sulaukti tokios situacijos, į kurią dabar pasinėręs visas pasaulis.

Prie VšĮ „Versli Lietuva“ pagalbos verslui iniciatyvos „Internete karantino nėra“ mentorių komandos prisijungęs A. Junčis pastebi, kad pirmieji požymiai, jog reikėtų pradėti svarstyti apie veiklos perkėlimą į elektroninę erdvę, yra išaugusios operacinės ir administracinės sąnaudos bei mažėjantys lankytojų srautai ar dažnos lankytojų pastabos apie geresnes internete jau veikiančių konkurentų kainas.

„Kitas dalykas – atsiradęs poreikis plėsti savo verslą naujose rinkose. Tradicinio verslo atveju, siekiant išbandyti jėgas kitoje rinkoje, pradinės investicijos būtų gerokai didesnės. Be to, internete viskas vyksta daug greičiau: galima pasibandyti ir įsivertinti, ar sprendimas pasiteisina. Pavyzdžiui, internete galima lengvai testuoti pasirinkus konkrečias skirtingas vietoves norimoje šalyje ir matuoti jų efektyvumą, o kur pasiteisina – plėstis. Norint tai padaryti tradiciniu būdu, tektų kurti lokaliuose taškuose fizines parduotuves, samdyti konkrečiose vietovėse personalą ir t.t. Tai būtų gerokai didesnis galvos skausmas“, – pažymi A. Junčis.

Sprendė realią užduotį

Būtent tokią realią užduotį specialistas sprendė tapęs iniciatyvos „Internete karantino nėra“ mentoriumi. A. Junčis dirbo su prekės ženklo „Pušku pušku“ kolektyvu, kurie nėra naujokai internete, tačiau bandė įveikti solidų iššūkį: didinti pardavimus Vokietijos rinkoje. Specialisto įžvalgos padėjo įmonės komandai parengti kryptingą darbų planą artimiausiems mėnesiams, stiprinant elektroninį pardavimų Vokietijoje kanalą.

Bendrovės „Pupt“, valdančios prekės ženklą „Pušku pušku“, marketingo vadovė Prakseda Mineikienė sako, kad šalyje įvedus karantiną sėdmaišius gaminančią įmonę iššūkiai užgriuvo vienas po kito. Vilniuje teko uždaryti firminę parduotuvę, be to, bendrovės partneriai didmenininkai, prekiaujantys „Pušku pušku“ produkcija, uždarė parduotuvių tinklus visose Baltijos šalyse.

„Ne tik nebegavome naujų užsakymų, bet prekės, buvusios pas didmenininkus, liko įšaldytos jų sandėliuose. Eksportuojame daugiau nei pusę produkcijos į Baltijos bei Skandinavijos šalis, todėl mūsų veiklą smarkiai paveikė ir didžiųjų klientų užsienio šalyse fizinių parduotuvių uždarymas. Dėl koronaviruso daugelis potencialių partnerių, su kuriais buvo užmegzti ryšiai, neskubėjo priimti sprendimų, laukė kas bus toliau, todėl sudaryti naujas bendradarbiavimo sutartis tapo sudėtingiau“, – atskleidžia P. Mineikienė.

Todėl gavusi „Verslios Lietuvos“ naujienlaiškį ji iš karto užsiregistravo iniciatyvos „Internete karantino nėra“ mentorystės programoje ir paprašė konsultacijos, ieškodama tolimesnių eksporto perspektyvų.

„Atsižvelgiant į iššūkius, su kuriais susidūrėme koronaviruso metu, nusprendėme daugiau ir greičiau orientuotis į tiesioginę prekybą. Per pirmą karantino mėnesį paleidome du naujus interneto tinklapius – Vokietijos ir kitoms eksporto rinkoms, kurie iš karto pradėjo generuoti pardavimus, todėl ieškojome būdų, kaip dar galime pagerinti Vokietijos puslapio lankomumą bei konversijas. Taip pradėjome dirbti su Aurimu, kuris mums suteikė tiek bendrųjų žinių, tiek labai konkrečių patarimų, ką reikėtų daryti, profesionaliai ir išsamiai atsakė į mūsų klausimus“, – sako P. Mineikienė.

Ką svarbu žinoti prieš keliantis į internetą?

A. Junčio teigimu, prieš priimant sprendimą verslą vystyti internete, būtina atlikti analizę ir objektyviai įsitikinti, ar produktas yra aktualus ir juo domimasi elektroninėje erdvėje. Tam tikslui atliekama raktinių žodžių paieškų analizė, įsivertinama paieškų apimtis, konkurencingumas, potenciali lankytojo kaina. Analizuojami rinkoje egzistuojantys konkurentai, įvertinamas jų įdirbis ir kainodara.

„Jeigu analizės duomenys rodo, jog jūsų produktas yra ieškomas, juo domimasi, konkurentai yra aktyvūs internete, tai yra požymiai, jog šis kanalas – vertas dėmesio ir šia linkme reiktų pradėti dirbti“, – pažymi specialistas.

Anot A. Junčio, laisvėjant karantino suvaržymams, derėtų tinkamai pasverti, ar tikrai reikėtų visą verslą iškelti į internetą.

„Sinergija tarp elektroninėje erdvėje vystomo ir tradicinio verslo išties yra labai naudinga. Jie vienas kitą papildo, ypač, jeigu procesai tarp jų yra tinkamai suorganizuoti. Turint stiprų elektroninį kanalą, tradicinio kaštus galima ženkliai susimažinti. Pavyzdžiui, vietoj didelio ploto prekybos centre galima įsirengti tik demonstracinę salytę, kurioje apie jūsų produktą internete sužinojęs lankytojas galėtų jį pačiupinėti, o pirkimą atlikti internetu. Tai taip pat suteikia papildomo patikimumo“, – atkreipia dėmesį A. Junčis.

Trys pagrindinės klaidos

Specialisto teigimu, galima išskirti keletą esminių elektroninės komercijos starte dažniausiai daromų klaidų.

„Pirmoji – pradedama iškart nuo elektroninės parduotuvės įrankio kūrimo, ne nuo verslo studijos. Pradėjus nuo kito galo ir susikoncentravus į įrankius, galima praleisti esminius, verslo idėją patvirtinančius ir „griaučius“ pastatančius dalykus.

Kita klaida – dažnai bijoma skirti reikalingą biudžetą skaitmeninei rinkodarai. Nepakanka turėti tik įrankį, reikalinga ir strategija, kaip srautas bus atvedamas. Baimė atsiranda dėl nežinomybės, kaip tiksliai pamatuoti ir įvertinti grąžą.

Ir dar viena klaida – nematuojami arba nepilnai matuojami interneto verslui vystyti svarbūs duomenys, veiklos rodikliai. Taip nepilnai išnaudojamas internetinio verslo privalumas, kuomet beveik viską galima susekti, pamatuoti, kelti hipotezes, atlikti pakeitimus ir taip išsigryninti aiškesnį vaizdą“, – dėsto A. Junčis.

Iniciatyva „Internete karantino nėra“ padeda verslui skaitmenizuoti savo verslą, jį perkelti į internetą, pradėti e. komerciją ir neprarasti pajamų karantino laikotarpiu bei toliau augti ir plėstis jam pasibaigus. Iniciatyvos duomenų bazėje jau virš 1100 Lietuvoje veikiančių e. parduotuvių, kurioms teikiama „Verslios Lietuvos“ ir partnerių pagalba. Prie iniciatyvos prisijungė virš 110 verslo mentorių, kurie neatlygintai konsultuoja mažiau patyrusius e. komercijos klausimais. Iniciatyva vienija per 20 verslo partnerių, kurie suteikia išskirtines nuolaidas ar nemokamas paslaugas, susijusias su verslo skaitmenizavimu.

• Reikalavimo važinėti vasarinėmis padangomis nėra – kodėl būtina tai daryti?
• Erkės perduoda daugiau nei 20 ligų, o Laimo liga gali sukelti 70 simptomų.
• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148